Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
DaugirdaiGulbėKilmėPradininkas Daugirdas Jonas GedigaudaitisTitulas bajoraiLaikotarpis XIV XX a Šalys LDKDvarai Daugirda
Daugirdai (giminė)
| Daugirdai | |
|---|---|
Gulbė | |
| Kilmė | |
| Pradininkas | Daugirdas Jonas Gedigaudaitis |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | XIV-XX a. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Daugirdavos dvaras, Plembergo dvaras, Pernarava, Mikalava, Verėduvaitė ir kt. |
Daugirdai – Lietuvos bajorų giminė, iškilusi valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Pavardės kilmė vardinė, nuo pagoniško lietuvių vardo „Daugirdas“, sudurtinė iš lietuviškų žodžių dau- (daug) ir gird- (girdėti), reiškianti „daug girdėtas, žymus žmogus“. Sutinkamas ir kitas pavardės lietuviškas variantas „Daugirda“. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Dowgird, Dowgerd, Dowgierd, Dawgird, Dawgierd, Dołgird ir Dowgiert (Daugirdas), z Dowgirdów, z Dawgirdów ir z Dowgierdów (iš Daugirdų giminės), Dowgirdówna, Dawgirdówna ir Dowgierdówna (Daugirdaitė), Dowgirdowa, Dawgirdowa ir Dowgierdowa (Daugirdienė). Rusų ir Ukrainiečių kalbų šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Довгирд, Довкгирд, Долгорд, Даўгірд, Долъкгирьд (Daugirdas). Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje.
Pagal legendą senosios „Gulbės“ herbo Lietuvos bajorų giminės - Daugirdai, Duninai-Barkauskai, Minigalilos, Mongirdai, Sakaičiai, Zavišos-Valimantaičiai, Zarembos ir kt., - save kildina nuo riterio Vlasto Daniškio (lenk. Włast lub Włost zwany później Duninem (tj. Duńczykiem) herbu Łabędź), kurio sūnus Petras Vlastaitis (lenk. Piotr Włostowic) apie 1070 m. iš Danijos atvyko su diplomatine misija pas Boleslovą III Kreivaburnį, pasiliko tarnauti šiam kunigaikščiui ir vėliau už tarnybą buvo apdovanotoas valdomis Silezijoje. Apie tai rašė metraštininkas Galas Anonimas. XX a. vokiečių viduramžių tyrėjai ir kurie lenkų istorikai, jų tarpe Tomašas Jurekas, iškėlė hipotezę apie Vlasto kilmę nuo Anglijos saksų karaliaus Haraldo II sūnaus Magnuso Haroldsono, kuris kartu su savo broliais pabėgo iš Anglijos po to, kai pralaimėjo karą prieš Vilhelmą I Užkariautoją.
Daugirdų giminės pradininku laikomas Daugirdas Gedigaudaitis-Salkaitis, kuris kartu su tėvu Gedigaudu Salkaičiu per Lietuvos krikštą buvo pakrikštyti Jono ir Jurgio vardais. Gedigaudui-Jurgiui likęs senasis gimnės herbas „Gulbė“ (lenk. Łabędź), o sūnus Daugirdas-Jonas 1413 m. gavęs Lenkijos bajorų herbą „Jaučio galva“ (lenk. Pomian (Bawola Głowa).
1446 m. Kazimiero karūnacijos išvakarėse vykusio pirmojo „visuotinio Seimo“ susirinkimo metu iškilo konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos bajorų giminių, todėl kai kurios lietuvių giminės grįžo prie savo senųjų herbų, atsisakė jiems paskirtų herbų pagal Horodlės Unijos reikalavimus. Šaltiniuose minima, jog Zarembos, Minigailos, vienas iš brolių Kęsgailų (Jonas) ir kt. grįžo prie savo senojo „Gulbės“ herbo. Spėjama, kad ir Jono Daugirdo palikuonys galėjo grįžti prie „Gulbės“ herbo dėl tos pačios priežasties.
XV a. dokumentuose minimų Daugirdų giminystė su Jonu neaiški. 1440-1498 m. minimas Daugirdas Bilevičius, 1487-1489 m. Veliuonos vietininkas, kuris naudojosi herbu „Kapas“ (lenk. Mogiła (Herb Mogila). Ši giminė yra kildinama nuo Žadeikos (Bilevičių giminės). „Kapas“ herbo Daugirdų liniją sudarė tik 3 kartos: Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis, jo sūnus Vaclovas Daugirdas (mirė 1509 m.), didžiojo kunigaikščio dvariškis, ir pastarojo dvi dukterys: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko XV a. pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo.
