Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Danijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Danijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Šiaurės Europa |
| Plotas | 43 094 km² 98 % žemės 2 % vandens |
| Pakrantė | 8 750 km |
| Sienos | 68 km |
| Aukščiausias taškas | Miolehiojus 170,86 m |
| Žemiausias taškas | -7 m |
| Ilgiausia upė | Gudenas 149 km |
| Didžiausias ežeras | 40,72 km² |
Danija – valstybė šiaurės vakarų Europoje tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros; sudaro Jutlandijos pusiasalis ir 483 salos ir salelės.
Krantai raižyti, nė vieno taško nutolusio nuo jūros daugiau kaip 52 km. „Bėgantis“ krantas Jutlandijos vakarinėje dalyje – paplūdimiai, kopos, pelkės, ir fjordai pakrantėje: pietvakariuose vatinis krantas – ~10 km pločio pylimais atskirta sekli pelkėta jūros dalis, vadinama Vatų jūra; vakaruose ir šiaurės vakaruose lagūninis fjordinis krantas – Ringkiobingo, Nisumo ir kiti fjordai lagūnos; ilgiausias Danijoje Limfjordas atskiria Vendsyselio salą nuo Jutlandijos. Labai išraižyta Jutlandijos rytinė ir salų pakrantės; daug įlankų, užutėkių, fjordų ir nedidelių pusiasalių; įlankos: Olbeko, Olborgo, Orhuso, Sejerės, Kiogės, Faksės; fjordai: Mariagerio, Randerso, Horsenso, Vailės, Obenros, Odensės, Isefjordas, Roskildės, Vidinė Smalndsfarvandeto jūra tarp Fiuno, Zelandijos, Falsterio, Lolando ir Langeladno salų. Ilgiausi fjordai km: Limfjordas (180; fjordinis sąsiauris), Roskildė (50), Mariageris (40), Isefjordas (40), Vailė (35), Randersas (35).
Sausumos siena tik su Vokietija – 68 km. Teritorijos ilgis iš vakarų į rytus 453 km, plotis iš šiaurės į pietus 356 km. Priskiriama Šiaurės Europai.
Paviršius
Danijos teritorija užima gilią žemyninės Europos depresiją, vadinamą Danijos loviu; paviršių suformavo kvartero apledėjimai; būdingi ledyninės kilmės dariniai (morenos, zandrai).
Žemumų kraštas; 75 % teritorijos pakilę iki 100 m virš jūros lygio; vidutinis šalies aukštis 31 m virš jūros lygio. Aukščiausios moreninės kalvos Jutlandijos rytuose: Ejer Bavnehiojus (170,95 m virš jūros lygio), Yding Skovhiojus (170,89 m virš jūros lygio). Žemiausia sausumos vieta Lamefjordo pakrantė – 7,5 m žemiau jūros lygio.
Bornholmo ir Fiuno salos kalvotos, kitos – lėkštos. Aukščiausios kalvos: Bornholme – Ryterknegtenas (162 m virš jūros lygio), Fiune – Friobjergo (131 m virš jūros lygio), Zelandijoje – Gildenloveshiojus (125 m virš jūros lygio).
Klimatas
Vyrauja vidutinių platumų jūrinis švelnus, su nepastovia sniego danga; aukštas santykinis oro drėgnumas – vidutinis metinis 83 %, vasarą 75 %. Gaivūs ir stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai; vidutinis metinis vėjo greitis 7,5 m/s.
Žiemos trumpos (~1 mėn.); pastovi sniego danga išsilaiko apie 25 dienas. Vasaros trunka apie 140 dienų. Vidutinė oro temperatūra °C: sausį – Jutlandijos šiaurės rytuose -0,5, didesnėje Jutlandijos dalyje 0, daugumoje salų +0,5; liepą – Jutlandijos vakaruose +15, didesnėje Jutlandijos dalyje +16, daugumoje salų +17. Vidutinis metinis kritulių kiekis mm: Jutlandijos vakaruose 800, didesnėje Jutlandijos dalyje 600–700, daugumoje salų 500–600, abipus Didžiojo Belto 450. Lietingiausia vasaros pabaiga.
Ilgas vegetacinis periodas – laikotarpis be šalnų iki 200 dienų per metus, 230 dienų per metus.
Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (vidutinis metinis kritulių kiekis mm): Kopenhaga +0,5 ir +17 (570), Esbjergas +0,5 ir +15 (800).
Vidaus vandenys
Upės
Upės priklauso Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinams; tinklas tankus, tačiau trumpos ir vandeningos visus metus. Ilgiausios upės: Gudenas, Storas, Vardė ir Jutlandijoje, Susas Zelandijoje, Odensė (53 km) Fiune.
Ilgiausios upės
| Upė | Teka ir įteka | Ilgis km |
|---|---|---|
| Gudenas | ||
| Storas | ||
| Vardė | ||
| Vidas | ||
| Skernas | ||
| Susas |
Ežerai
1008 ežerai, daugiausia ledyninės kilmės, užima 700 km² plotą (1,6 % šalies teritorijos).
