Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dendroklimatologija gr dendron medis mokslas apie praeities klimato nustatymą pagal medžio storį ir struktūrą Pradinę in
Dendroklimatologija
Dendroklimatologija (gr. dendron – „medis“) – mokslas apie praeities klimato nustatymą pagal medžio storį ir struktūrą. Pradinę informaciją apie medžių rieves sudaro metinio prieaugio rievės storis, ankstyvosios ir vėlyvosios medienos santykis bei medienos tankis. Dendroklimatologiniuose tyrimuose naudojami įvairiose platumose augančių medžių mėginiai. Tačiau nemažai studijų tyrė vidutinių platumų miškų medžių skerspjūvius, kuriuose ryškiai matomi vientisi per visą skerspjūvio perimetrą nusitęsiantys šviesesni ir tamsesni ruoželiai. Tai rodo sezoninį medžio masės prieaugį, kurį generuoja meristeminiai audiniai medžio brazde (kambyje). Metinį priaugį žyminti rievė sudaryta iš dviejų sluoksnių – ankstyvosios ir vėlyvosios medienos.
Ankstyvoji mediena susideda iš didesnių plonasienių ląstelių, dėl to šis sluoksnis neretai būna šviesesnės spalvos nei vėlyvoji mediena. Tuo tarpu pastaroji sudaryta iš tankiau išsidėsčiusių storasienių ląstelių, dėl ko šis sluoksnis dažnai yra tamsesnis. Taigi šie du sluoksniai sudaro metinį prieaugį arba metinę rievę. Kiekvienos rievės vidutinis plotis yra daugelio kintamųjų faktorių funkcija, t. y. medžio rūšis, amžius, kaupiamų maisto medžiagų prieinamumas pačiame organizme ir dirvožemyje bei įvairūs klimatiniai faktoriai (saulės šviesa, krituliai, temperatūra, vėjo greitis, drėgmė bei šių faktorių pasiskirstymas per metus).
Dendroklimatologijos istorija
Dendroklimatologijos mokslo pradžia siejama su dendrochronologijos mokslo pradžia. Dendrochronologijos mokslą išplėtojo JAV astronomas A. E. Douglass, kuris 1937 m. įkūrė medžių rievių tyrimo laboratoriją Arizonos Universitete. Taip pat jis pirmasis pradėjo tirti Saulės dėmių aktyvumo ryšį su liūtimis. Europoje dendroklimatologija pradėta taikyti jau XVIII a. Lietuvoje pirmieji dendrochronologiniai tyrimai buvo atlikti 1953 m. T. Bitvinsko Biržų girios juodalksnynuose. Išsamesni dendrochronologiniai tyrimai prasidėjo 1968 m. Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektoriuje įsteigus dendroklimatochronologijos grupę, kurios pagrindu vėliau buvo įkurta dendroklimatochronologijos laboratorija. Šiuo metu dendrochronologiniai tyrimai Lietuvoje daugiausiai atliekami VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimo centro Dendroklimatologijos ir radiometrijos grupėje.
Dendroklimatologijos metodologija
Mėginių rinkimas
Pradedant dendroklimatologinius tyrimus svarbu tinkamai pasirinkti medžius, iš kurių bus imami mėginiai. Paprastai mėginiai imami iš medžių augančių vietovėse, kur patiriamas temperatūros ar kritulių stresas. Tokiu atveju medžiai yra jautresni klimato pokyčiams. Pavyzdžiui, jei medžiai auga lygiose vietovėse, kur gausu gruntinio vandens, medžių prieaugis nėra labai veikiamas klimato, todėl rievių pločiai mažai kinta ir jie yra nereprezentatyvūs. Tai gali būti taikoma ir platesniu mastu. Pavyzdžiui, medžiai augantys semiaridinėse srityse yra priklausomi nuo vandens, todėl metiniuose rievių prieaugiuose matoma šį veiksnį apibūdinančių rodiklių kaita (t. y. krituliai), o medžiai augantys ties medžių riba yra jautresni temperatūros pokyčiams, todėl pagal juos nustatoma temperatūrų kaita. Iš medžių mėginiai paimami specialu grąžtu, po to medienos kolonėlės tiriamos mikroskopu. Rievių plotis nustatomas 0,01 mm tikslumu.
