Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Demografinis senėjimas tai gyventojų amžiaus kaita pasižyminti žmonių skaičiaus didėjimu arba jauno amžiaus žmonių mažėj
Demografinis senėjimas
Demografinis senėjimas – tai gyventojų amžiaus kaita, pasižyminti žmonių skaičiaus didėjimu arba jauno amžiaus žmonių mažėjimu. Tokius gyventojų amžiaus struktūros pokyčius, kurių rezultatas yra gyventojų senėjimas, sukelia gimstamumo mažėjimas, suaugusių gyventojų sveikatos gerėjimas ir jų mirtingumo mažėjimas, neigiamas migracijos (emigrantų skaičius viršija imigrantų skaičių) bei demografinių bangų judėjimas (gausesnių kohortų įsiliejimas į vyresnio amžiaus gyventojų kategoriją, pvz., vaikų bumo kartos (JAV) įsiliejimas į senatvės pensininkų gretas).
Senėjimas būdingas visoms pasaulio šalims, o pastaruoju metu visuomenės greičiau senėja besivystančiose valstybėse, nes gimstamumas ten sumažėjo kur kas vėliau ir sparčiau nei išsivysčiusiose šalyse. Nors senėjimas yra natūralus procesas, tačiau pasaulyje dar niekada nebuvo tiek daug senų žmonių, kiek jų yra dabar. Todėl valstybėms kyla iššūkis įveikti senos visuomenės sukeliamus iššūkius ir užtikrinti jai socialinę paramą ir apsaugą.
Istorinis kontekstas
Demografinis senėjimas prasidėjo kartu su demografiniu perėjimu XVIII a. pab – XIX a. pr., kai modernėjant visuomenės socialiniam, ekonominiam, kultūriniam ir technologiniam gyvenimui, pradeda mažėti mirtingumas ir gimstamumas. Demografinis perėjimas aiškina procesus, kurie lėmė perėjimą nuo aukšto mirčių ir gimimų skaičiaus prie žemo mirčių ir stabilaus gimimų skaičiaus. Tai užtikrino demografinę pusiausvyrą. Tačiau antrojo demografinio perėjimo metu, atsiradus moderniajai kontracepcijai, naujam prokreacinės elgsenos modeliui, kintant šeimos modeliams, vertybėms, santuokų/sąjungų sudarymo laikui, dažnumui ir stabilumui, gimstamumas dar labiau sumažėjo ir netgi nukrito iki kartų kaitos neužtikrinančios ribos. Todėl prarandama demografinė pusiausvyra, gyventojų skaičius šalyse mažėja, o visuomenė senėja.
ES statistika
1991 metais Europos sąjungoje vidutinis 0–14 metų amžiaus grupę sudarančių asmenų skaičius siekė 19,3 proc., o 2011 m. šis rodiklis siekė 15,6 proc. 65 metų ir vyresnių amžiaus grupę sudarančių asmenų skaičius 1991 metais siekė 13,9 proc., o 2011 metais 17,5 proc. Taigi, jaunesnių amžiaus grupės skaičius sumažėjo 3,7 proc., o vyresnių amžiaus grupių padidėjo 3,6 proc. Pagal 2011 metų EUROSTAT duomenis senyvo amžiaus žmonių skaičius viršija jaunesnių amžiaus grupių skaičių, net 1,9 proc.
Per ateinančias tris dekadas visuomenės senėjimas pasieks dar aukštesnius rodiklius, didžiojoje pasaulio dalyje šalių visuomenes sudarys 30 % ir daugiau senyvų žmonių, beveik visas pasaulis patirs ryškią amžiaus grupių kaitą, išskyrus Afrikos didžiąją dalį, kur senėjimas bus juntamas ne taip stipriai.
