Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Deni Didro pranc Denis DiderotDeni DidroGimė 1713 m spalio 5 d PrancūzijaMirė 1784 m liepos 31 d 70 metų Paryžius Prancū
Deni Didro
| Deni Didro, pranc. Denis Diderot | |
|---|---|
| Deni Didro | |
| Gimė | 1713 m. spalio 5 d. , Prancūzija |
| Mirė | 1784 m. liepos 31 d. (70 metų) Paryžius, Prancūzija |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos" leidimo iniciatorius bei organizatorius. |
| Vikiteka | Denis Diderot |
| Parašas | |
Deni Didro (pranc. Denis Diderot, 1713 m. Spalio 5 d.–1784 m. Liepos 31 d.) – prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos“ leidimo iniciatorius bei organizatorius.
Biografija
Deni Didro gimė miestelyje (Šampanės provincija) amatininko šeimoje, kuri iš kartos į kartą garsėjo peilių gamyba. Tėvai norėjo, kad vaikas būtų dvasininkas ir atidavė jį mokytis į jėzuitų mokyklą, paskui pasiuntė į Paryžių. Jaunąjį Deni Didro traukė filosofija, literatūra, menas, bet ne teologija. Po kivirčo su tėvais jis gyveno savarankiškai iš pamokų, atsitiktinio literatūrinio uždarbio, daug vertė.
1746 m. išleistos „Filosofinės mintys“ (les Pensées philosophiques); oficialiems valstybės ir bažnyčios atstovams jos atrodė įtartinos, knyga pasmerkta ir Paryžiuje viešai sudeginta. 1747 m. parašyta pirmoji filosofinė apysaka „Skeptiko pasivaikščiojimas, arba Alėjos" (la Promenade du sceptique, ou les Allées), o 1749 m. anonimiškai išleidžiamas „Laiškas apie akluosius regintiesiems pamokyti" (la Lettre sur les aveugles a l'usage de ceux qui voient); tai moksliniai ir filosofiniai samprotavimai apie pasaulio pažinimą, apie žmogaus proto galią. "Laiške apie akluosius" prasiskverbia ateistinės mintys. Kūrinio autorius buvo surastas ir nubaudžiamas: jam teko 100 dienų praleisti kalėjime . Šis incidentas dar kartą parodė, kokie buvo Didro ir oficialiųjų valdžios atstovų santykiai. Būdamas Vensene, Didro galvojo apie „Enciklopedijos" leidimą; šiam milžiniškam darbui jis skyrė beveik dvidešimt gyvenimo metų.
Reikšmingas Didro gyvenimo įvykis – kelionė į Rusiją Jekaterinos II kvietimu (1773–1774 m.). Peterburge prancūzų švietėjas kūrė įvairių reformų planus, siūlydamas konstitucinę valdymo formą, teismų reformas. Imperatorė mandagiai klausėsi jo improvizacijų, tačiau vėliau taip sakė: „Jeigu jo paklausyčiau, mano imperijoje reikėtų viską aukštyn kojomis apversti […]".
Paskutiniuosius kelerius metus Didro praleido ramiai rašydamas savo kūrinius.
Enciklopedija
1750 m. pasirodė „Enciklopedijos, arba Aiškinamojo mokslų, menų ir amatų žodyno" prospektas (l'Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers), pradėtas prenumeratorių sąrašas. Prospektui pasirodžius, dar nė pirmam tomui neišėjus, sunerimo priešiškos jėgos. Laikui einant jų išpuoliai tapo vis stipresni. Septyni tomai išleisti legaliai, bet po to „Enciklopedija“ uždrausta spausdinti ir, nors sumažėjo enciklopedistų, Didro ją leido. Iš viso buvo išspausdinta septyniolika tomų teksto, vienuolika tomų iliustracijų bei lentelių; po Didro mirties išleisti dar septyni tomai papildymų. Iš viso – trisdešimt penki didelės apimties tomai.