Didžiausi ežerai
| Ežeras | Vieta | Plotas km² |
|---|---|---|
Dirvožemis
Salose ir Jutlandijos rytuose vyrauja miškų rusvieji, Jutlandijos vakaruose – jauriniai, upių slėniuose – aliuviniai, drėgnose Jutlandijos vietose – durpiniai dirvožemiai. Vakarinei ir šiaurės vakarinei Jutlandijai būdinga vėjo erozija.
Augalija
Natūralios augalijos liko nedaug. Viduramžiais Vakarų Jutlandijoje vyravo ąžuolynai ir beržynai, Rytų Jutlandijoje ir salose – ąžuolų ir bukų miškai. Labai pakito medžių sudėtis, iškirsti medžiai atsodinami; miškingumas %: 1805 – 10, 1990 – 10, 2002 – 11,5, 2005 – 12. Medžių sudėtis %: spygliuočiai 66 (eglės, pušys, maumedžiai), lapuočiai 34 (ąžuolai, bukai); Jutlandijoje vyrauja spygliuočiai, salose lapuočiai. Didžiausias miškas Roldskovas (77 km²) Jutlandijos šiaurėje.
Dirbamoji žemė užima 53,5 (2003; 1970 – 63, 1985 – 60, 1995 – 57), pievos ir ganyklos 13, miškai 12, pelkės ir durpynai 7, ežerai, upės, fjordai, lagūnos 5 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Dėl aktyvios žmonių veiklos pakito gyvūnija. Daug įvežtų gyvūnų. Miškuose veisiasi kiškiai, barsukai, lapės, kiaunės, ežiai, voverės.
Aplinkosauga
Saugomos teritorijos užima šalies ploto %: 1997 – 32, 2002 – 34. 1805 metais įkurtas pirmasis pasaulyje rezervatas Jutlandijoje. Pirmoji Europoje įsteigė aplinkos apsaugos ministeriją.
Nėra nacionalinių parkų. 101 gamtos rezervatas; didžiausias Vatų jūros – 1 140 km²; kiti: Ringkiobingo fjordo, Nisumo fjordo, Mažojo Belto ir kt.
Dideli reikalavimai geriamojo vandens kokybei, dirvožemių apsaugai, nuotekų valymui. Tačiau didelė tarša azoto junginiais, metano ir kitomis dujomis dėl gamybos koncentracijos mažoje teritorijoje. Išmesta į atmosferą tūkst. t 1980, 1990, 2000: sieros dioksido – 452, 181, 28, azoto oksidų – 273, 277, 208. Atmosferos užterštumas anglies dioksidu mln. t: 1980 – 61, 1990 – 50, 2000 – 53. Kasmetė tarša anglies monoksidu (~500 tūkst. t), metano dujomis (~250 tūkst. t), lakiaisiais organiniais junginiais (~120 tūkst. t), amoniaku (~100 tūkst. t).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Danijos geografija, Kas yra Danijos geografija? Ką reiškia Danijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Danijos geografijaZemynas EuropaRegionas Siaures EuropaPlotas 43 094 km 98 zemes 2 vandensPakrante 8 750 kmSienos 68 kmAuksciausias taskas Miolehiojus 170 86 mZemiausias taskas 7 mIlgiausia upe Gudenas 149 kmDidziausias ezeras 40 72 km Danija valstybe siaures vakaru Europoje tarp Siaures juros ir Baltijos juros sudaro Jutlandijos pusiasalis ir 483 salos ir saleles Krantai raizyti ne vieno tasko nutolusio nuo juros daugiau kaip 52 km Begantis krantas Jutlandijos vakarineje dalyje papludimiai kopos pelkes ir fjordai pakranteje pietvakariuose vatinis krantas 10 km plocio pylimais atskirta sekli pelketa juros dalis vadinama Vatu jura vakaruose ir siaures vakaruose laguninis fjordinis krantas Ringkiobingo Nisumo ir kiti fjordai lagunos ilgiausias Danijoje Limfjordas atskiria Vendsyselio sala nuo Jutlandijos Labai israizyta Jutlandijos rytine ir salu pakrantes daug įlanku uzutekiu fjordu ir nedideliu pusiasaliu įlankos Olbeko Olborgo Orhuso Sejeres Kioges Fakses fjordai Mariagerio Randerso Horsenso Vailes Obenros Odenses Isefjordas Roskildes Vidine Smalndsfarvandeto jura tarp Fiuno Zelandijos Falsterio Lolando ir Langeladno salu Ilgiausi fjordai km Limfjordas 180 fjordinis sasiauris Roskilde 50 Mariageris 40 Isefjordas 40 Vaile 35 Randersas 35 Sausumos siena tik su Vokietija 68 km Teritorijos ilgis is vakaru į rytus 453 km plotis is siaures į pietus 356 km Priskiriama Siaures Europai PavirsiusDanijos teritorija uzima gilia zemynines Europos depresija vadinama Danijos loviu pavirsiu suformavo kvartero apledejimai budingi ledynines kilmes dariniai morenos zandrai Zemumu krastas 75 teritorijos pakile iki 100 m virs