Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Darbo jėga

  • Pagrindinis puslapis
  • Darbo jėga
Darbo jėga
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Darbo jėga (angl. Labor power), vok. Arbeitskraft) – visų konkrečioje teritorijoje galinčių dirbti žmonių, jų fizinių ir dvasinių jėgų, kurias žmonės gali naudotis savo veikloje, suma.

Ne visose valstybėse toks rodiklis skaičiuojamas vienodai. Įprasta, kad tai - dirbančių ir registruotų Darbo biržoje žmonių suma. JAV į darbo jėgą įskaičiuojami žmonės, vyresni kaip 16 metų. Kai kurių šalių metodikos nurodo neskaičiuoti savarankiškai dirbančių žmonių (smulkūs verslininkai, ūkininkai, dailininkai), o įjungti tik samdomus darbininkus neskaičiuojant administracijos.

Ne visi žmonės ši terminą priima. Laikoma, kad tai nuvertina žmogų, visus žmones daro bendra beveide mase.

Kapitalizme darbo jėga yra specifinis produktas. Žmonės samdydamiesi parduoda ne tik savo fizinę jėgą, bet ir savo sugebėjimus, įgūdžius, laiką, nes neturi darbo įrankių. Bendra darbo jėgos kaina visada sutampa su jos funkcijų palaikymu, nes viskas, kas uždirbama, tų pačių žmonių, jų šeimų ir sunaudojama. Dažniausias darbo jėgos vertinimo rodiklis yra alga.

Darbo jėgos kaina priklauso nuo darbo jėgos ir paklausos. Vienos įmonės atžvilgiu darbo jėgos kartu su darbo priemonėmis sukurtos produkto vertės ir sąnaudų skirtumas vadinamas pridėtine verte ar pelnu.

Darbo jėga ne visada buvo, o kai kur ir nėra preke. Ji gali nepriklausyti žmogui ir būti atimama be ekvivalentiškų mainų (pvz., vergų ar baudžiauninkų darbą naudojančiose ekonomikose). Ne visada žmogus turi juridinę laisvę (kalinys, vaikas). Žmogus gali savarankiškai dirbti ir pardavinėti savo darbą (amatininkai, dailininkai, ūkininkai, privatūs verslininkai, kurie nieko nesamdo).

Už mažiau kvalifikuotą darbą mokama mažiau, už daugiau kvalifikuotą darbą mokama daugiau. Dažniausiai darbo apmokėjimas vertinamas valandiniais, savaitiniais, mėnesiniais, metiniais tarifais. Už kiek didesnius sugebėjimus ar įgytą populiarumą sumokama daug daugiau (menininkams, sportininkams). Tokiais atvejais įprasta sudaryti terminuotą kontraktą.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 02:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Darbo jėga, Kas yra Darbo jėga? Ką reiškia Darbo jėga?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Darbo jega angl Labor power vok Arbeitskraft visu konkrecioje teritorijoje galinciu dirbti zmoniu ju fiziniu ir dvasiniu jegu kurias zmones gali naudotis savo veikloje suma Ne visose valstybese toks rodiklis skaiciuojamas vienodai Įprasta kad tai dirbanciu ir registruotu Darbo birzoje zmoniu suma JAV į darbo jega įskaiciuojami zmones vyresni kaip 16 metu Kai kuriu saliu metodikos nurodo neskaiciuoti savarankiskai dirbanciu zmoniu smulkus verslininkai ukininkai dailininkai o įjungti tik samdomus darbininkus neskaiciuojant administracijos Ne visi zmones si termina priima Laikoma kad tai nuvertina zmogu visus zmones daro bendra beveide mase Kapitalizme darbo jega yra specifinis produktas Zmones samdydamiesi parduoda ne tik savo fizine jega bet ir savo sugebejimus įgudzius laika nes neturi darbo įrankiu Bendra darbo jegos kaina visada sutampa su jos funkciju palaikymu nes viskas kas uzdirbama tu paciu zmoniu ju seimu ir sunaudojama Dazniausias darbo jegos vertinimo rodiklis yra alga Darbo jegos kaina priklauso nuo darbo jegos ir paklausos Vienos įmones atzvilgiu darbo jegos kartu su darbo priemonemis sukurtos produkto vertes ir sanaudu skirtumas vadinamas pridetine verte ar pelnu Darbo jega ne visada buvo o kai kur ir nera preke Ji gali nepriklausyti zmogui ir buti atimama be ekvivalentisku mainu pvz vergu ar baudziauninku darba naudojanciose ekonomikose Ne visada zmogus turi juridine laisve kalinys vaikas Zmogus gali savarankiskai dirbti ir pardavineti savo darba amatininkai dailininkai ukininkai privatus verslininkai kurie nieko nesamdo Uz maziau kvalifikuota darba mokama maziau uz daugiau kvalifikuota darba mokama daugiau Dazniausiai darbo apmokejimas vertinamas valandiniais savaitiniais menesiniais metiniais tarifais Uz kiek didesnius sugebejimus ar įgyta populiaruma sumokama daug daugiau menininkams sportininkams Tokiais atvejais įprasta sudaryti terminuota kontrakta

Naujausi straipsniai
  • Liepa 06, 2025

    Kalėdų sala

  • Liepa 04, 2025

    Kalvinistai

  • Liepa 06, 2025

    Kalviai (Skuodas)

  • Liepa 08, 2025

    Kalvarijų gatvė

  • Liepa 07, 2025

    Kalvarijų dekanatas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje