Graikų mitologijoje Deukalionas gr Δευκαλίων žmonijos protėvis titano Prometėjo sūnus Epimetėjo ir Pandoros dukters vyra

Graikų mitologijoje Deukalionas (gr. Δευκαλίων) – žmonijos protėvis, titano Prometėjo sūnus, Epimetėjo ir Pandoros dukters vyras, deukalionidų protėvis. Jis valdė regioną pietų Tesalijoje. Deukalionas ir jo žmona buvo vieninteliai, kuriems Dzeusas leido išsigelbėti iš tvano. Jo atitikmuo judaizme, krikščionybėje ir islame yra Nojus, o – Utnapištimas (Gilgamešo epas).

Deukaliono tvanas

Visų dievų valdovas Dzeusas, supykęs ant Bronzos amžiaus žmonių (pagal kitą versiją: ant jį įžeidusio , Arkadijos karaliaus, kuris jam paaukojo berniuką), nusprendė sunaikinti žmones ir pasiuntė į žemę tvaną. Deukalionas ir Pira buvo vieninteliai, kurių pasigailėjo Dzeusas ir leido išsigelbėti. Prometėjo patartas Deukalionas pasidarė valtį ir kartu su Pira išliko gyvi, o visa žmonija per devynias tvano dienas žuvo. Dešimtąją dieną, išvydę Parnaso kalną, jie susirado prieglobstį (variantas: jie pasislepė Etnos viršukalnėje). Po aukojimo Dzeusui – Fiksijui („prieglobstį teikiančiam“), jis Deukalionui pasakė, kaip atgaivinti žmonių giminę (arba patarė Temidės orakulas Parnaso papėdėje). Vienplaukiai ir nusijuosę diržus Deukalionas ir Pira turėjo mesti per galvą „promotės kaulus“. Atspėjęs, kad taip dievas vadina akmenis, Deukalionas padarė kaip liepiamas. Iš akmenų, kuriuos metė jis, atsirado vyrai, o iš Piros mestųjų – moterys. Deukalionas su Pira ir patys susilaukė vaikų: Amfiktiono, , visų genčių protėvio Helėno bei kitų. Vėliau Deukalionas paliko Parnasą, pastatė pamatus Dzeuso šventykloms bei Atėnuose, kur ir buvo palaidotas.

Visi padavimai apie tvaną remiasi istoriniais įvykiais, todėl Deukaliono tvanas šiandien siejamas su ugnikalnio išsiveržimu Santorino saloje, sunaikinusiu salą apie 1500 m. pr. m. e. Susidariusi potvynio banga veikiausiai smarkiai nusiaubė Egėjo jūros salas ir pakrantes.

Graikų mitologijoje yra minimi trys tvanai: seniausias įvyko valdant Bojotijoje , antrasis – Deukaliono laikų tvanas ir trečiasis buvo prie Dzeuso sūnaus, Trojos įkūrėjo Dardano. Manoma, kad mitas apie Deukaliono laikų tvaną pateko iš Azijos ir remiasi tuo pačiu šaltiniu, kaip ir Biblijos legenda apie Nojaus laivą. Tačiau mite minimi kalnai Graikijoje, Trakijoje ar Sicilijoje, kur buvusi bangų atnešta valtis, liudija, kad padavimas apie tvaną vėliau buvo priderintas prie legendos apie pasaulio tvaną.

Deukalionidai

Deukalionidais buvo vadinami Deukaliono ir Piros palikuonys:

Helėnas, Amfiktionas, , , ir Tija yra jų vaikai.
Eolas, , , , , ir Ksutas yra jų vaikaičiai.

Helėno su nimfa palikuonys tapo garsių graikų genčių pradininkais: Doras – dorėnų, Eolas – , o Ksuto sūnūs Jonas ir Achajas – achajų ir jonėnų.

Literatūra

Mitologijos enciklopedija. Pasaulio tautų mitologinės būtybės ir vaizdiniai, leid. „Vaga“, Vilnius, 1997 m., 192 p.
Antikos žodynas, Alma littera, Vilnius, 1998 m., 103 p.
Aleksandra Teresė Veličkienė, Ariadnės siūlas. Antikos mitai ir legendos, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 1998 m., 170 p.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] Mitologijos enciklopedija. Pasaulio tautų mitologinės būtybės ir vaizdiniai, leid. „Vaga“, Vilnius, 1997 m., 192 p.

[2] Antikos žodynas, Alma littera, Vilnius, 1998 m., 103 p.

[3] Aleksandra Teresė Veličkienė, Ariadnės siūlas. Antikos mitai ir legendos, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 1998 m., 170 p.