Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Degaičių parkasParko informacinis stendasGeografinė padėtis55 59 50 š pl 22 17 38 r ilg 55 997178 š pl 22 293852 r ilg 5

Degaičių parkas

  • Pagrindinis puslapis
  • Degaičių parkas
Degaičių parkas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Degaičių parkas

Parko informacinis stendas
Geografinė padėtis55°59′50″š. pl. 22°17′38″r. ilg. / 55.997178°š. pl. 22.293852°r. ilg. / 55.997178; 22.293852
Statusasgamtos paveldo objektas
Plotas10,47 ha
ĮkurtasXIX a. pab.
AdresasDegaičiai, Telšių raj.

Degaičių dvaro dendrologinę vertę turintis parkas – valstybinės reikšmės parkas Telšių rajono savivaldybėje, Degaičių kaime, į rytus nuo Telšių. Šiame vertingame dendrologiniame parke, jo želdinių inventorizavimo 2012 m. duomenimis, auga daugiau kaip 250 rūšių, porūšių, atmainų ar formų medžių ir krūmų. Parke galima suskaičiuoti 194 medžių rūšis – tai vienas iš daugiausiai medžių rūšių turintis parkas Lietuvoje. Parkas tinkamas lankymui – turi reikiamų infrastruktūros elementų, jame vykdomi gamtos taikomieji tyrimai, plėtojama pažintinė rekreacija. Teritorijoje įsikūrusi Degaičių seniūnijos administracija, Degaičių bažnyčia.

Parko plotas labai kito – buvo ir 5, ir 18 ha. Šiuo metu jis yra sumažėjęs iki 10,47 ha, nes parkui nebepriklauso bažnyčios, seniūnijos ir kai kurios kitos šalia pastatų esančios teritorijos. Paties Degaičių dvaro pastatų parke nėra išlikusių, tik tą laikmetį menantys medžiai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-288 Degaičių parkas tapo valstybiniu gamtos paveldo objektu.

Istorija

Degaičių parkas pasodintas dar carinėje Lietuvoje, XIX a. pabaigoje. Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko. Ilgą laiką jis buvo gerai tvarkomas. Parkas priklausė dvaro teritorijai, kurio savininkas, pristigus pinigų, jį užstatė bankui. Apie 1913 m. iš banko dvarą išpirko broliai Liaugaudai. Pastarieji buvo linkę verstis ūkininkavimu, tačiau parke esančius retus medžius ir krūmus išsaugojo.

Parkas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Daug vertingų medžių buvo iškirsta malkoms. Parkas buvo apleistas ir sovietmečiu. Dabartinės seniūnijos vietoje buvo gyvenamasis namas. Jo gyventojai parke buvo įsirengę daržus, šiltnamius. Parko vietoje buvo pilna krūmokšnių, jokių takų.

Parko atgimimas prasidėjo 1972 m., kai Anulėnų tarybinio paukštininkystės ūkio direktorius Mykolas Ežerskis pasikvietė savamokslį dendrologą Alfonsą Kišoną (g. 1927 m.), kuris pradėjo vadovauti parko tvarkymo ir priežiūros darbams. Visoje parko teritorijoje tada buvo pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvalyti tvenkiniai, sutvarkytos vejos, įrengti gėlynai, atnaujinta takų sistema, apsodinta vietinėmis ir retomis egzotinėmis medžių, krūmų rūšimis bei formomis. Nuo 1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 1991 m. Degaičių dvaro sodybos fragmentai įrašyti į išaiškinamų kultūros vertybių sąrašą.

Didžiausias parko tvarkymas prasidėjo 2009 m., kai Degaičių seniūnu tapo Antanas Kontrimas. Puoselėjant botanikos parką ir siekiant parodyti jo augmenijos įvairovę, buvo išpjauta daugiau kaip 250 nereikalingų medžių. 2012–2014 m. įvykdytas parko tvarkymo projektas.

