Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Diatoninė dermė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dermė (gr. harmonia, lot. modus, pranc. ir angl. mode, Tongeschlecht, Tonart, rus. лад) – organizuota skirtingo aukščio muzikos garsų visuma, jų tarpusavio ryšių sistema; konkreti tos sistemos rūšis ar tipas. Dermę sudarantys garsai yra vadinami dermės laipsniais, o jų visuma – garsaeiliu. Skirtingų dermės laipsnių svarba dermėje nevienoda. Svarbiausias yra pirmasis, pagrindinis dermės laipsnis – tonika. kiti dermės laipsniai nuo jo nutolę įvairiais intervalais. Bet kurios dermės garsai, išdėstyti paeiliui (kylančia ar besileidžiančia tvarka) yra vadinami gama.
Vienos dermės pakeitimas kita viduryje kūrinio yra vadinamas dermėkaita.
Dermių tipai
Dermės kiekybiniu požiūriu skirstomos į oligotonines ( gr. oligos – negausus, mažas) – mažalaipsnes, apimančias 2-4 laipsnius, ir politonines (gr. polys – didelis, gausus) – daugialaipsnes, apimačias 5-7 skirtingus dermės laipsnius. Pagal dermę sudarančių laipsnių skaičių (to paties laipsnio pakartojimai kitoje oktavoje neįskaitomi) jos skirstomos į bitonines (dvilaipsnes), tritonines (trilaipsnes), tetratonines (keturlaipsnes), pentatonines (penkialaipsnes), heksatonines (šešialaipsnes) ir heptatonines (septynialaipsnes) dermes. Rečiau sutinkamos daugiau nei 7 laipnius turinčios dermės (8-12 dermės laipsnių). Atskirą dermės tipą sudaro monotoninė dermė, teturinti vieną vientelį toną. Ji neįparsta, tačiau būdinga archajinio folkloro žanrams – vaikų žaidinimams, skaičiuotėms, greitakalbėms.
Kokybiniu požiūriu dermės skirstomos į anhemitonines (t. y. neturinčias pustonių), diatonines arba natūraliąsias (sudarytas iš diatoninės dermės garsų), chromatines (sudarytas iš chromatinės dermės garsų), hemiolines (turinčias padidintos sekundos – 1½ tono inetrvalų), mikrotonines (turinčias mažesnių už pustonį intervalų). Šalia minėtų, natūralios raidos keliu susiklosčiusių dermių, XIX–XX profesinėje muzikoje pradėta vartoti ir pačių kompozitorių sukurtos dirbtinės dermės (M. Glinkos sveikųjų tonų dermė, N. Rimskio-Korsakovo tono-pustonio dermė, O. Messiaeno ribotų transpozicijų dermės, O. Balakausko dodekatonika ir kt.).
Anhemitoninė dermė
Anhemitoninė dermė (gr. an... – neiginį nurodantis priešdėlis + hēmitonion – pustonis) – bet kuri dermė, kurios sandaroje nėra pustonio intervalo. Labiausiai žinoma yra anhemitoninė pentatonika (do-re-mi-sol-la-do; la-do-re-mi-sol-la, kt.), dar vadinama „kiniškąja derme“ (būdinga kinų, tibetiečių, Vid. Azijos tautų, Subsacharinės Afrikos tautų, airių, vengrų, čiuvašų, mordvių muzikai).
Diatoninė dermė
Diatoninė dermė (gr. διατονικοσ – „ištemptas“) arba pagrindinis garsaeilis – septynių muzikos garsų sistema, kitaip – heptatonika, septynių laipsnių dermė. Ji būdinga daugeliui tradicinių ir šiuolaikinių muzikinių kultūrų. Paeiliui išdėstyti diatoninės dermės garsai sudaro diatoninę gamą kurios pirmasis ir aštuntasis garsai turi tą patį pavadinimą (pvz., Do 1 – Do 2) ir sudaro oktavos intervalą. Diatoninės gamos garsai išdėstyti asimetriškai, tarp gretimų garsų esti penki tono ir du pustonio dydžio intervalai. Diatoninės dermės sandarą (t. y. tonų ir pustonių išsidėstymą) raiškiai iliustruoja fortepijono (vargonų, sintezatoriaus) klaviatūra (du tonai, pustonis, trys tonai, pustonis); baltais fortepijono klavišais galima pagroti septynias skirtingas diatonines dermes. Šiuolaikinės diatonikos principai yra kildinami iš Antikinės Graikijos muzikos teoretikų (ypač Pitagoro bei jo pasekėjų) ir XI a. italų vienuolio darbų, todėl diatoninės dermės literatūroje kartais dar yra vadinamos Gvido dermėmis.