Svarbiausias Didro nuopelnas tai, kad jis nudirbo didelį organizuojamąjį darbą, suburdamas žymiausius epochos mokslininkus bei menininkus, progresyviausios minties žmones. Tiksliai nėra žinoma, kiek bendradarbių turėjo „Enciklopedija", manoma, kad per 200, o prižiūrėti tiek žmonių darbą buvo sunku.
„Enciklopedija“ pateikė ne tik jos bendradarbių, bet ir viso trečiojo luomo pažiūras bei nuotaikas. Joje buvo pateikiami naujausi moksliniai faktai, padaryti moksliniai atradimai. Čia daug pasidarbavo , atsakingas už tiksliuosius mokslus ir matematiką. Daugelis reiškinių buvo aiškinami materialistiškai.
Meno ir literatūros skyriuose buvo dėstomos naujausios estetikos teorijos, buvo ginama natūralaus žmogaus samprata, teigiamai vertinami rašytojai, tokį žmogų vaizdavę savo kūriniuose. Švietėjai enciklopedistai (ypač Volteras) energingai gynė tezę, kad teatras yra reikalingas, kad jis būtinas civilizuotai visuomenei. „Enciklopedijos“ straipsniuose buvo kritikuojamos pasenusios pažiūros į meną.
„Enciklopedijos" puslapiuose daug straipsnių skirta gamybai, darbo procesų aprašymui. Juose pabrėžiama, kad materialinių gėrybių gamintojas yra trečiojo luomo atstovas, kuris esąs visos Prancūzijos maitintojas, visų materialinių vertybių kūrėjas. Rinkdamas medžiagą tokiems straipsniams, Didro eidavo į fabrikus, amatininkų dirbtuves, todėl „Enciklopedijoje" smulkiai aprašyta ketaus, stiklo, popieriaus gamyba, darbo įrankiai ir pan.
Ž. d’Alamberui pasitraukus iš „Enciklopedijos", artimiausias Didro talkininkas buvo L. de Žokūras, beveik visų straipsnių apie Lietuvą autorius („Lietuva“, „Žemaitija“, „Vilnius“, „Kaunas“, „Kernavė“, „Trakai“, „Nemunas“ ir t. t.).
D. Didro „Enciklopedijai" parašė apie tūkstantį įvairių straipsnių. Kai kuriuose jų ryškios antiklerikalinės tendencijos. Pavyzdžiui, straipsnyje „Netolerancija" nurodoma, kad yra dvi netolerancijos apraiškos: pilietinė ir religinė. Paaiškindamas antrąją, Didro teigė, kad bažnytinėje praktikoje pasitaiko neleistinų priemonių prieš kitaip manančius. Tame pačiame straipsnyje mokslininkas švietėjiškai moko, jog tikėjimo dalykai turi būti išaiškinami be prievartos. Straipsnyje „Dvasininkai" jis pažymi, kad šie skelbiasi esą tarpininkai tarp dievų ir žmonių; laikui bėgant įvairių religijų dvasininkai atskleistas gamtos paslaptis panaudodavo savo galiai stiprinti; atsitikdavo, kad jie varžydavosi dėl valdžios su monarchais. Visoje „Enciklopedijoje", ne tik Didro straipsniuose, ryškios antiklerikalinės mintys.
Filosofinės pažiūros
Didro buvo XVIII a. filosofas materialistas. Savo pažiūras Didro išdėstė "Filosofiniuose laiškuose", "Laiške apie akluosius", "Mintyse apie gamtos aiškinimą", dialogo žanro kūriniuose "D'Alambero pokalbis su Didro", kituose teoriniuose bei grožiniuose kūriniuose.
Gnoseologijos srityje Didro – materialistas sensualistas. Jis tvirtino, kad pojūčiai duoda pilną ir neiškreiptą pasaulio vaizdą. Stebėjimai ir jutimai kaupia faktus, mąstymas juos suderina, patyrimas patikrina,- tokia pažinimo grandinė.