Kryžminis arba persidengiantis datavimas
Dendrokliamtiniuose tyrimuose gali būti naudojami ir senovinių medinių pastatų rąstai, archeologiniai mediniai radiniai, pelkėse bei vandens telkiniuose užsikonservavę medžiai. Nustačius jų amžių sudaromos dendroskalės, kuriomis remiantis galima apytiksliai rekonstruoti klimato sąlygas per pastaruosius 1000-10000 m. Sudarant dendroskales atliekamas kryžminis arba persidengiantis datavimas. Jis atliekamas lyginant skirtingo amžiaus medžių rieves ir ieškant sutampančių atvejų, kurie leidžia sinchronizuoti datas.
Šiai užduočiai įvykdyti reikalingas didelis kruopštumas, kadangi retkarčiais medžiai vegetacijos periodu išaugina netikrą rievę arba tarpinius augimo žiedus, kurie gali būti supainiojami su tikruoju ankstyvosios/vėlyvosios medienos perėjimu. Be to, ekstremaliomis klimatinėmis sąlygomis medžiai gali ir neišauginti naujo medienos sluoksnio arba jis gali būti nepilnai susidaręs ar toks plonas, jog praktiškai tampa neįmanoma atskirti nuo gretimo vėlyvosios medienos sluoksnio. Tokiomis aplinkybėmis klimatinių duomenų koreliacija ir rekonstrukcija yra negalima, taigi atsargus ir kruopštus atskirų mėginių rievių kryžminis datavimas yra labai svarbus. Procesas vyksta lyginant rievių pločio sekas kiekviename mėginyje, stengiantis, kad atskirų mėginių rievių pločio svyravimams būdingos savybės sutaptų. Pasiekus šį tikslą tampa nesunku atskirti netikrą arba visai nesusiformavusią metinę rievę.
Medžio rievės kryžminis datavimas išsiskiria iš kitų paleoklimatinių tyrimų metodų tuo, kad datuojant skirtingus medžių mėginius galima nustatyti absoliutų jų amžių. Tokia metodo savybė išskiria jį iš kitų paleoklimatinių tyrimų metodų, tiriančių ledo kernus, ežero nuosėdas, koralų metinius augimo žiedus, urvuose susidariusius nuosėdinius sluoksnius ir kt., tuo, kad pastaruosiuose duomenų lyginamosios replikacijos ir daugelio paimtų mėginių iš skirtingų teritorijų kryžminis datavimas retai kada yra įmanomas. Dėl šios priežasties tokių objektų datavimas labai dažnai yra nepatikimas, palyginus su dendroklimatinėmis studijomis.
Dendroklimatinės rekonstrukcijos žingsniai
Kuomet medžių rievės mėginiuose yra sudatuojamos ir sudaroma patikima medienos chronologija, yra imamasi trijų pagrindinių žingsnių vykdant dendroklimatinę rekonstrukciją:
- tiriamos vietovės chronologijos sukūrimui standartizuojami medžio rievių parametrai;
- vietovės chronologijos standartizavimas su instrumentiniais klimatiniais duomenimis bei klimatinės rekonstrukcijos kūrimas pagal kalibracijos lygtis;
- rekonstrukcijos patikrinimas su nepriklausomai tirto periodo duomenimis, neįtrauktais į pirminį kalibravimą.
Standartizavimas
Esant vienodoms klimatinėms sąlygoms, tačiau skirtingiems medžių amžiams, rievių pločiai yra skirtingi. Tokiu atveju vykdomas standartizavimas, kurio metu pašalinama augimo funkcija. Šio proceso metu rievių pločio ar tankio duomenys yra perskaičiuojami į indeksus, kurie gali būti tarpusavyje lyginami. gali būti atliekamas kiekvienam mėginiui atskirai arba suvidurkintiems kelių mėginių duomenims.
Kalibravimas
– tai procesas, kurio metu medžių rievių pločio ar tankio (po standartizavimo – indeksų) kaita yra siejama su klimato faktorių kaita. Pirmiausia yra nustatoma kokie klimato rodikliai galėjo daryti įtaką rievių prieaugiui. Tam naudojamos regresijos lygtys, leidžiančios atrasti, kurių mėnesių ir kokie klimato duomenys geriausiai koreliuoja su rievių prieaugio duomenimis. Atradus geriausia ryšį, galima rekonstruoti nustatyto klimato rodiklio kaitą.
Rekonstrukcijos patikrinimas
Vienas iš esminių etapų dendroklimatinėje analizėje yra patikrinti paleoklimato rekonstrukciją. Tikrinimas atliekamas dviem būdais. Pirmas, kai gauti duomenys lyginami su ilgalaikiais, tos pačios teritorijos instrumentiniais duomenimis. Antras, kai rekonstrukcija yra lyginama su kitomis rekonstrukcijomis, gautomis pagal kitus paleoklimato indikatorius.