Diatoninės dermės sudaro europinės muzikos pagrindą. Standartinės mažorinė ir dermės yra diatoninės, lygiai kaip ir visos vadinamosios (joninė, dorinė, fryginė, miksolydinė, lydinė, eolinė ir lokrinė). Septynis diatoninės dermės garsus, nuosekliai pasikartojančius kiekvienoje oktavoje, atitinka balti fortepijono . Iš esmės, visos šiuolaikinės muzikos instrumentų klaviatūros yra diatoninės, o juodųjų klavišų grupavimas po du ir po tris padeda lengviau jose orientuotis, o tai sumažina galimų klaidų tikimybę tiek muzikantui, tiek kompozitoriui, palyginus su baltų ir juodų klavišų išdėstymu pakaitomis ar kitokiais būdais
Diatoninės dermės priešybė – chromatinė dermė (ją sudaro 12-ka pustoniais išdėstytų garsų). Muzikinėje praktikoje kartais naudojamos ir anhemitoninės dermės, t. y. pustonių neturinčios dermės (pvz., bepustoninė pentatonika, arba „kiniška dermė“, kt.), (t. y. kompozitorių dirbtinai sukonstruotos dermės, turinčios 6, 8 ar 9 skirtingus garsus; jų neįmanoma pagroti vien tik baltais fortepijono klavišais). Dermės, naudojančios mažesnį už pustonį intervalą yra vadinamos mikrotoninėmis.
Diatoninių dermių sandara
Diatonines dermes galima sudaryti iš šešių kvintų sekos kurioje nors , šitaip gaunant du tetrachordus kurių kraštiniai garsai yra vienas nuo kito nutolę tono intervalu. Jei naudojama lygioji temperacija, šiuo metodu gauname tokią intervalų seką: T-T-P-T-T-T-P, kur T reiškia vieną toną, o P – vieną pustonį. Mažorinė dermė sudaroma nuo pirmojo garso kylant aukštyn nurodytais intervalais, kol pasiekimas oktava aukštesnesnis garsas, tarkim, C-D-E-F-G-A-B-C.
Minorinę gamą galima gauti dviem būdais. Pirmiausiai, jei pradėtume natas žymėti ne nuo pirmojo, o nuo šeštojo , gautume santykinę minorinę gamą mažorinės gamos atžvilgiu, pavyzdžiui, A-B-C-D-E-F-G-A. Kita vertus, galima tiesiog kitaip išdėstyti intervalus, būtent T-P-T-T-P-T-T, ir gauti to paties pavadinimo minorinę gamą: C-D-Eb-F-G-Ab-Bb.
Diatoninių dermių populiarumas
Dėl savo , , paprastumo, bei moduliacijos galimybių diatoninės dermės nuo Renesanso iki pat XIX a. buvo europietiškosios muzikos harmonijos pagrindas. Kita vertus, esama netiesioginių archeologinių duomenų, kad diatoninė dermė buvo žinoma kur kas seniau ir išsivystė natūraliai. Spėjama, kad dūdelė, išskobta neandertaliečio prieš 40000 metų ir surasta netoli buvo suderinta groti diatoniškai. Taip pat manoma, kad daina, užrašyta ant molinės lentelės Sirijoje prieš 3400 metų, taip pat rėmėsi diatonine derme.
Chromatinė dermė
Chromatinė dermė, chromatika (gr. chrōma – spalva) – muzikos garsų sistema, sudaryta iš 12-os pustoniais išdėstytų garsų. Diatoninės dermės priešybė. Ji dalija oktavą į 12-ka tolygių dalių. Atstumai tarp visų gretimų chromatinės dermės garsų yra lygūs pustoniui. Paeiliui (aukštyn arba žemyn) atliekami chromatinės dermės garsai sudaro chromatinę gamą. Svarbiausias chromatinių dermių požymis – ne mažiau kaip du pustoniai, esantys greta. Todėl prie chromatinių dermių priskirtinos ir nepilnos chromatinės dermės (turinčios mažiau nei 12-ka garsų); jos sudaromos iš diatoninų dermių, praturtinant jas alteruotais (paaukštintais ir/arba pažemintais) ar chromatinias garsais.