Kalbėdamas apie materiją, Didro teigė, kad ji esanti vienintelė substancija; įvairių materijos formų visuma yra esamybė. Materija susideda iš mažiausių savarankiškų dalelyčių (molekulių), jos visą laiką juda ir veikia viena kitą. Judėjimas yra vidinė materijos ypatybė. Tam judėjimui jokio išorinio postūmio nereikėjo ir nereikia. Pasaulio įvairovė priklauso nuo mechaninių materijos dalelyčių būvio. Didro materialistiškai aiškino žmogaus gebėjimą jausti, mąstyti. Jis atmetė žmogui duotų ar įgimtų idėjų pirmumą. Materijai, kuri yra aktyvi savaime, nereikia pradinio judintojo; todėl Dievo, kaip judintojo, būtinybė atmetama; Dievo nėra, nes jis neapčiuopiamas. Mąstymas ir sąmonė yra materijos judėjimo padarinys, todėl sielos nemirtingumo idėja kritikuojama. Materija yra visų reiškinių pagrindas, nematerialių reiškinių (stebuklų) nėra.
Skirtingai nei Volteras, Didro manė, kad religija ir tikėjimas nereikalingi auklėjant visuomenę.
Estetinės pažiūros
Rašydamas straipsnius „Enciklopedijai" bei grožinius kūrinius, diskutuodamas su draugais ir priešais, Didro nuolat keldavo estetikos problemą. Estetines pažiūras jis išdėstė keliuose straipsniuose. Vieni jo teiginiai tęsia klasicizmo estetikos tradiciją, kiti ją pataiso, papildo, kai ką atmeta. Didro grožio supratimas primena klasicistų racionalistų mintis: grožio kategorija egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės. Grožio kūrimas – pamėgdžiojimo aktas. Menas – gamtos mėgdžiojimas. Apie grožį sprendžiama pagal tai, ar meno kūrinys panašus į objektą. Turi būti glaudus ryšys tarp tikrovės ir meno. Gamta yra pirmasis meno modelis.
Meno kūrinys turi būti paprastas ir suprantamas. Grožio elementas yra paprastumas, jis turi būti aiškus, nuosekliai pasakomas, tačiau paprastumo nereikia painioti su primityvumu.
Didro manė, kad meno kūrinys turi veikti daug žmogaus jausmų, jis privalo žmogų skatinti gyventi dorai. Menas, ypač teatras, turi būti naudingi visuomenei, nes jie tobulina žmonių santykius. Meno paskirtis – mokyti ir šviesti, spręsti dideles ir reikšmingas problemas. Kiekvienas menininkas turi būti sąmoningas pilietis ir kartu kovotojas už protingą ir gerą visuomenę.
Menas turi vaizduoti didelius žygdarbius, ginti ir išaukštinti dorybę, kovoti prieš ydas, ypač tokias, kurios visuomenėje toleruojamos ir net gerbiamos, kovoti prieš fanatizmą, prietarus, valdovų tironiškumą; tada menas turės žmogišką paskirtį.
Didro manė, kad pjesių negalima griežtai skirstyti tik į komedijas ar tragedijas. Turi būti kuriama rimtoji komedija – tokio žanro kūrinys, kuris vaizduotų dramatiškus paprastų žmonių išgyvenimus, jų dorus veiksmus. Taip teoriškai Didro pagrindžia XVIII a. miestelėnišką dramą. Kartu rašytojas pažymi, kad, kuriant personažo charakterį, nepakanka nurodyti pagrindinį jo prigimties bruožą, nes charakterį formuoja ir socialinė padėtis.
Estetinės Didro mintys turėjo didelį poveikį prancūzų ir kitų šalių dramaturgams.