XVI a. minimi Telšių paviete gyvenę nežinomo herbo bajorai Daugirdaičiai ir Kontrimaičiai, kuriems Žygimantas Senasis 1529 m. patvirtino senųjų tėvonijų nuosavybę. 1529 m. jie paminėti kaip Knieto ir Naručio (Neručio) palikuonys: Kontrimaičiai (Kontrimai), Jonas Daugirdaitis (lenk. Jan Dowgerdowicz), Jurgis Saumaitis ir Jonas Milaitis.
Nuo XVII a. minimi bajorai Daugirdai naudojosi „Gulbės“ herbu. Ši Daugirdų giminė įrašyta Vilniaus, Volynės ir Kauno gubernijų geneologijos knygų I-oje ir VI-oje dalyse.
Lietuvoje Daugirdų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Daugirdiškės prie Ažytės upės, Legiečiai, Kniečiūnai ir Daugirdai - Tendžiogalos pav., Mozūriškė prie Dubysos, Pakluoniai (Paklanių dvaras), Daugirdavos dvaras ir Plembergo dvaras - Raseinių pav.; Pašušviai prie Šušvės upės - Josvainių pav.; Beržė, Pavandenė, Nešukuočiai, Domiškės, Šeduikiškiai prie Dragainių, Alsiškė, Krikštakalnis ir Mikutiškės - Pavandenės vlsč.; Kampai - Kauno pav.; Paliepiai - Vilkijos pav.; Pernarava, Mikalava, Verėduvaitė ir kt.
Žymiausi atstovai
- Jonas Daugirdas - 1401 m. pasirašė Vilniaus-Radomo sutartį vardu „Daugirdas Salkaitis“, nuo 1424 m. LDK rūmų maršalka, iki 1430 m. Podolės Kameneco seniūnas, 1430–1434 m. Lucko seniūnas, 1433-1443 Vilniaus vaivada, bajorų Daugirdų giminės pradininkas;
- Andrius (Andriuška) Daugirdas, Jono Daugirdo sūnus - minimas 1454–1461 m.;
- Mykolas Daugirdas, Jono Daugirdo sūnus - 1432 m. Gardino sutarties liudytojas;
- Broliai Anušas Daugirdas (lenk. Hanusz Dowgirdowicz) ir Fedka Daugirdas (lenk. Chwedko Dowgirdowicz) - minimi 1478–1481 m.;
- Bagdonas Daugirdas - kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio žygūnas 1505–1523 m. septynis kartus keliavo į Maskvą. Nuo 1505 m. LDK valdovo dvarionis, nuo 1538 m. Pervalkos seniūnas. Sūnus Razmus Daugirdas kaip pasiuntinys 1557 m. buvo nuvykęs pas Krymo chaną ;
- Stanislovas Daugirdas - su diplomatine misija 1508–1524 m. septynis kartus keliavo į Maskvą. Nuo 1530 m. buvo Aukštadvario vietininkas;
- Samuelis Daugirdas (m. 1627 m.) - Kristupo Radvilos dvaro poetas;
- Stanislovas Daugirdas (1748–apie 1835) - Didžių Dirvėnų vaivada, vėliau Žemaičių Kunigaikštystės tijūnas, Plemborgo ir Pakluonio (Paklanių dvaras) savininkas;
- Angelas Daugirdas (1776–1835) - filosofas, teologas;
- Mykolas Steponas Daugirdas (1801-1869) - atsargos poručikas, dvarininkas, 1863 m. sukilimo rėmėjas; turėjo, Pernaravos, Mikalavos ir Verėduvaitės dvarus, pastatė Daugirdavos dvarą;
- Juozapas Daugirdas (1803-1871) - Kauno apskr. ir Kauno gub. bajorų vadovas (paskutinis maršalka), Kėdainių apskr. Paliepių dvaro savininkas;
- Tadas Daugirdas (1852–1919) - archeologas, etnografas, dailininkas;
- Konstantinas Daugirdas (1855–1928) - lietuviškos spaudos platintojas, pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės narys, valstybės kontrolierius;
- Adomas Daugirdas (1894–1979) - jūrų kapitonas, karo laivo „Prezidentas Smetona“ pirmasis kapitonas, Klaipėdos uosto viršininkas;
- Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) - filosofė, istorikė;
- Vytautas Daugirdas (1901–1983) - Lenkiškojo teatro Kaune įkūrėjas, aktorius ir režisierius, Kauno valstybinio muzikinio teatro režisierius, švietėjas;
- Adam Dowgird (1913–1994) - lenkų gydytojas, chirurgas;
- Tadas Daugirdas (1914–1982) - LOR chirurgas, tremtinys;
- Zofia Dowgird (g. 1916 m.) - humanitarinių mokslų Daktarė, etnografė, pedagogė, fizinės kultūros Lenkijos išsilavinimo sistemoje ir turizme organizatorė;
- Jerzy Dowgird (1917–2003) - lenkų krepšininkas, treneris;
- Jonas T. Daugirdas (angl. John T. Daugirdas) (g. 1949 m.) - nefrologas, JAV medicinos mokslų daktaras;
- Stasys Daugirdas (g. 1951 m.) - gitaristas, atlikėjas, kopozitorius, pedagogas, muzikinės grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas ir narys;
- (g. 1985 m.) - kompozitorius, pianistas, chorvedys.
- Herbas „Pomian“ panaudotas Daugirdo antspaude 1433 m.
- Herbas „Gulbė“ Daugirdų legitimizacijos knygos tituliniame puslapyje, 1799 m.
Šaltiniai
- Kim był komes wrocławski Magnus. Venerabiles, nobiles et honesti. Aut. Tomasz Jurek, Toruń, Uniwersytet Mikołaja Kopernika, p.181–192, 1997
- "What was the true identity of Magnus, Count of Wroclaw? Aut. M. Skarbek-Kozietulski, November 6, 2010.
- Franciszek Piekosiński: Poczet rodów szlachty polskiej wieków średnich. Rocznik Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie. Tom II. Lwów 1911.
- Хроники Быховца Литовская и Жмойтская. Bychovco kronika, polnoje sobranie letopisej s XVII v., psl. 545.
- Nelė Asadauskienė. Daugirdai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 517 psl.
- Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 503, Warszawa 2015
Nuorodos
- Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom III; Aut. Uruski Seweryn, p. 236, Warszawa 1906.
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)[neveikianti nuoroda].
- Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom III, p. 393-394, Lipsk 1839.
- Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 23, 118-119 ir 167, Krakow 1897.
- Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.47, Warszawa 1887.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Daugirdai (giminė), Kas yra Daugirdai (giminė)? Ką reiškia Daugirdai (giminė)?
DaugirdaiGulbeKilmePradininkas Daugirdas Jonas GedigaudaitisTitulas bajoraiLaikotarpis XIV XX a Salys LDKDvarai Daugirdavos dvaras Plembergo dvaras Pernarava Mikalava Vereduvaite ir kt Daugirdai Lietuvos bajoru gimine iskilusi valdant Lietuvos didziajam kunigaiksciui Vytautui Didziajam Pavardes kilme vardine nuo pagonisko lietuviu vardo Daugirdas sudurtine is lietuvisku zodziu dau daug ir gird girdeti reiskianti daug girdetas zymus zmogus Sutinkamas ir kitas pavardes lietuviskas variantas Daugirda Lenku kalbos saltiniuose sutinkami sie pavardes variantai Dowgird Dowgerd Dowgierd Dawgird Dawgierd Dolgird ir Dowgiert Daugirdas z Dowgirdow z Dawgirdow ir z Dowgierdow is Daugirdu gimines Dowgirdowna Dawgirdowna ir Dowgierdowna Daugirdaite Dowgirdowa Dawgirdowa ir Dowgierdowa Daugirdiene Rusu ir Ukrainieciu kalbu saltiniuose sutinkami sie pavardes variantai Dovgird Dovkgird Dolgord Daygird Dolkgird Daugirdas Gimines palikuonys gyveno Zemaitijoje LDK ir Lenkijoje Pagal legenda senosios Gulbes herbo Lietuvos bajoru gimines Daugirdai Duninai Barkauskai Minigalilos Mongirdai Sakaiciai Zavisos Valimantaiciai Zarembos ir kt save kildina nuo riterio Vlasto Daniskio lenk Wlast lub Wlost zwany pozniej Duninem tj Dunczykiem herbu Labedz kurio sunus Petras Vlastaitis lenk Piotr Wlostowic apie 1070 m is Danijos atvyko su diplomatine misija pas Boleslova III Kreivaburnį pasiliko tarnauti siam kunigaiksciui ir veliau uz tarnyba buvo apdovanotoas valdomis Silezijoje Apie tai rase metrastininkas Galas Anonimas XX a vokieciu viduramziu tyrejai ir kurie lenku istorikai ju tarpe Tomasas Jurekas iskele hipoteze apie Vlasto kilme nuo Anglijos saksu karaliaus Haraldo II sunaus Magnuso Haroldsono kuris kartu su savo broliais pabego is Anglijos po to kai pralaimejo kara pries Vilhelma I Uzkariautoja Daugirdu gimines pradininku laikomas Daugirdas Gedigaudaitis Salkaitis kuris kartu su tevu Gedigaudu Salkaiciu per Lietuvos kriksta buvo pakrikstyti Jono ir Jurgio vardais Gedigaudui Jurgiui likes senasis gimnes herbas Gulbe lenk Labedz o sunus Daugirdas Jonas 1413 m gaves Lenkijos bajoru herba Jaucio galva lenk Pomian Bawola Glowa 1446 m Kazimiero karunacijos isvakarese vykusio pirmojo visuotinio Seimo susirinkimo metu iskilo konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos bajoru giminiu todel kai kurios lietuviu gimines grįzo prie savo senuju herbu atsisake jiems paskirtu herbu pagal Horodles Unijos reikalavimus Saltiniuose minima jog Zarembos Minigailos vienas is broliu Kesgailu Jonas ir kt grįzo prie savo senojo Gulbes herbo Spejama kad ir Jono Daugirdo palikuonys galejo grįzti prie Gulbes herbo del tos pacios priezasties XV a dokumentuose minimu Daugirdu giminyste su Jonu neaiski 1440 1498 m minimas Daugirdas Bilevicius 1487 1489 m Veliuonos vietininkas kuris naudojosi herbu Kapas lenk Mogila Herb Mogila Si gimine yra kildinama nuo Zadeikos Bileviciu gimines Kapas herbo Daugirdu linija sudare tik 3 kartos Daugirdas Bilevcius Zadeikaitis jo sunus Vaclovas Daugirdas mire 1509 m didziojo kunigaikscio dvariskis ir pastarojo dvi dukterys Elzbieta ir Ona Daugirdaites Kapo herbo Daugirdu Zadeikaiciu linija nutruko XV a pab del vyru palikuoniu nebuvimo XVI a minimi Telsiu paviete gyvene nezinomo herbo bajorai Daugirdaiciai ir Kontrimaiciai kuriems Zygimantas Senasis 1529 m patvirtino senuju tevoniju nuosavybe 1529 m jie pamineti kaip Knieto ir Narucio Nerucio palikuonys Kontrimaiciai Kontrimai Jonas Daugirdaitis lenk Jan Dowgerdowicz Jurgis Saumaitis ir Jonas Milaitis Nuo XVII a minimi bajorai Daugirdai naudojosi Gulbes herbu Si Daugirdu gimine įrasyta Vilniaus Volynes ir Kauno guberniju geneologijos knygu I oje ir VI oje dalyse Lietuvoje Daugirdu giminei priklause nemazai tevoniju ir dvaru Daugirdiskes prie Azytes upes Legieciai Knieciunai ir Daugirdai Tendziogalos pav Mozuriske prie Dubysos Pakluoniai Paklaniu dvaras Daugirdavos dvaras ir Plembergo dvaras Raseiniu pav Pasusviai prie Susves upes Josvainiu pav Berze Pavandene Nesukuociai Domiskes Seduikiskiai prie Dragainiu Alsiske Krikstakalnis ir Mikutiskes Pavandenes vlsc Kampai Kauno pav Paliepiai Vilkijos pav Pernarava Mikalava Vereduvaite ir kt Zymiausi atstovaiJonas Daugirdas 1401 m pasirase Vilniaus Radomo sutartį vardu Daugirdas Salkaitis nuo 1424 m LDK rumu marsalka iki 1430 m Podoles Kameneco seniunas 1430 1434 m Lucko seniunas 1433 1443 Vilniaus vaivada bajoru Daugirdu gimines pradininkas Andrius Andriuska Daugirdas Jono Daugirdo sunus minimas 1454 1461 m Mykolas Daugirdas Jono Daugirdo sunus 1432 m Gardino sutarties liudytojas Broliai Anusas Daugirdas lenk Hanusz Dowgirdowicz ir Fedka Daugirdas lenk Chwedko Dowgirdowicz minimi 1478 1481 m Bagdonas Daugirdas kaip Lietuvos didziojo kunigaikscio zygunas 1505 1523 m septynis kartus keliavo į Maskva Nuo 1505 m LDK valdovo dvarionis nuo 1538 m Pervalkos seniunas Sunus Razmus Daugirdas kaip pasiuntinys 1557 m buvo nuvykes pas Krymo chana Stanislovas Daugirdas su diplomatine misija 1508 1524 m septynis kartus keliavo į Maskva Nuo 1530 m buvo Aukstadvario vietininkas Samuelis Daugirdas m 1627 m Kristupo Radvilos dvaro poetas Stanislovas Daugirdas 1748 apie 1835 Didziu Dirvenu vaivada veliau Zemaiciu Kunigaikstystes tijunas Plemborgo ir Pakluonio Paklaniu dvaras savininkas Angelas Daugirdas 1776 1835 filosofas teologas Mykolas Steponas Daugirdas 1801 1869 atsargos porucikas dvarininkas 1863 m sukilimo remejas turejo Pernaravos Mikalavos ir Vereduvaites dvarus pastate Daugirdavos dvara Juozapas Daugirdas 1803 1871 Kauno apskr ir Kauno gub bajoru vadovas paskutinis marsalka Kedainiu apskr Paliepiu dvaro savininkas Tadas Daugirdas 1852 1919 archeologas etnografas dailininkas Konstantinas Daugirdas 1855 1928 lietuviskos spaudos platintojas pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybes narys valstybes kontrolierius Adomas Daugirdas 1894 1979 juru kapitonas karo laivo Prezidentas Smetona pirmasis kapitonas Klaipedos uosto virsininkas Vanda Daugirdaite Sruogiene 1899 1997 filosofe istorike Vytautas Daugirdas 1901 1983 Lenkiskojo teatro Kaune įkurejas aktorius ir rezisierius Kauno valstybinio muzikinio teatro rezisierius svietejas Adam Dowgird 1913 1994 lenku gydytojas chirurgas Tadas Daugirdas 1914 1982 LOR chirurgas tremtinys Zofia Dowgird g 1916 m humanitariniu mokslu Daktare etnografe pedagoge fizines kulturos Lenkijos issilavinimo sistemoje ir turizme organizatore Jerzy Dowgird 1917 2003 lenku krepsininkas treneris Jonas T Daugirdas angl John T Daugirdas g 1949 m nefrologas JAV medicinos mokslu daktaras Stasys Daugirdas g 1951 m gitaristas atlikejas kopozitorius pedagogas muzikines grupes Geliu vaikai įkurejas ir narys g 1985 m kompozitorius pianistas chorvedys Herbas Pomian panaudotas Daugirdo antspaude 1433 m Herbas Gulbe Daugirdu legitimizacijos knygos tituliniame puslapyje 1799 m SaltiniaiKim byl komes wroclawski Magnus Venerabiles nobiles et honesti Aut Tomasz Jurek Torun Uniwersytet Mikolaja Kopernika p 181 192 1997 What was the true identity of Magnus Count of Wroclaw Aut M Skarbek Kozietulski November 6 2010 Franciszek Piekosinski Poczet rodow szlachty polskiej wiekow srednich Rocznik Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie Tom II Lwow 1911 Hroniki Byhovca Litovskaya i Zhmojtskaya Bychovco kronika polnoje sobranie letopisej s XVII v psl 545 Nele Asadauskiene Daugirdai Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 517 psl Herbarz szlachty zmudzkiej Tom I Aut Grzegorz Blaszczyk p 503 Warszawa 2015NuorodosRodzina Herbarz szlachty polskiej wyd Olgiebranda Tom III Aut Uruski Seweryn p 236 Warszawa 1906 M J Minakowski Didziojo Seimo palikuoniu genealogija lenk neveikianti nuoroda Kasper Niesiecki Herbarz Polski wyd J N Bobrowicz Tom III p 393 394 Lipsk 1839 Herbarz rycerstwa w x Litewskiego tak zwany Compendium czyli o klejnotach albo herbach ktorych familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xiestwa Litewskiego zazywaja wyd Herolda polskiego Aut Wijuk Wojciech Kojalowicz Franciszek Piekosinski p 23 118 119 ir 167 Krakow 1897 Poczet rodow w Wielkiem Ksiestwie Litewskiem w XV i XVI wieku Aut Adam Boniecki p 47 Warszawa 1887