Mikrotoninė dermė
Dirbtinės dermės
Literatūra
- Dermė. Iš Muzikos enciklopedija: II tomas, I-N. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 317–318.
- Krutulis, A. Muzikos terminų žodynas. – Vilnius: Vaga, 1975, p. 58-59.
- Paketūras V. Elementarioji muzikos teorija. – Vilnius, 1995.
- Navickaitė-Martinonienė, E. Elementarioji muzikos teorija. – Vilnius, 1979.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Diatoninė dermė, Kas yra Diatoninė dermė? Ką reiškia Diatoninė dermė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Derme gr harmonia lot modus pranc ir angl mode Tongeschlecht Tonart rus lad organizuota skirtingo aukscio muzikos garsu visuma ju tarpusavio rysiu sistema konkreti tos sistemos rusis ar tipas Derme sudarantys garsai yra vadinami dermes laipsniais o ju visuma garsaeiliu Skirtingu dermes laipsniu svarba dermeje nevienoda Svarbiausias yra pirmasis pagrindinis dermes laipsnis tonika kiti dermes laipsniai nuo jo nutole įvairiais intervalais Bet kurios dermes garsai isdestyti paeiliui kylancia ar besileidziancia tvarka yra vadinami gama Fortepijono klaviatura Skambinant vien baltais klavisais galima pagroti visas diatonines dermes vien juodais visas galimas anhemitonines pentatonikas ir kt bepustonines dermes pramaisiui baltais ir juodais chromatine gama hemiolines ir dirbtines dermes Vienos dermes pakeitimas kita viduryje kurinio yra vadinamas dermekaita Dermiu tipaiDermes kiekybiniu poziuriu skirstomos į oligotonines gr oligos negausus mazas mazalaipsnes apimancias 2 4 laipsnius ir politonines gr polys didelis gausus daugialaipsnes apimacias 5 7 skirtingus dermes laipsnius Pagal derme sudaranciu laipsniu skaiciu to paties laipsnio pakartojimai kitoje oktavoje neįskaitomi jos skirstomos į bitonines dvilaipsnes tritonines trilaipsnes tetratonines keturlaipsnes pentatonines penkialaipsnes heksatonines sesialaipsnes ir heptatonines septynialaipsnes dermes Reciau sutinkamos daugiau nei 7 laipnius turincios dermes 8 12 dermes laipsniu Atskira dermes tipa sudaro monotonine derme teturinti viena vientelį tona Ji neįparsta taciau budinga archajinio folkloro zanrams vaiku zaidinimams skaiciuotems greitakalbems Kokybiniu poziuriu dermes skirstomos į anhemitonines t y neturincias pustoniu diatonines arba naturaliasias sudarytas is diatonines dermes garsu chromatines sudarytas is chromatines dermes garsu hemiolines turincias padidintos sekundos 1 tono inetrvalu mikrotonines turincias mazesniu uz pustonį intervalu Salia minetu naturalios raidos keliu susiklosciusiu dermiu XIX XX profesineje muzikoje pradeta vartoti ir paciu kompozitoriu sukurtos dirbtines dermes M Glinkos sveikuju tonu derme N Rimskio Korsakovo tono pustonio derme O Messiaeno ribotu transpoziciju dermes O Balakausko dodekatonika ir kt Anhemitonine dermeAnhemitonine derme gr an neiginį nurodantis priesdelis hemitonion pustonis bet kuri derme kurios sandaroje nera pustonio intervalo Labiausiai zinoma yra anhemitonine pentatonika do re mi sol la do la do re mi sol la kt dar vadinama kiniskaja derme budinga kinu tibetieciu Vid Azijos tautu Subsacharines Afrikos tautu airiu vengru ciuvasu mordviu muzikai Diatonine dermeDiatonine derme gr diatonikos istemptas arba pagrindinis garsaeilis septyniu muzikos garsu sistema kitaip heptatonika septyniu laipsniu derme Ji budinga daugeliui tradiciniu ir siuolaikiniu muzikiniu kulturu Paeiliui isdestyti diatonines dermes garsai sudaro diatonine gama kurios pirmasis ir astuntasis garsai turi ta patį pavadinima pvz Do 1 Do 2 ir sudaro oktavos intervala Diatonines gamos garsai isdestyti asimetriskai tarp gretimu garsu esti penki tono ir du pustonio dydzio intervalai Diatonines dermes sandara t y tonu ir pustoniu issidestyma raiskiai iliustruoja fortepijono vargonu