Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Demografinė raida nuolatinis gyventojų kartų atsinaujinimo reprodukcijos procesas Demografinę raidą nusako gyventojų kie
Demografinė raida
Demografinė raida – nuolatinis gyventojų kartų atsinaujinimo (reprodukcijos) procesas. Demografinę raidą nusako gyventojų kiekybinių ir kokybinių charakteristikų pokyčiai – , pagal lytį, amžių, vedybinį statusą, gyventojų tankumą, gyventojų geografiją ir kt.
Raida
Demografinė raida labai priklauso nuo šalies socialinio ekonominio išsivystymo lygio, plėtros tempų, tolygumo ir susijusi su visuomenės etapais: ikiagrariniu, agrariniu ir industriniu (poindustriniu). Kiekvieną raidos etapą apibūdina tam tikras gimstamumo ir mirtingumo lygis bei gyventojų mobilumas. Savo ruožtu demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės socialinei ekonominei raidai.
Ikiagrarinei ir būdingas aukštas gimstamumo ir mirtingumo lygis, labai lėtas didėjimas. Pereinant iš agrarinės į industrinę visuomenę mirtingumas mažėja, gimstamumo mažėjimas prasideda vėliau ir iš pradžių yra lėtesnis nei mirtingumo mažėjimas, tai sukelia .
Industrinei () visuomenei būdingas žemas gimstamumo ir mirtingumo lygis bei didelis gyventojų mobilumas. Gyventojų skaičius dėl gyventojų natūralios kaitos kinta mažai, jo pokyčius daugiausia lemia gyvenimo lygis ir gyventojų migracija, dėl to galima ir depopuliacija.
Lietuvoje
Lietuvoje su prasidėjusiomis socialinėmis ekonominėmis transformacijomis visi demografiniai procesai (gimstamumas, šeimos kūrimas, mirtingumas, migracija) kito iš esmės:
- gimstamumas mažėjo labai sparčiai ir ženkliai ir pasiekė lygį, esantį gerokai žemiau ribos, galinčios užtikrinti kartų kaitą;
- vyksta šeimos instituto transformacija: nyksta tradicinės šeimos bruožai ir įsigali nauji, būdingi moderniam šeimos modeliui. Jaunimas vis dažniau pirmenybę atiduoda naujai šeimos kūrimo strategijai, kurios vieni iš pagrindinių bruožų yra: šeimos kūrimas vis mažiau siejamas su vedybomis, tuokiamasi vis vyresniame amžiuje, didėja šeimų nestabilumas;
- mirtingumas svyruoja: pasiekia santykinai aukštą lygį (praeito dešimtmečio viduryje) ir vėl mažėja, tačiau išlieka beveik tame pačiame lygyje, o vyrų – net aukštesniame, koks Lietuvoje buvo prieš keturis dešimtmečius;
- pasikeitė ne tik migracijos kryptys, srautai, mastai, bet ir tipai. Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai, nuvilniję Rytų (slavų tautybių gyventojų į buvusią TSRS teritoriją) ir Vakarų (žydai) kryptimis, aprimo. Legalius, oficialius emigracijos srautus (išvykimą nuolatos gyventi į kitą šalį) keičia savo mastais didžiuliai nedeklaruotos nelegalios, tikėtina – trumpalaikės migracijos srautai į Vakarų šalis.
Šių pokyčių tiesioginė demografinė pasekmė – Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, gili ir toliau tebegilėjanti depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas.
Šaltiniai
- . Demografinė raida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 607 psl.
- Socialinių tyrimų institutas. Lietuva stojant į Europos Sąjungą. 7. Demografinė raida. Archyvuota kopija 2009-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Demografinė raida, Kas yra Demografinė raida? Ką reiškia Demografinė raida?
Demografine raida nuolatinis gyventoju kartu atsinaujinimo reprodukcijos procesas Demografine raida nusako gyventoju kiekybiniu ir kokybiniu charakteristiku pokyciai pagal lytį amziu vedybinį statusa gyventoju tankuma gyventoju geografija ir kt Demografines raidos piramides I pav aukstas gimstamumo lygis didelis mirstamumas maza gyvenimo trukme II pav aukstas gimstamumo lygis proporcingas mirstamumas vidutine gyvenimo trukme III pav stabilus gimstamumo lygis mazas mirstamumas ilga gyvenimo trukme IV pav zemas gimstamumas zemas mirstamumas ilga gyvenimo trukmeRaidaDemografine raida labai priklauso nuo salies socialinio ekonominio issivystymo lygio pletros tempu tolygumo ir susijusi su visuomenes etapais ikiagrariniu agrariniu ir industriniu poindustriniu Kiekviena raidos etapa apibudina tam tikras gimstamumo ir mirtingumo lygis bei gyventoju mobilumas Savo ruoztu demografiniu procesu pokyciai daro įtaka visuomenes socialinei ekonominei raidai Ikiagrarinei ir budingas aukstas gimstamumo ir mirtingumo lygis labai letas didejimas Pereinant is agrarines į industrine visuomene mirtingumas mazeja gimstamumo mazejimas prasideda veliau ir is pradziu yra letesnis nei mirtingumo mazejimas tai sukelia Industrinei visuomenei budingas zemas gimstamumo ir mirtingumo lygis bei didelis gyventoju mobilumas Gyventoju skaicius del gyventoju naturalios kaitos kinta mazai jo pokycius daugiausia lemia gyvenimo lygis ir gyventoju migracija del to galima ir depopuliacija LietuvojeLietuvoje su prasidejusiomis socialinemis ekonominemis transformacijomis visi demografiniai procesai gimstamumas seimos kurimas mirtingumas migracija kito is esmes gimstamumas mazejo labai sparciai ir zenkliai ir pasieke lygį esantį gerokai zemiau ribos galincios uztikrinti kartu kaita vyksta seimos instituto transformacija nyksta tradicines seimos bruozai ir įsigali nauji budingi moderniam seimos modeliui Jaunimas vis dazniau pirmenybe atiduoda naujai seimos kurimo strategijai kurios vieni is pagrindiniu bruozu yra seimos kurimas vis maziau siejamas su vedybomis tuokiamasi vis vyresniame amziuje dideja seimu nestabilumas mirtingumas svyruoja pasiekia santykinai auksta lygį praeito desimtmecio viduryje ir vel mazeja taciau islieka beveik tame paciame lygyje o vyru net aukstesniame koks Lietuvoje buvo pries keturis desimtmecius pasikeite ne tik migracijos kryptys srautai mastai bet ir tipai Po nepriklausomybes atkurimo oficialieji emigracijos srautai nuvilnije Rytu slavu tautybiu gyventoju į buvusia TSRS teritorija ir Vakaru zydai kryptimis aprimo Legalius oficialius emigracijos srautus isvykima nuolatos gyventi į kita salį keicia savo mastais didziuliai nedeklaruotos nelegalios tiketina trumpalaikes migracijos srautai į Vakaru salis Siu pokyciu tiesiogine demografine pasekme Lietuvos gyventoju skaiciaus mazejimas demografines pusiausvyros praradimas gili ir toliau tebegilejanti depopuliacija spartus gyventoju senejimas Saltiniai Demografine raida Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 607 psl Socialiniu tyrimu institutas Lietuva stojant į Europos Sajunga 7 Demografine raida Archyvuota kopija 2009 12 22 is Wayback Machine projekto