Problematika
Demografinis senėjimas reiškia didesnę naštą darbingiems žmonėms, turintiems išlaikyti daugiau senų žmonių. Kadangi vis mažiau darbingo amžiaus žmonių išlaiko didėjantį pensininkų skaičių, tokiu būdu mažėja mokesčių surinkimas bei didėja išlaidos ir sukelia grėsmę biudžetų stabilumui. Mažiau išsivysčiusios šalys dėl žemesnio ekonominio išsivystymo ir sveikatos prieinamumo sunkiau gebės įveikti senėjančios visuomenės pasekmes.
Visuomenės senėjimo sukeliami iššūkiai:
- Socialinių institutų, sukurtų demografiškai jaunos visuomenės poreikiams, funkcionavimo iššūkiai demografiškai brandžioje visuomenėje:
- Ekonomikos sistema – darbo rinkos senėjimas, pajamų ir santaupų lygio kaita, naujų vartotojų elgsenos modelių sklaida;
- Politikos sistema – vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus;
- Švietimo sistema – ilgėjant darbingo amžiaus trukmei, didėja mokymosi visą gyvenimą reikšmė;
- Socialinė apsauga – draudimo ir paramos sistemų adaptavimas kintantiems poreikiams ir naujoms finansavimo galimybėms;
- Sveikatos apsauga – prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų subalansuota plėtra;
- Žmogaus ekologija – poreikius atitinkantys būstai, aplinka, gyvenvietės infrastruktūra, susisiekimas ir pan.
- Socialiniai iššūkiai demografiškai brandžioje visuomenėje:
- Namų ūkių, šeimų ir giminystės ryšių struktūros, formų ir sąveikos kaita;
- Individo gyvenimo kelio kaita – amžiaus tarpsnių skaičiaus, ribų, turinio ir trukmės kaita;
- Senatvės, senėjimo ir apskritai gyvenimo vertės sampratos kaita;
- Pagyvenusių žmonių socialinio statuso kaita.
Sprendimo priemonės
Dėl pasireiškimo masto ir negrįžtamumo gyventojų senėjimas iš esmės keičia visuomenės demografinę ir socialinę struktūrą, gamybos, paskirstymo ir vartojimo sistemas. Vienas svarbiausių uždavinių, siekiant tolydžios visuomenės raidos demografinio senėjimo sąlygomis yra minimizuoti papildomas sąnaudas gyventojų senėjimo pasekmių įveikimui ir, kiek įmanoma, maksimizuoti ilgesnės gyvenimo trukmės teikiamą naudą visuomenei ir individams.
Socialinė politika
Senų žmonių socialinę gerovę užtikrina socialinė politika, kurios pagrindinis tikslas – suteikti galimybę kuo ilgiau savarankiškai gyventi ir gauti kuo kokybiškesnes paslaugas. Vykdoma socialinė politika, pagyvenusių žmonių poreikių kontekste susijusi su:
- pensinio amžiaus nustatymu ir senų žmonių dalyvavimo darbo rinkoje galimybėmis ();
- pakankamo pajamų lygio garantavimu (socialinio draudimo ir pensijų politika);
- socialine integracija (socialinės paramos, globos ir bendruomeninių paslaugų plėtojimo politika.).
Aktyvus senėjimas
Kaip vienas iš svarbiausių aspektų akcentuojamas aktyvus senėjimas, kuris vaizduoja senyvą amžių ne kaip socialinių praradimų, vienišumo, neįgalumo, skurdo ir nesavarankiškumo amžių, bet kaip pilnavertiško dalyvavimo visuomenės gyvenime amžių, įsitraukiant į darbo rinką, visuomenines veiklas, jų organizavimą. Europos Sąjungos ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ valstybės narės remiasi aktyvaus senėjimo strategijomis, pagal kurias yra neskatinamos naudotis ankstyvo pasitraukimo į pensiją planais ir siekiama palankumo pasilikimui darbe bei pakartotinei vyresnio amžiaus darbininkų integracijai.