Densitometrinė dendroklimatologija
Klimatinė informacija dažnai išgaunama iš metinių rievių pločio pokyčių. Tiriant metinį ir tarpmetinį medžio rievės tankį pasitelkiama densitometrinė dendroklimatologija. Medienos tankiui nustatyti yra matuojami keli medienos parametrai, kaip ląstelių sienelių storis, jų ertmių skersmuo, vandens indų dydis ir tankumas, plaušų proporcijos ir pan. Ankstyvosios ir vėlyvosios medienos ląstelių tankio pokyčiai naudojami rievių pločio matavimams – nustatant metinį medienos prieaugį ir atliekant skirtingų medienos mėginių kryžminį datavimą. Tankumo svyravimas yra vertingas parametras dendroklimatologijoje, kadangi pasižymi paprasta augimo funkcija (dažnai sutampa su rievės amžiumi). Taigi tankumo duomenų standartizavimas gali leisti išsaugoti retai pasikartojančią klimatinę informaciją, lyginant su standartizuotais rievių pločio duomenimis. Apskritai, matuojamos dvi reikšmės kiekvienoje rievėje: minimalus ir maksimalus tankumas (nurodant ankstyvosios ir vėlyvosios medienos sluoksnius, atitinkamai), nors maksimalaus tankumo vertės yra kiek geresnis klimatinis indikatorius nei minimalaus tankumo reikšmės. 1993 m. buvo nustatyta, kad maksimalaus tankumo reikšmės stipriai koreliavo su balandžio-rugpjūčio mėn. vidutinių temperatūrų reikšmėmis borealiniuose miškuose nuo Aliaskos iki Labradoro. Tuo tarpu minimalaus ir vidutinio tankumo reikšmės bei rievių pločių vertės taip gerai nekoreliavo su vasaros temperatūrų reikšmėmis tose pačiose Šiaurės Amerikos žemyno vietose.
Vis dėlto optimalus klimatinis atkūrimas gali būti pasiekiamas naudojantis ir rievių pločio matavimais, ir densitometriniais duomenimis, kad klimatiniai veiksniai kiekviename tiriamajame medienos mėginyje būtų išryškinti.
Izotopinė dendroklimatologija
Klimatinės sąlygos daro įtaką ne tik medžių rievių pločiui ar tankumui, bet ir medienos izotopiniam turiniui – empiriškai buvo pastebėta, kad izotopų 13C, 18O ir 2H kiekio svyravimai medienoje yra susiję su klimatinių sąlygų pokyčiais. Vidutinėse ir aukštose platumose pastebėtas teigiamas ryšys tarp deguonies ir vandenilio izotopinės sudėties krituliuose bei temperatūros, todėl manoma, kad izotopinis turinys medienoje gali išsaugoti duomenis apie praeities temperatūrinius svyravimus tuose regionuose. Vėliau buvo atrasta labai stipri teigiama koreliacija tarp 13C, 18O ir 2H izotopų bei temperatūros, ir neigiama koreliacija su santykiniu drėgnumu. Atsižvelgiant į šias koreliacijas buvo atliktos paleoklimatinės rekonstrukcijos. Pavyzdžiui, pietų Vokietijoje buvo atkurti temperatūriniai duomenys iki 1000 m., kuomet stebėjimo duomenys atskleidė stiprią koreliaciją tarp rugpjūčio mėn. temperatūros ir 13C izotopo kiekio europiniame kėnyje, augusio Švarcvalde. Iš gautų duomenų mokslininkai iškėlė prielaidą, jog šiame regione nuo XIV a. pradžios iki maždaug 1850 m. vyko stabilus temperatūros kritimas, o apie 1130 m. buvęs šiltesnis periodas.
Dendroklimatologijos trūkumai
Be klimato veiksnių, medžių rievių storis priklauso nuo rūšies, amžiaus, kilmės, derėjimo, dirvožemio savybių, apšvietimo, augavietės ekologinių sąlygų, taip pat ne visas Žemės rutulys yra apaugęs medžiais, todėl sumažėja teritorijų, kuriose gali būti rekonstruotas klimatas naudojant šį metodą. Atliekant duomenų standartizavimą bei kalibravimą gauti duomenys gali būti netikslūs. Taip pat dėl instrumentinių duomenų stygiaus įvairiose teritorijose, bei nepakankamo sekų ilgio, pilnas rekonstrukcijos patikrinimas negalimas.
Šaltiniai
Literatūra
- Dendrochronologijos principai (angl.)
- Klimato svyravimai
- Trumpa dendrochronologijos istorija Lietuvoje (angl.)
- Raymond S. Bradley Paleoclimatology, Volume 68, Second Edition: Reconstructing Climates of the Quaternary (International Geophysics)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dendroklimatologija, Kas yra Dendroklimatologija? Ką reiškia Dendroklimatologija?
Dendroklimatologija gr dendron medis mokslas apie praeities klimato nustatyma pagal medzio storį ir struktura Pradine informacija apie medziu rieves sudaro metinio prieaugio rieves storis ankstyvosios ir velyvosios medienos santykis bei medienos tankis Dendroklimatologiniuose tyrimuose naudojami įvairiose platumose auganciu medziu meginiai Taciau nemazai studiju tyre vidutiniu platumu misku medziu skerspjuvius kuriuose ryskiai matomi vientisi per visa skerspjuvio perimetra nusitesiantys sviesesni ir tamsesni ruozeliai Tai rodo sezoninį medzio mases prieaugį kurį generuoja meristeminiai audiniai medzio brazde kambyje Metinį priaugį zyminti rieve sudaryta is dvieju sluoksniu ankstyvosios ir velyvosios medienos Terpentinines pusies medienos metines rieves skerspjuvyje Ankstyvoji mediena susideda is didesniu plonasieniu lasteliu del to sis sluoksnis neretai buna sviesesnes spalvos nei velyvoji mediena Tuo tarpu pastaroji sudaryta is tankiau issidesciusiu storasieniu lasteliu del ko sis sluoksnis daznai yra tamsesnis Taigi sie du sluoksniai sudaro metinį prieaugį arba metine rieve Kiekvienos rieves vidutinis plotis yra daugelio kintamuju faktoriu funkcija t y medzio rusis amzius kaupiamu maisto medziagu prieinamumas paciame organizme ir dirvozemyje bei įvairus klimatiniai faktoriai saules sviesa krituliai temperatura vejo greitis dregme bei siu faktoriu pasiskirstymas per metus Dendroklimatologijos istorijaDendroklimatologijos mokslo pradzia siejama su dendrochronologijos mokslo pradzia Dendrochronologijos moksla ispletojo JAV astronomas A E Douglass kuris 1937 m įkure medziu rieviu tyrimo laboratorija Arizonos Universitete Taip pat jis pirmasis pradejo tirti Saules demiu aktyvumo rysį su liutimis Europoje dendroklimatologija pradeta taikyti jau XVIII a Lietuvoje pirmieji dendrochronologiniai tyrimai buvo atlikti 1953 m T Bitvinsko Birzu girios juodalksnynuose Issamesni dendrochronologiniai tyrimai prasidejo 1968 m Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektoriuje įsteigus dendroklimatochronologijos grupe kurios pagrindu veliau buvo įkurta dendroklimatochronologijos laboratorija Siuo metu dendrochronologiniai tyrimai Lietuvoje daugiausiai atliekami VDU Gamtos mokslu fakulteto Aplinkos tyrimo centro Dendroklimatologijos ir radiometrijos grupeje Dendroklimatologijos metodologijaMeginiu rinkimas Graztas medienos meginiu paemimui ir isgreztos medienos koloneles Pradedant dendroklimatologinius tyrimus svarbu tinkamai pasirinkti medzius is kuriu bus imami meginiai Paprastai meginiai imami is medziu auganciu vietovese kur patiriamas temperaturos ar krituliu stresas Tokiu atveju medziai yra jautresni klimato pokyciams Pavyzdziui jei medziai auga lygiose vietovese kur gausu gruntinio vandens medziu prieaugis nera labai veikiamas klimato todel rieviu plociai mazai kinta ir jie yra nereprezentatyvus Tai gali buti taikoma ir platesniu mastu Pavyzdziui medziai augantys semiaridinese srityse yra priklausomi nuo vandens todel metiniuose rieviu prieaugiuose matoma sį veiksnį apibudinanciu rodikliu kaita t y krituliai o medziai augantys ties medziu riba yra jautresni temperaturos pokyciams todel pagal juos nustatoma temperaturu kaita Is medziu meginiai paimami specialu graztu po to medienos koloneles tiriamos mikroskopu Rieviu plotis nustatomas 0 01 mm tikslumu Kryzminis arba persidengiantis datavimas Dendrokliamtiniuose tyrimuose gali buti naudojami ir senoviniu mediniu pastatu rastai archeologiniai mediniai radiniai pelkese bei vandens telkiniuose uzsikonservave medziai Nustacius ju amziu sudaromos dendroskales kuriomis remiantis galima apytiksliai rekonstruoti klimato salygas per pastaruosius 1000 10000 m Sudarant dendroskales atliekamas kryzminis arba persidengiantis datavimas Jis atliekamas lyginant skirtingo amziaus medziu rieves ir ieskant sutampanciu atveju kurie leidzia sinchronizuoti datas Siai uzduociai įvykdyti reikalingas didelis kruopstumas kadangi retkarciais medziai vegetacijos periodu isaugina netikra rieve arba tarpinius augimo ziedus kurie gali buti supainiojami su tikruoju ankstyvosios velyvosios medienos perejimu Be to ekstremaliomis klimatinemis salygomis medziai gali ir neisauginti naujo medienos sluoksnio arba jis gali buti nepilnai susidares ar toks plonas jog praktiskai tampa neįmanoma atskirti nuo gretimo velyvosios medienos sluoksnio Tokiomis aplinkybemis klimatiniu duomenu koreliacija ir rekonstrukcija yra negalima taigi atsargus ir kruopstus atskiru meginiu rieviu kryzminis datavimas yra labai svarbus Procesas vyksta lyginant rieviu plocio sekas kiekviename meginyje stengiantis kad atskiru meginiu rieviu plocio svyravimams budingos savybes sutaptu Pasiekus sį tiksla tampa nesunku atskirti netikra arba visai nesusiformavusia metine rieve Medzio rieves kryzminis datavimas issiskiria is kitu paleoklimatiniu tyrimu metodu tuo kad datuojant skirtingus medziu meginius galima nustatyti absoliutu ju amziu Tokia metodo savybe isskiria jį is kitu paleoklimatiniu tyrimu metodu tirianciu ledo kernus ezero nuosedas koralu metinius augimo ziedus urvuose susidariusius nuosedinius sluoksnius ir kt tuo kad pastaruosiuose duomenu lyginamosios replikacijos ir daugelio paimtu meginiu is skirtingu teritoriju kryzminis datavimas retai kada yra įmanomas Del sios priezasties tokiu objektu datavimas labai daznai yra nepatikimas palyginus su dendroklimatinemis studijomis Dendroklimatines rekonstrukcijos zingsniaiKuomet medziu rieves meginiuose yra sudatuojamos ir sudaroma patikima medienos chronologija yra imamasi triju pagrindiniu zingsniu vykdant dendroklimatine rekonstrukcija tiriamos vietoves chronologijos sukurimui standartizuojami medzio rieviu parametrai vietoves chronologijos standartizavimas su instrumentiniais klimatiniais duomenimis bei klimatines rekonstrukcijos kurimas pagal kalibracijos lygtis rekonstrukcijos patikrinimas su nepriklausomai tirto periodo duomenimis neįtrauktais į pirminį kalibravima Standartizavimas Esant vienodoms klimatinems salygoms taciau skirtingiems medziu amziams rieviu plociai yra skirtingi Tokiu atveju vykdomas standartizavimas kurio metu pasalinama augimo funkcija Sio proceso metu rieviu plocio ar tankio duomenys yra perskaiciuojami į indeksus kurie gali buti tarpusavyje lyginami gali buti atliekamas kiekvienam meginiui atskirai arba suvidurkintiems keliu meginiu duomenims Kalibravimas tai procesas kurio metu medziu rieviu plocio ar tankio po standartizavimo indeksu kaita yra siejama su klimato faktoriu kaita Pirmiausia yra nustatoma kokie klimato rodikliai galejo daryti įtaka rieviu prieaugiui Tam naudojamos regresijos lygtys leidziancios atrasti kuriu menesiu ir kokie klimato duomenys geriausiai koreliuoja su rieviu prieaugio duomenimis Atradus geriausia rysį galima rekonstruoti nustatyto klimato rodiklio kaita Rekonstrukcijos patikrinimas Vienas is esminiu etapu dendroklimatineje analizeje yra patikrinti paleoklimato rekonstrukcija Tikrinimas atliekamas dviem budais Pirmas kai gauti duomenys lyginami su ilgalaikiais tos pacios teritorijos instrumentiniais duomenimis Antras kai rekonstrukcija yra lyginama su kitomis