Bibliografija
- 1754 m. les Pansées sur l'interprétation de la nature (Mintys apie gamtos aiškinimą)
- 1754 m. le Traité des sensations (Traktatas apie pojūčius)
- 1757 m. le Fils naturel (Pavainikis sūnus)
- 1758 m. le Père de famill (Šeimynos tėvas)
- 1760 m. la Religieuse ()
- 1762 m. le Neveu. de Rameau (Ramo sūnėnas)
- 1769 m. l'Entretien entre d'Alambert et Diderot (D’Alambero pokalbis su Didro)
- 1773 m. Jacques le Fataliste et son maitre (Žakas fatalistas ir jo ponas)
Nuorodos
Vikicitatos
- Denis Diderot tinklalapis (pranc.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Deni Didro, Kas yra Deni Didro? Ką reiškia Deni Didro?
Deni Didro pranc Denis DiderotDeni DidroGime 1713 m spalio 5 d PrancuzijaMire 1784 m liepos 31 d 70 metu Paryzius PrancuzijaTautybe PrancuzasVeikla prancuzu rasytojas literaturos kritikas vienas zymiausiu prancuzu svieteju atstovu svieteju Enciklopedijos leidimo iniciatorius bei organizatorius Vikiteka Denis DiderotParasas Deni Didro pranc Denis Diderot 1713 m Spalio 5 d 1784 m Liepos 31 d prancuzu rasytojas literaturos kritikas vienas zymiausiu prancuzu svieteju atstovu svieteju Enciklopedijos leidimo iniciatorius bei organizatorius BiografijaDeni Didro gime miestelyje Sampanes provincija amatininko seimoje kuri is kartos į karta garsejo peiliu gamyba Tevai norejo kad vaikas butu dvasininkas ir atidave jį mokytis į jezuitu mokykla paskui pasiunte į Paryziu Jaunajį Deni Didro trauke filosofija literatura menas bet ne teologija Po kivirco su tevais jis gyveno savarankiskai is pamoku atsitiktinio literaturinio uzdarbio daug verte 1746 m isleistos Filosofines mintys les Pensees philosophiques oficialiems valstybes ir baznycios atstovams jos atrode įtartinos knyga pasmerkta ir Paryziuje viesai sudeginta 1747 m parasyta pirmoji filosofine apysaka Skeptiko pasivaiksciojimas arba Alejos la Promenade du sceptique ou les Allees o 1749 m anonimiskai isleidziamas Laiskas apie akluosius regintiesiems pamokyti la Lettre sur les aveugles a l usage de ceux qui voient tai moksliniai ir filosofiniai samprotavimai apie pasaulio pazinima apie zmogaus proto galia Laiske apie akluosius prasiskverbia ateistines mintys Kurinio autorius buvo surastas ir nubaudziamas jam teko 100 dienu praleisti kalejime Sis incidentas dar karta parode kokie buvo Didro ir oficialiuju valdzios atstovu santykiai Budamas Vensene Didro galvojo apie Enciklopedijos leidima siam milziniskam darbui jis skyre beveik dvidesimt gyvenimo metu Reiksmingas Didro gyvenimo įvykis kelione į Rusija Jekaterinos II kvietimu 1773 1774 m Peterburge prancuzu svietejas kure įvairiu reformu planus siulydamas konstitucine valdymo forma teismu reformas Imperatore mandagiai klausesi jo improvizaciju taciau veliau taip sake Jeigu jo paklausyciau mano imperijoje reiketu viska aukstyn kojomis apversti Paskutiniuosius kelerius metus Didro praleido ramiai rasydamas savo kurinius EnciklopedijaPagrindinis straipsnis Encyclopedie 1750 m pasirode Enciklopedijos arba Aiskinamojo mokslu menu ir amatu zodyno prospektas l Encyclopedie ou Dictionnaire raisonne des sciences des arts et des metiers pradetas prenumeratoriu sarasas Prospektui pasirodzius dar ne pirmam tomui neisejus sunerimo priesiskos jegos Laikui einant ju ispuoliai tapo vis stipresni Septyni tomai isleisti legaliai bet po to Enciklopedija uzdrausta spausdinti ir nors sumazejo enciklopedistu Didro ja leido Is viso buvo isspausdinta septyniolika tomu teksto vienuolika tomu iliustraciju bei lenteliu po Didro mirties isleisti dar septyni tomai papildymu Is viso trisdesimt penki dideles apimties tomai Svarbiausias Didro nuopelnas tai kad jis nudirbo didelį organizuojamajį darba suburdamas zymiausius epochos mokslininkus bei menininkus progresyviausios minties zmones Tiksliai nera zinoma kiek bendradarbiu turejo Enciklopedija manoma kad per 200 o priziureti tiek zmoniu darba buvo sunku Enciklopedija pateike ne tik jos bendradarbiu bet ir viso treciojo luomo paziuras bei nuotaikas Joje buvo pateikiami naujausi moksliniai faktai padaryti moksliniai atradimai Cia daug pasidarbavo atsakingas uz tiksliuosius mokslus ir matematika Daugelis reiskiniu buvo aiskinami materialistiskai Meno ir literaturos skyriuose buvo destomos naujausios estetikos teorijos buvo ginama naturalaus zmogaus samprata teigiamai vertinami rasytojai tokį zmogu vaizdave savo kuriniuose Svietejai enciklopedistai ypac Volteras energingai gyne teze kad teatras yra reikalingas kad jis butinas civilizuotai visuomenei Enciklopedijos straipsniuose buvo kritikuojamos pasenusios paziuros į mena Enciklopedijos puslapiuose daug straipsniu skirta gamybai darbo procesu aprasymui Juose pabreziama kad materialiniu gerybiu gamintojas yra treciojo luomo atstovas kuris esas visos Prancuzijos maitintojas visu materialiniu vertybiu kurejas Rinkdamas medziaga tokiems straipsniams Didro eidavo į fabrikus amatininku dirbtuves todel Enciklopedijoje smulkiai aprasyta ketaus stiklo popieriaus gamyba darbo įrankiai ir pan Z d Alamberui pasitraukus is Enciklopedijos artimiausias Didro talkininkas buvo L de Zokuras beveik visu straipsniu apie Lietuva autorius Lietuva Zemaitija Vilnius Kaunas Kernave Trakai Nemunas ir t t D Didro Enciklopedijai parase apie tukstantį įvairiu straipsniu Kai kuriuose ju ryskios antiklerikalines tendencijos Pavyzdziui straipsnyje Netolerancija nurodoma kad yra dvi netolerancijos apraiskos pilietine ir religine Paaiskindamas antraja Didro teige kad baznytineje praktikoje pasitaiko neleistinu priemoniu pries kitaip manancius Tame paciame straipsnyje mokslininkas svietejiskai moko jog tikejimo dalykai turi buti isaiskinami be prievartos Straipsnyje Dvasininkai jis pazymi kad sie skelbiasi esa tarpininkai tarp dievu ir zmoniu laikui begant įvairiu religiju dvasininkai atskleistas gamtos paslaptis panaudodavo savo galiai stiprinti atsitikdavo kad jie varzydavosi del valdzios su monarchais Visoje Enciklopedijoje ne tik Didro straipsniuose ryskios antiklerikalines mintys Filosofines paziurosDidro buvo XVIII a filosofas materialistas Savo paziuras Didro isdeste Filosofiniuose laiskuose Laiske apie akluosius Mintyse apie gamtos aiskinima dialogo zanro kuriniuose D Alambero pokalbis su Didro kituose teoriniuose bei groziniuose kuriniuose Gnoseologijos srityje Didro materialistas sensualistas Jis tvirtino kad pojuciai duoda pilna ir neiskreipta pasaulio vaizda Stebejimai ir jutimai kaupia faktus mastymas juos suderina patyrimas patikrina tokia pazinimo grandine Kalbedamas apie materija Didro teige kad ji esanti vienintele substancija įvairiu