Literatūra
- A.Aleksienė. Alternatyvių socialinių paslaugų pagyvenusiems bendruomenės nariams poreikio dinamika, Vilnius 2013
- Vlada Stankūnienė, Aiva Jasilionienė, Raminta Jančaitytė. Šeima, vaikai, šeimos politika, modernėjimo prieštaros, Vilnius 2005
- http://www.unfpa.org/pds/ageing.html Archyvuota kopija 2014-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- S. Mikulionienė, Socialinė gerontologija, Vilnius 2011
- http://www.prb.org/Publications/Articles/2006/ACriticalWindowforPolicymakingonPopulationAginginDevelopingCountries.aspx Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.un.org/esa/population/publications/worldageing19502050
- V. Burbulienė. Gyventojų senėjimas – iššūkis socialinei ir darbo rinkos politikai, 11psl., Vilnius 2006
- http://europa.eu/ey2012/ey2012main.jsp?catId=971&langId=lt
- L. Dromantienė, V. Kanopienė. Demografinis senėjimas ir ES socialinė politika pagyvenusiesiems, Vilnius 2004
- http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Population_structure_and_ageing
Šaltiniai
- S. Mikulionienė, Socialinė gerontologija, 255 psl. Vilnius, 2011.
- http://www.prb.org/Publications/Articles/2006/ACriticalWindowforPolicymakingonPopulationAginginDevelopingCountries.aspx Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.un.org/esa/population/publications/worldageing19502050/
- Vlada Stankūnienė, Aiva Jasiulionienė, Raminta Jančaitytė. Šeima, vaikai, šeimos politika, modernėjimo prieštaros, Vilnius, 2005.
- http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/images/d/d7/Population_age_structure_by_major_age_groups%2C_1991_and_2011_%28%25_of_the_total_population%29.png
- http://www.prb.org/images3/PercentElderly2050.gif Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- V. Burbulienė. Gyventojų senėjimas – iššūkis socialinei ir darbo rinkos politikai, 11 psl., Vilnius, 2006.
- V. Kanopienė ir S. Mikulionienė, Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai, 194 psl., Vilnius, 2006.
- V. Kanopienė ir S. Mikulionienė, Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai, 198 psl., Vilnius 2006.
- L. Žalimienė 2002, psl. 243–244.
- A. Aleksienė. Alternatyvių socialinių paslaugų pagyvenusiems bendruomenės nariams poreikio dinamika, 12 psl., Vilnius, 2013.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Demografinis senėjimas, Kas yra Demografinis senėjimas? Ką reiškia Demografinis senėjimas?
Demografinis senejimas tai gyventoju amziaus kaita pasizyminti zmoniu skaiciaus didejimu arba jauno amziaus zmoniu mazejimu Tokius gyventoju amziaus strukturos pokycius kuriu rezultatas yra gyventoju senejimas sukelia gimstamumo mazejimas suaugusiu gyventoju sveikatos gerejimas ir ju mirtingumo mazejimas neigiamas migracijos emigrantu skaicius virsija imigrantu skaiciu bei demografiniu bangu judejimas gausesniu kohortu įsiliejimas į vyresnio amziaus gyventoju kategorija pvz vaiku bumo kartos JAV įsiliejimas į senatves pensininku gretas Senejimas budingas visoms pasaulio salims o pastaruoju metu visuomenes greiciau seneja besivystanciose valstybese nes gimstamumas ten sumazejo kur kas veliau ir sparciau nei issivysciusiose salyse Nors senejimas yra naturalus procesas taciau pasaulyje dar niekada nebuvo tiek daug senu zmoniu kiek ju yra dabar Todel valstybems kyla issukis įveikti senos visuomenes sukeliamus issukius ir uztikrinti jai socialine parama ir apsauga Istorinis kontekstasDemografinis senejimas