rekonstrukcijomis gautomis pagal kitus paleoklimato indikatorius Densitometrine dendroklimatologijaKlimatine informacija daznai isgaunama is metiniu rieviu plocio pokyciu Tiriant metinį ir tarpmetinį medzio rieves tankį pasitelkiama densitometrine dendroklimatologija Medienos tankiui nustatyti yra matuojami keli medienos parametrai kaip lasteliu sieneliu storis ju ertmiu skersmuo vandens indu dydis ir tankumas plausu proporcijos ir pan Ankstyvosios ir velyvosios medienos lasteliu tankio pokyciai naudojami rieviu plocio matavimams nustatant metinį medienos prieaugį ir atliekant skirtingu medienos meginiu kryzminį datavima Tankumo svyravimas yra vertingas parametras dendroklimatologijoje kadangi pasizymi paprasta augimo funkcija daznai sutampa su rieves amziumi Taigi tankumo duomenu standartizavimas gali leisti issaugoti retai pasikartojancia klimatine informacija lyginant su standartizuotais rieviu plocio duomenimis Apskritai matuojamos dvi reiksmes kiekvienoje rieveje minimalus ir maksimalus tankumas nurodant ankstyvosios ir velyvosios medienos sluoksnius atitinkamai nors maksimalaus tankumo vertes yra kiek geresnis klimatinis indikatorius nei minimalaus tankumo reiksmes 1993 m buvo nustatyta kad maksimalaus tankumo reiksmes stipriai koreliavo su balandzio rugpjucio men vidutiniu temperaturu reiksmemis borealiniuose miskuose nuo Aliaskos iki Labradoro Tuo tarpu minimalaus ir vidutinio tankumo reiksmes bei rieviu plociu vertes taip gerai nekoreliavo su vasaros temperaturu reiksmemis tose paciose Siaures Amerikos zemyno vietose Vis delto optimalus klimatinis atkurimas gali buti pasiekiamas naudojantis ir rieviu plocio matavimais ir densitometriniais duomenimis kad klimatiniai veiksniai kiekviename tiriamajame medienos meginyje butu isryskinti Izotopine dendroklimatologijaKlimatines salygos daro įtaka ne tik medziu rieviu plociui ar tankumui bet ir medienos izotopiniam turiniui empiriskai buvo pastebeta kad izotopu 13C 18O ir 2H kiekio svyravimai medienoje yra susije su klimatiniu salygu pokyciais Vidutinese ir aukstose platumose pastebetas teigiamas rysys tarp deguonies ir vandenilio izotopines sudeties krituliuose bei temperaturos todel manoma kad izotopinis turinys medienoje gali issaugoti duomenis apie praeities temperaturinius svyravimus tuose regionuose Veliau buvo atrasta labai stipri teigiama koreliacija tarp 13C 18O ir 2H izotopu bei temperaturos ir neigiama koreliacija su santykiniu dregnumu Atsizvelgiant į sias koreliacijas buvo atliktos paleoklimatines rekonstrukcijos Pavyzdziui pietu Vokietijoje buvo atkurti temperaturiniai duomenys iki 1000 m kuomet stebejimo duomenys atskleide stipria koreliacija tarp rugpjucio men temperaturos ir 13C izotopo kiekio europiniame kenyje augusio Svarcvalde Is gautu duomenu mokslininkai iskele prielaida jog siame regione nuo XIV a pradzios iki mazdaug 1850 m vyko stabilus temperaturos kritimas o apie 1130 m buves siltesnis periodas Dendroklimatologijos trukumaiBe klimato veiksniu medziu rieviu storis priklauso nuo rusies amziaus kilmes derejimo dirvozemio savybiu apsvietimo augavietes ekologiniu salygu taip pat ne visas Zemes rutulys yra apauges medziais todel sumazeja teritoriju kuriose gali buti rekonstruotas klimatas naudojant sį metoda Atliekant duomenu standartizavima bei kalibravima gauti duomenys gali buti netikslus Taip pat del instrumentiniu duomenu stygiaus įvairiose teritorijose bei nepakankamo seku ilgio pilnas rekonstrukcijos patikrinimas negalimas Saltiniai 1 2 neveikianti nuoroda 3 LiteraturaDendrochronologijos principai angl Klimato svyravimai Trumpa dendrochronologijos istorija Lietuvoje angl Raymond S Bradley Paleoclimatology Volume 68 Second Edition Reconstructing Climates of the Quaternary International Geophysics