juros lygio vidutinis salies aukstis 31 m virs juros lygio Auksciausios morenines kalvos Jutlandijos rytuose Ejer Bavnehiojus 170 95 m virs juros lygio Yding Skovhiojus 170 89 m virs juros lygio Zemiausia sausumos vieta Lamefjordo pakrante 7 5 m zemiau juros lygio Bornholmo ir Fiuno salos kalvotos kitos lekstos Auksciausios kalvos Bornholme Ryterknegtenas 162 m virs juros lygio Fiune Friobjergo 131 m virs juros lygio Zelandijoje Gildenloveshiojus 125 m virs juros lygio KlimatasVyrauja vidutiniu platumu jurinis svelnus su nepastovia sniego danga aukstas santykinis oro dregnumas vidutinis metinis 83 vasara 75 Gaivus ir stiprus vakaru ir siaures vakaru vejai vidutinis metinis vejo greitis 7 5 m s Ziemos trumpos 1 men pastovi sniego danga issilaiko apie 25 dienas Vasaros trunka apie 140 dienu Vidutine oro temperatura C sausį Jutlandijos siaures rytuose 0 5 didesneje Jutlandijos dalyje 0 daugumoje salu 0 5 liepa Jutlandijos vakaruose 15 didesneje Jutlandijos dalyje 16 daugumoje salu 17 Vidutinis metinis krituliu kiekis mm Jutlandijos vakaruose 800 didesneje Jutlandijos dalyje 600 700 daugumoje salu 500 600 abipus Didziojo Belto 450 Lietingiausia vasaros pabaiga Ilgas vegetacinis periodas laikotarpis be salnu iki 200 dienu per metus 230 dienu per metus Vidutine oro temperatura sausį ir liepa C vidutinis metinis krituliu kiekis mm Kopenhaga 0 5 ir 17 570 Esbjergas 0 5 ir 15 800 Vidaus vandenysUpes Upes priklauso Siaures ir Baltijos juru baseinams tinklas tankus taciau trumpos ir vandeningos visus metus Ilgiausios upes Gudenas Storas Varde ir Jutlandijoje Susas Zelandijoje Odense 53 km Fiune Ilgiausios upes Upe Teka ir įteka Ilgis kmGudenas Jutlandija 158Storas Jutlandija Siaures jura 104Varde Jutlandija Siaures jura 100Vidas Jutlandija Siaures jura 99Skernas Jutlandija Siaures jura 94Susas Zelandija Didįjį Belta 83Ezerai 1008 ezerai daugiausia ledynines kilmes uzima 700 km plota 1 6 salies teritorijos Didziausi ezerai Ezeras Vieta Plotas km Zelandija 39Jutlandija 18Zelandija 17Jutlandija 16Zelandija 16Zelandija 13DirvozemisSalose ir Jutlandijos rytuose vyrauja misku rusvieji Jutlandijos vakaruose jauriniai upiu sleniuose aliuviniai dregnose Jutlandijos vietose durpiniai dirvozemiai Vakarinei ir siaures vakarinei Jutlandijai budinga vejo erozija AugalijaNaturalios augalijos liko nedaug Viduramziais Vakaru Jutlandijoje vyravo azuolynai ir berzynai Rytu Jutlandijoje ir salose azuolu ir buku miskai Labai pakito medziu sudetis iskirsti medziai atsodinami miskingumas 1805 10 1990 10 2002 11 5 2005 12 Medziu sudetis spygliuociai 66 egles pusys maumedziai lapuociai 34 azuolai bukai Jutlandijoje vyrauja spygliuociai salose lapuociai Didziausias miskas Roldskovas 77 km Jutlandijos siaureje Dirbamoji zeme uzima 53 5 2003 1970 63 1985 60 1995 57 pievos ir ganyklos 13 miskai 12 pelkes ir durpynai 7 ezerai upes fjordai lagunos 5 salies teritorijos GyvunijaDel aktyvios zmoniu veiklos pakito gyvunija Daug įveztu gyvunu Miskuose veisiasi kiskiai barsukai lapes kiaunes eziai voveres AplinkosaugaSaugomos teritorijos uzima salies ploto 1997 32 2002 34 1805 metais įkurtas pirmasis pasaulyje rezervatas Jutlandijoje Pirmoji Europoje įsteige aplinkos apsaugos ministerija Nera nacionaliniu parku 101 gamtos rezervatas didziausias Vatu juros 1 140 km kiti Ringkiobingo fjordo Nisumo fjordo Mazojo Belto ir kt Dideli reikalavimai geriamojo vandens kokybei dirvozemiu apsaugai nuoteku valymui Taciau didele tarsa azoto junginiais metano ir kitomis dujomis del gamybos koncentracijos mazoje teritorijoje Ismesta į atmosfera tukst t 1980 1990 2000 sieros dioksido 452 181 28 azoto oksidu 273 277 208 Atmosferos uzterstumas anglies dioksidu mln t 1980 61 1990 50 2000 53 Kasmete tarsa anglies monoksidu 500 tukst t metano dujomis 250 tukst t lakiaisiais organiniais junginiais 120 tukst t amoniaku 100 tukst t