DennstaedtiaceaeDidžialapis šakys Pteridium aquilinum Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Šertvūnai
Denstetijiniai

Dennstaedtiaceae | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum) | ||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Denstetijiniai (Dennstaedtiaceae) – šertvūnų (Polypodiophyta) skyriaus šertvainių (Polypodiopsida) klasės augalų šeima. Priklauso sporinių induočių grupei. Šią šeimą sudaro 10 genčių, turinčių apie 240 žinomų rūšių, įskaitant vieną iš labiausiai paplitusių paparčių pasaulyje Pteridium aquilinum. Lietuvoje paplitusi tik viena gentis – šakys (Pteridium), kurios atstovas didžialapis šakys (Pteridium aquilinum) yra bene didžiausias papartis Lietuvoje, auga miškuose, pamiškėse, proskynose, labai dažnas.
Morfologija
Šakniastiebiai driekiasi paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Būdingi stambūs, sudėtingos sandaros telominės kilmės lapai, sudaryti iš lapkočio ir . Lapalakštis plunksniškai suskaldytas.
Denstetijiniai yra izosporiniai augalai. Šių augalų sporangės susitelkusios į , kurie susidaro apatinėse lapalakščių pusėse. Sorai susidaro ant gyslų šoninių atsišakoijimų, būna padengti induzijomis. Iš sporofito sporangėse subrandintų sporų be jokio ramybės laikotarpio išauga smulkūs, dvilyčiai, trumpaamžiai, autotrofiniai polaiškiai (gametofitai). Juose susidaro anteridžiai ir archegonės, įvyksta apvaisinimas ir vėl susidaro sporofitas. Sporos dygsta šviesoje. Prie dirvožemio ar kito substrato polaiškiai tvirtinasi jų apatinėse pusėse esančiais rizoidais.
Anatomija
Šakniasiebiai dažniausiai sifonoseliniai arba protosteliniai su vidine , retesnė – diktiostelė., sutelktos soruose, kilusios iš vienos lapo epidermio ląstelės (tokių sporangių vienasluoksnė ląstelė visada su žiedo pavidalo skiautere, kurią sudaro ląstelės, specializuotos atidaryti sporangę subrendusioms sporoms). Sporangės sienelė vienasluoksnė.
Paplitimas
Kosmopolitinė šeima – paplitusi visame pasaulyje. Auga ant uolų ar akmenų (epilitiniai) arba kartais kitos augmenijos (epifitiniai).
Šaltiniai
- Christenhusz, M. J. M.; Byng, J. W. (2016). „The number of known plants species in the world and its annual increase“. Phytotaxa. Magnolia Press. 261 (3): 201–217.
- Naujalis, J. R., et. al. (2009). „Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai“. Vilniaus universiteto leidykla. 99
- Kramer, K. U. (1990). Dennstaedtiaceae. The Families and Genera of Vascular Plants: Pteridophytes and Gymnosperms. K. Kubitzki, K. U. Kramer and P. S. Green. New York, Springer-Verlag. 1: 81-94
- Smith, A. R., K. M. Pryer, et al. (2006). "A classification for extant ferns. " Taxon 55(3): 705–731
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Denstetijiniai, Kas yra Denstetijiniai? Ką reiškia Denstetijiniai?
DennstaedtiaceaeDidzialapis sakys Pteridium aquilinum Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Sertvunai Polypodiophyta Klase Sertvainiai Polypodiopsida Seima Denstetijiniai Dennstaedtiaceae Denstetijiniai Dennstaedtiaceae sertvunu Polypodiophyta skyriaus sertvainiu Polypodiopsida klases augalu seima Priklauso sporiniu induociu grupei Sia seima sudaro 10 genciu turinciu apie 240 zinomu rusiu įskaitant viena is labiausiai paplitusiu paparciu pasaulyje Pteridium aquilinum Lietuvoje paplitusi tik viena gentis sakys Pteridium kurios atstovas didzialapis sakys Pteridium aquilinum yra bene didziausias papartis Lietuvoje auga miskuose pamiskese proskynose labai daznas MorfologijaSakniastiebiai driekiasi pavirsiniame dirvozemio sluoksnyje Budingi stambus sudetingos sandaros telomines kilmes lapai sudaryti is lapkocio ir Lapalakstis plunksniskai suskaldytas Denstetijiniai yra izosporiniai augalai Siu augalu sporanges susitelkusios į kurie susidaro apatinese lapalaksciu pusese Sorai susidaro ant gyslu soniniu atsisakoijimu buna padengti induzijomis Is sporofito sporangese subrandintu sporu be jokio ramybes laikotarpio isauga smulkus dvilyciai trumpaamziai autotrofiniai polaiskiai gametofitai Juose susidaro anteridziai ir archegones įvyksta apvaisinimas ir vel susidaro sporofitas Sporos dygsta sviesoje Prie dirvozemio ar kito substrato polaiskiai tvirtinasi ju apatinese pusese esanciais rizoidais AnatomijaSakniasiebiai dazniausiai sifonoseliniai arba protosteliniai su vidine retesne diktiostele sutelktos soruose kilusios is vienos lapo epidermio lasteles tokiu sporangiu vienasluoksne lastele visada su ziedo pavidalo skiautere kuria sudaro lasteles specializuotos atidaryti sporange subrendusioms sporoms Sporanges sienele vienasluoksne PaplitimasKosmopolitine seima paplitusi visame pasaulyje Auga ant uolu ar akmenu epilitiniai arba kartais kitos augmenijos epifitiniai SaltiniaiChristenhusz M J M Byng J W 2016 The number of known plants species in the world and its annual increase Phytotaxa Magnolia Press 261 3 201 217 Naujalis J R et al 2009 Botanikos praktikos darbai Archegoniniai ir ziediniai augalai Vilniaus universiteto leidykla 99 Kramer K U 1990 Dennstaedtiaceae The Families and Genera of Vascular Plants Pteridophytes and Gymnosperms K Kubitzki K U Kramer and P S Green New York Springer Verlag 1 81 94 Smith A R K M Pryer et al 2006 A classification for extant ferns Taxon 55 3 705 731