sintezatoriaus klaviatura du tonai pustonis trys tonai pustonis baltais fortepijono klavisais galima pagroti septynias skirtingas diatonines dermes Siuolaikines diatonikos principai yra kildinami is Antikines Graikijos muzikos teoretiku ypac Pitagoro bei jo pasekeju ir XI a italu vienuolio darbu todel diatonines dermes literaturoje kartais dar yra vadinamos Gvido dermemis Diatonines dermes sudaro europines muzikos pagrinda Standartines mazorine ir dermes yra diatonines lygiai kaip ir visos vadinamosios jonine dorine frygine miksolydine lydine eoline ir lokrine Septynis diatonines dermes garsus nuosekliai pasikartojancius kiekvienoje oktavoje atitinka balti fortepijono Is esmes visos siuolaikines muzikos instrumentu klaviaturos yra diatonines o juoduju klavisu grupavimas po du ir po tris padeda lengviau jose orientuotis o tai sumazina galimu klaidu tikimybe tiek muzikantui tiek kompozitoriui palyginus su baltu ir juodu klavisu isdestymu pakaitomis ar kitokiais budais Diatonines dermes priesybe chromatine derme ja sudaro 12 ka pustoniais isdestytu garsu Muzikineje praktikoje kartais naudojamos ir anhemitonines dermes t y pustoniu neturincios dermes pvz bepustonine pentatonika arba kiniska derme kt t y kompozitoriu dirbtinai sukonstruotos dermes turincios 6 8 ar 9 skirtingus garsus ju neįmanoma pagroti vien tik baltais fortepijono klavisais Dermes naudojancios mazesnį uz pustonį intervala yra vadinamos mikrotoninemis Diatoniniu dermiu sandaraDiatonines dermes galima sudaryti is sesiu kvintu sekos kurioje nors sitaip gaunant du tetrachordus kuriu krastiniai garsai yra vienas nuo kito nutole tono intervalu Jei naudojama lygioji temperacija siuo metodu gauname tokia intervalu seka T T P T T T P kur T reiskia viena tona o P viena pustonį Mazorine derme sudaroma nuo pirmojo garso kylant aukstyn nurodytais intervalais kol pasiekimas oktava aukstesnesnis garsas tarkim C D E F G A B C Minorine gama galima gauti dviem budais Pirmiausiai jei pradetume natas zymeti ne nuo pirmojo o nuo sestojo gautume santykine minorine gama mazorines gamos atzvilgiu pavyzdziui A B C D E F G A Kita vertus galima tiesiog kitaip isdestyti intervalus butent T P T T P T T ir gauti to paties pavadinimo minorine gama C D Eb F G Ab Bb Diatoniniu dermiu populiarumasDel savo paprastumo bei moduliacijos galimybiu diatonines dermes nuo Renesanso iki pat XIX a buvo europietiskosios muzikos harmonijos pagrindas Kita vertus esama netiesioginiu archeologiniu duomenu kad diatonine derme buvo zinoma kur kas seniau ir issivyste naturaliai Spejama kad dudele isskobta neandertaliecio pries 40000 metu ir surasta netoli buvo suderinta groti diatoniskai Taip pat manoma kad daina uzrasyta ant molines lenteles Sirijoje pries 3400 metu taip pat remesi diatonine derme Chromatine dermeChromatine derme chromatika gr chrōma spalva muzikos garsu sistema sudaryta is 12 os pustoniais isdestytu garsu Diatonines dermes priesybe Ji dalija oktava į 12 ka tolygiu daliu Atstumai tarp visu gretimu chromatines dermes garsu yra lygus pustoniui Paeiliui aukstyn arba zemyn atliekami chromatines dermes garsai sudaro chromatine gama Svarbiausias chromatiniu dermiu pozymis ne maziau kaip du pustoniai esantys greta Todel prie chromatiniu dermiu priskirtinos ir nepilnos chromatines dermes turincios maziau nei 12 ka garsu jos sudaromos is diatoninu dermiu praturtinant jas alteruotais paaukstintais ir arba pazemintais ar chromatinias garsais Mikrotonine dermeDirbtines dermesLiteraturaDerme Is Muzikos enciklopedija II tomas I N Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2000 p 317 318 Krutulis A Muzikos terminu zodynas Vilnius Vaga 1975 p 58 59 Paketuras V Elementarioji muzikos teorija Vilnius 1995 Navickaite Martinoniene E Elementarioji muzikos teorija Vilnius 1979