materijos formu visuma yra esamybe Materija susideda is maziausiu savarankisku dalelyciu molekuliu jos visa laika juda ir veikia viena kita Judejimas yra vidine materijos ypatybe Tam judejimui jokio isorinio postumio nereikejo ir nereikia Pasaulio įvairove priklauso nuo mechaniniu materijos dalelyciu buvio Didro materialistiskai aiskino zmogaus gebejima jausti mastyti Jis atmete zmogui duotu ar įgimtu ideju pirmuma Materijai kuri yra aktyvi savaime nereikia pradinio judintojo todel Dievo kaip judintojo butinybe atmetama Dievo nera nes jis neapciuopiamas Mastymas ir samone yra materijos judejimo padarinys todel sielos nemirtingumo ideja kritikuojama Materija yra visu reiskiniu pagrindas nematerialiu reiskiniu stebuklu nera Skirtingai nei Volteras Didro mane kad religija ir tikejimas nereikalingi auklejant visuomene Estetines paziurosRasydamas straipsnius Enciklopedijai bei grozinius kurinius diskutuodamas su draugais ir priesais Didro nuolat keldavo estetikos problema Estetines paziuras jis isdeste keliuose straipsniuose Vieni jo teiginiai tesia klasicizmo estetikos tradicija kiti ja pataiso papildo kai ka atmeta Didro grozio supratimas primena klasicistu racionalistu mintis grozio kategorija egzistuoja nepriklausomai nuo zmogaus samones Grozio kurimas pamegdziojimo aktas Menas gamtos megdziojimas Apie grozį sprendziama pagal tai ar meno kurinys panasus į objekta Turi buti glaudus rysys tarp tikroves ir meno Gamta yra pirmasis meno modelis Meno kurinys turi buti paprastas ir suprantamas Grozio elementas yra paprastumas jis turi buti aiskus nuosekliai pasakomas taciau paprastumo nereikia painioti su primityvumu Didro mane kad meno kurinys turi veikti daug zmogaus jausmu jis privalo zmogu skatinti gyventi dorai Menas ypac teatras turi buti naudingi visuomenei nes jie tobulina zmoniu santykius Meno paskirtis mokyti ir sviesti spresti dideles ir reiksmingas problemas Kiekvienas menininkas turi buti samoningas pilietis ir kartu kovotojas uz protinga ir gera visuomene Menas turi vaizduoti didelius zygdarbius ginti ir isaukstinti dorybe kovoti pries ydas ypac tokias kurios visuomeneje toleruojamos ir net gerbiamos kovoti pries fanatizma prietarus valdovu tironiskuma tada menas tures zmogiska paskirtį Didro mane kad pjesiu negalima grieztai skirstyti tik į komedijas ar tragedijas Turi buti kuriama rimtoji komedija tokio zanro kurinys kuris vaizduotu dramatiskus paprastu zmoniu isgyvenimus ju dorus veiksmus Taip teoriskai Didro pagrindzia XVIII a miesteleniska drama Kartu rasytojas pazymi kad kuriant personazo charakterį nepakanka nurodyti pagrindinį jo prigimties bruoza nes charakterį formuoja ir socialine padetis Estetines Didro mintys turejo didelį poveikį prancuzu ir kitu saliu dramaturgams Bibliografija1754 m les Pansees sur l interpretation de la nature Mintys apie gamtos aiskinima 1754 m le Traite des sensations Traktatas apie pojucius 1757 m le Fils naturel Pavainikis sunus 1758 m le Pere de famill Seimynos tevas 1760 m la Religieuse 1762 m le Neveu de Rameau Ramo sunenas 1769 m l Entretien entre d Alambert et Diderot D Alambero pokalbis su Didro 1773 m Jacques le Fataliste et son maitre Zakas fatalistas ir jo ponas NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Denis Diderot Denis Diderot tinklalapis pranc