prasidejo kartu su demografiniu perejimu XVIII a pab XIX a pr kai modernejant visuomenes socialiniam ekonominiam kulturiniam ir technologiniam gyvenimui pradeda mazeti mirtingumas ir gimstamumas Demografinis perejimas aiskina procesus kurie leme perejima nuo auksto mirciu ir gimimu skaiciaus prie zemo mirciu ir stabilaus gimimu skaiciaus Tai uztikrino demografine pusiausvyra Taciau antrojo demografinio perejimo metu atsiradus moderniajai kontracepcijai naujam prokreacines elgsenos modeliui kintant seimos modeliams vertybems santuoku sajungu sudarymo laikui daznumui ir stabilumui gimstamumas dar labiau sumazejo ir netgi nukrito iki kartu kaitos neuztikrinancios ribos Todel prarandama demografine pusiausvyra gyventoju skaicius salyse mazeja o visuomene seneja ES statistika1991 metais Europos sajungoje vidutinis 0 14 metu amziaus grupe sudaranciu asmenu skaicius sieke 19 3 proc o 2011 m sis rodiklis sieke 15 6 proc 65 metu ir vyresniu amziaus grupe sudaranciu asmenu skaicius 1991 metais sieke 13 9 proc o 2011 metais 17 5 proc Taigi jaunesniu amziaus grupes skaicius sumazejo 3 7 proc o vyresniu amziaus grupiu padidejo 3 6 proc Pagal 2011 metu EUROSTAT duomenis senyvo amziaus zmoniu skaicius virsija jaunesniu amziaus grupiu skaiciu net 1 9 proc Per ateinancias tris dekadas visuomenes senejimas pasieks dar aukstesnius rodiklius didziojoje pasaulio dalyje saliu visuomenes sudarys 30 ir daugiau senyvu zmoniu beveik visas pasaulis patirs ryskia amziaus grupiu kaita isskyrus Afrikos didziaja dalį kur senejimas bus juntamas ne taip stipriai ProblematikaDemografinis senejimas reiskia didesne nasta darbingiems zmonems turintiems islaikyti daugiau senu zmoniu Kadangi vis maziau darbingo amziaus zmoniu islaiko didejantį pensininku skaiciu tokiu budu mazeja mokesciu surinkimas bei dideja islaidos ir sukelia gresme biudzetu stabilumui Maziau issivysciusios salys del zemesnio ekonominio issivystymo ir sveikatos prieinamumo sunkiau gebes įveikti senejancios visuomenes pasekmes Visuomenes senejimo sukeliami issukiai Socialiniu institutu sukurtu demografiskai jaunos visuomenes poreikiams funkcionavimo issukiai demografiskai brandzioje visuomeneje Ekonomikos sistema darbo rinkos senejimas pajamu ir santaupu lygio kaita nauju vartotoju elgsenos modeliu sklaida Politikos sistema vyresnio amziaus gyventoju dalyvavimas priimant sprendimus Svietimo sistema ilgejant darbingo amziaus trukmei dideja mokymosi visa gyvenima reiksme Socialine apsauga draudimo ir paramos sistemu adaptavimas kintantiems poreikiams ir naujoms finansavimo galimybems Sveikatos apsauga prevencijos gydymo ilgalaikes globos ir slaugos paslaugu subalansuota pletra Zmogaus ekologija poreikius atitinkantys bustai aplinka gyvenvietes infrastruktura susisiekimas ir pan Socialiniai issukiai demografiskai brandzioje visuomeneje Namu ukiu seimu ir giminystes rysiu strukturos formu ir saveikos kaita Individo gyvenimo kelio kaita amziaus tarpsniu skaiciaus ribu turinio ir trukmes kaita Senatves senejimo ir apskritai gyvenimo vertes sampratos kaita Pagyvenusiu zmoniu socialinio statuso kaita Sprendimo priemonesDel pasireiskimo masto ir negrįztamumo gyventoju senejimas is esmes keicia visuomenes demografine ir socialine struktura gamybos paskirstymo ir vartojimo sistemas Vienas svarbiausiu uzdaviniu siekiant tolydzios visuomenes raidos demografinio senejimo salygomis yra minimizuoti papildomas sanaudas gyventoju senejimo pasekmiu įveikimui ir kiek įmanoma maksimizuoti ilgesnes gyvenimo trukmes teikiama nauda visuomenei ir individams Socialine politika Senu zmoniu socialine gerove uztikrina socialine politika kurios pagrindinis tikslas suteikti galimybe kuo ilgiau savarankiskai gyventi ir gauti kuo kokybiskesnes paslaugas Vykdoma socialine politika pagyvenusiu zmoniu poreikiu kontekste susijusi su pensinio amziaus nustatymu ir senu zmoniu dalyvavimo darbo rinkoje galimybemis pakankamo pajamu lygio garantavimu socialinio draudimo ir pensiju politika socialine integracija socialines paramos globos ir bendruomeniniu paslaugu pletojimo politika Aktyvus senejimas Kaip vienas is svarbiausiu aspektu akcentuojamas aktyvus senejimas kuris vaizduoja senyva amziu ne kaip socialiniu praradimu vienisumo neįgalumo skurdo ir nesavarankiskumo amziu bet kaip pilnavertisko dalyvavimo visuomenes gyvenime amziu įsitraukiant į darbo rinka visuomenines veiklas ju organizavima Europos Sajungos ekonomikos augimo strategijoje Europa 2020 valstybes nares remiasi aktyvaus senejimo strategijomis pagal kurias yra neskatinamos naudotis ankstyvo pasitraukimo į pensija planais ir siekiama palankumo pasilikimui darbe bei pakartotinei vyresnio amziaus darbininku integracijai LiteraturaA Aleksiene Alternatyviu socialiniu paslaugu pagyvenusiems bendruomenes nariams poreikio dinamika Vilnius 2013 Vlada Stankuniene Aiva Jasilioniene Raminta Jancaityte Seima vaikai seimos politika modernejimo priestaros Vilnius 2005 http www unfpa org pds ageing html Archyvuota kopija 2014 06 29 is Wayback Machine projekto S Mikulioniene Socialine gerontologija Vilnius 2011 http www prb org Publications Articles 2006 ACriticalWindowforPolicymakingonPopulationAginginDevelopingCountries aspx Archyvuota kopija 2013 11 10 is Wayback Machine projekto http www un org esa population publications worldageing19502050 V Burbuliene Gyventoju senejimas issukis socialinei ir darbo rinkos politikai 11psl Vilnius 2006 http europa eu ey2012 ey2012main jsp catId 971 amp langId lt L Dromantiene V Kanopiene Demografinis senejimas ir ES socialine politika pagyvenusiesiems Vilnius 2004 http epp eurostat ec europa eu statistics explained index php Population structure and ageingSaltiniaiS Mikulioniene Socialine gerontologija 255 psl Vilnius 2011 http www prb org Publications Articles 2006 ACriticalWindowforPolicymakingonPopulationAginginDevelopingCountries aspx Archyvuota kopija 2013 11 10 is Wayback Machine projekto http www un org esa population publications worldageing19502050 Vlada Stankuniene Aiva Jasiulioniene Raminta Jancaityte Seima vaikai seimos politika modernejimo priestaros Vilnius 2005 http epp eurostat ec europa eu statistics explained images d d7 Population age structure by major age groups 2C 1991 and 2011 28 25 of the total population 29 png http www prb org images3 PercentElderly2050 gif Archyvuota kopija 2013 11 10 is Wayback Machine projekto V Burbuliene Gyventoju senejimas issukis socialinei ir darbo rinkos politikai 11 psl Vilnius 2006 V Kanopiene ir S Mikulioniene Gyventoju senejimas ir jo issukiai sveikatos apsaugos sistemai 194 psl Vilnius 2006 V Kanopiene ir S Mikulioniene Gyventoju senejimas ir jo issukiai sveikatos apsaugos sistemai 198 psl Vilnius 2006 L Zalimiene 2002 psl 243 244 A Aleksiene Alternatyviu socialiniu paslaugu pagyvenusiems bendruomenes nariams poreikio dinamika 12 psl Vilnius 2013