Parko medynai

Parkas mišraus suplanavimo, turi netaisyklingą tiesių alėjų ir vingiuotų takų tinklą. Parką puošia: 6 įvairaus dydžio tvenkiniai, 26 tonas sveriantis Žemaičių vienybės akmuo, išskirtinis dviratis, pretendentas į pasaulio Gineso rekordą, sveriantis 1 385 kg. Yra prieplauka, sporto bei žaidimo aikštelės, vasaros estrada, bažnyčia. Lankytojams orientuotis padeda: parko žemėlapis – schema, informacinės lentelės prie medžių. 2015 m. duomenimis parką sudaro 300 taksonų medžių dendrologinė įvairovė.

Parko medynuose bei medžių juostose daugiausiai savaiminių rūšių ąžuolų ir eglių. Iš svetimžemių spygliuočių parke auga dygioji eglė, europinis ir sibirinis kėnis, melsvoji pocūgė, kedrinė pušis, žirniavaisis puskiparisis ir jo plunksniškoji geltonšakė forma, serbinė eglė, vakarinė tuja ir europinis maumedis. Parke auga įvairūs, dendrologiniu požiūriu reti, egzotiniai, sumedėję augalai bei jų formos. Čia auga raudonieji ir glaustašakiai paprastieji ąžuolai, raudonlapiai paprastieji bukai, raudonasis platanlapis klevas, gelsvažiedis tulpmedis, raudonasis riešutinis lazdynas, raudonlapis pūkenis, paprastojo klevo, gluosnių, ąžuolų, sedulų, šeivamedžių dekoratyvinės formos ir daugelis kitų medžių. Vien alyvų žydi virš 30 rūšių. Parke yra ir bene stambiausias Lietuvoje alpinis pupmedis – 9 m aukščio ir 22 cm skersmens. Keletas parko medžių yra įtraukti Lietuvos augalų genų banką. Iš viso parke priskaičiuojama 200 rūšių ir formų sumedėjusių .

Šaltiniai

  1. [1][neveikianti nuoroda]

Nuorodos

Vikiteka: Degaičių parkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Degaičių parkas
  • Degaičių parkas žemėlapyje
  • Saugomų teritorijų valstybės kadastras
  • Degaičių parkas pasipuošia pavasariniais žiedais
  • Degaičių parkas – daugiausiai medžių rūšių turintis parkas Lietuvoje

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 24 Lie, 2025 / 04:52

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Degaičių parkas, Kas yra Degaičių parkas? Ką reiškia Degaičių parkas?

Degaiciu parkasParko informacinis stendasGeografine padetis55 59 50 s pl 22 17 38 r ilg 55 997178 s pl 22 293852 r ilg 55 997178 22 293852Statusasgamtos paveldo objektasPlotas10 47 haĮkurtasXIX a pab AdresasDegaiciai Telsiu raj Degaiciu dvaro dendrologine verte turintis parkas valstybines reiksmes parkas Telsiu rajono savivaldybeje Degaiciu kaime į rytus nuo Telsiu Siame vertingame dendrologiniame parke jo zeldiniu inventorizavimo 2012 m duomenimis auga daugiau kaip 250 rusiu porusiu atmainu ar formu medziu ir krumu Parke galima suskaiciuoti 194 medziu rusis tai vienas is daugiausiai medziu rusiu turintis parkas Lietuvoje Parkas tinkamas lankymui turi reikiamu infrastrukturos elementu jame vykdomi gamtos taikomieji tyrimai pletojama pazintine rekreacija Teritorijoje įsikurusi Degaiciu seniunijos administracija Degaiciu baznycia Parko plotas labai kito buvo ir 5 ir 18 ha Siuo metu jis yra sumazejes iki 10 47 ha nes parkui nebepriklauso baznycios seniunijos ir kai kurios kitos salia pastatu esancios teritorijos Paties Degaiciu dvaro pastatu parke nera islikusiu tik ta laikmetį menantys medziai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m balandzio 10 d įsakymu Nr D1 288 Degaiciu parkas tapo valstybiniu gamtos paveldo objektu IstorijaDegaiciu parkas pasodintas dar carineje Lietuvoje XIX a pabaigoje Tikslesniu duomenu kas projektavo parka neisliko Ilga laika jis buvo gerai tvarkomas Parkas priklause dvaro teritorijai kurio savininkas pristigus pinigu jį uzstate bankui Apie 1913 m is banko dvara ispirko broliai Liaugaudai Pastarieji buvo linke verstis ukininkavimu taciau parke esancius retus medzius ir krumus issaugojo Parkas labai nukentejo per Antrajį pasaulinį kara Daug vertingu medziu buvo iskirsta malkoms Parkas buvo apleistas ir sovietmeciu Dabartines seniunijos vietoje buvo gyvenamasis namas Jo gyventojai parke buvo įsirenge darzus siltnamius Parko vietoje buvo pilna krumoksniu jokiu taku Parko atgimimas prasidejo 1972 m kai Anulenu tarybinio paukstininkystes ukio direktorius Mykolas Ezerskis pasikviete savamokslį dendrologa Alfonsa Kisona g 1927 m kuris pradejo vadovauti parko tvarkymo ir prieziuros darbams Visoje parko teritorijoje tada buvo pasalinti menkaverciai medziai ir krumai isvalyti tvenkiniai sutvarkytos vejos įrengti gelynai atnaujinta taku sistema apsodinta vietinemis ir retomis egzotinemis medziu krumu rusimis bei formomis Nuo 1986 m parkas priskirtas prie vietines reiksmes gamtos paminklu 1991 m Degaiciu dvaro sodybos fragmentai įrasyti į isaiskinamu kulturos vertybiu sarasa Didziausias parko tvarkymas prasidejo 2009 m kai Degaiciu seniunu tapo Antanas Kontrimas Puoselejant botanikos parka ir siekiant parodyti jo augmenijos įvairove buvo ispjauta daugiau kaip 250 nereikalingu medziu 2012 2014 m įvykdytas parko tvarkymo projektas Parko medynaiParkas misraus suplanavimo turi netaisyklinga tiesiu aleju ir vingiuotu taku tinkla Parka puosia 6 įvairaus dydzio tvenkiniai 26 tonas sveriantis Zemaiciu vienybes akmuo isskirtinis dviratis pretendentas į pasaulio Gineso rekorda sveriantis 1 385 kg Yra prieplauka sporto bei zaidimo aiksteles vasaros estrada baznycia Lankytojams orientuotis padeda parko zemelapis schema informacines lenteles prie medziu 2015 m duomenimis parka sudaro 300 taksonu medziu dendrologine įvairove Parko medynuose bei medziu juostose daugiausiai savaiminiu rusiu azuolu ir egliu Is svetimzemiu spygliuociu parke auga dygioji egle europinis ir sibirinis kenis melsvoji pocuge kedrine pusis zirniavaisis puskiparisis ir jo plunksniskoji geltonsake forma serbine egle vakarine tuja ir europinis maumedis Parke auga įvairus dendrologiniu poziuriu reti egzotiniai sumedeje augalai bei ju formos Cia auga raudonieji ir glaustasakiai paprastieji azuolai raudonlapiai paprastieji bukai raudonasis platanlapis klevas gelsvaziedis tulpmedis raudonasis riesutinis lazdynas raudonlapis pukenis paprastojo klevo gluosniu azuolu sedulu seivamedziu dekoratyvines formos ir daugelis kitu medziu Vien alyvu zydi virs 30 rusiu Parke yra ir bene stambiausias Lietuvoje alpinis pupmedis 9 m aukscio ir 22 cm skersmens Keletas parko medziu yra įtraukti Lietuvos augalu genu banka Is viso parke priskaiciuojama 200 rusiu ir formu sumedejusiu Saltiniai 1 neveikianti nuoroda NuorodosVikiteka Degaiciu parkas vaizdine ir garsine medziagaDegaiciu parkas Degaiciu parkas zemelapyje Saugomu teritoriju valstybes kadastras Degaiciu parkas pasipuosia pavasariniais ziedais Degaiciu parkas daugiausiai medziu rusiu turintis parkas Lietuvoje

Naujausi straipsniai
  • Liepa 25, 2025

    Magelaninis kiminas

  • Liepa 25, 2025

    Maccabi Shearaim

  • Liepa 25, 2025

    Mazovijos Vysokio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija

  • Liepa 25, 2025

    Maximilian Mutzke

  • Liepa 25, 2025

    Mauritanija olimpinėse žaidynėse

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje