| Rosa x damascena | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Damasko rožė | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Damasko rožė (Rosa x damascena) – daugiametis erškėtinių (Rosaceae) šeimos, erškėčių (Rosa) genties krūmas, kultūrinis rožės hibridas kilęs iš prancūzinio erškėčio ir rosa moschata. Genetiniai tyrimai parodė ir Rosa fedtschenkoana indėlį šiam hibridui.
Auginama Pietvakarių Azijoje ir pietų Europoje. Rožė žinoma daugybe įvairių kitų pavadinimų: Irano rožė, Isfahano rožė, Taifo rožė, Bulgariška rožė, Kastilijos rožė ir pan. Tai yra nacionalinė Irano gėlė.
Ji auginama ne tik dėl gražių žiedų, bet daugiau dėl kvapo savybių, kurios plačiai naudojamos kosmetikoje ir kulnarijoje.
Savybės
Tai yra netvarkingos formos krūmas, augantis iki 2,2 m aukščio, dygliuotomis šakelėmis. Lapai plunksniški su 5-7 lapeliais; žiedai nedideli, auga grupėmis, įvairių rožinių atspalvių.
Augalas laikomas svarbiu rožių klasifikacijoje. Jis davė pradžią tokiems hibridams, kaip Rosa x centifolia, Portando, burboninėms ir kitoms rožėms.
Išskiriamos dvi atmainos:
- Vasarinės (R. × damascena nothovar. damascena) – pasižymi trumpu žydėjimo sezonu.
- Rudeninės (R. × damascena nothovar. semperflorens) žydi gerokai ilgiau.
Sukultūrinimas
Damasko rožės – labai seniai sukultūrinti augalai, tačiau tiksli sukultūrinimo vieta nėra iki galo aiški. Paprastai linkstama jų kilmės vieta nurodyti šiaurines Irano kalnyno priekalnes Centrinėje Azijoje.. Iš čia jos paplito po pietinę Euraziją, ir tūkstantmečius auginamos visoje Pietvakarių Azijoje.
Į Europą rožes greičiausiai atvežė iš Kryžiaus karų grįžtantys kariai. Kadangi jos atkeliavo po Damasko apgulties 1148 m., joms prigijo pavadinimas Damasko rožės.
Auginimas ir panaudojimas
| Praktikos ir meistrystė, susiję su Damasko rože al Mrahe | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Vieta | Sirija |
| Regionas** | ARB |
| Įrašas | 2019 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
| Kultūrinės praktikos susijusios su Taifo rožėmis | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Vieta | Saudo Arabija |
| Regionas** | ARB |
| Įrašas | 2024 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Rožės auginamos įvairiose vietose (Irane, Sirijoje, Afganistane, Indijoje, Saudo Arabijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje ir kitur) pirmiausia dėl savo aromatinių savybių. Dažniausiai auginamos ilgomis juostomis. Turkijoje paplitęs auginimas pririšus prie špalerių tvoros.
Rožių žiedų rinkimas yra daug jėgų reikalaujantis darbas, nes žydėjimas trunka 20-40 dienų, ir viskas paprastai atliekama rankomis. Tarp svarbiausių jos auginimo centrų yra Mrahas Sirijoje, Taifas Saudo Arabijoje, Farsas ir Kašanas Irane, Isparta Turkijoje, Kazanlekas (Rožių slėnis) Bulgarijoje. Seniau jomis garsėjo Kabulas Afganistane.
Šiose vietovėse koncentruojasi ne tik auginimo, bet ir žiedlapių perdirbimo infrastruktūra. Vietos gyventojai karta iš kartos tęsia šią tradiciją. Dėl savo svarbos praktikos ir meistrystė, susiję su Damasko rože al-Mrahe (Sirija) 2019 m. UNESCO buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas. 2024 m. juo buvo pripažintos ir Kultūrinės praktikos susijusios su Taifo rožėmis Saudo Arabijoje.
Damasko rožių distiliavimo procesą išrado islamo alchemikai viduramžiais. Rožių žiedlapius verdant vandenyje ir distiliuojant gaunamas rožių aliejus naudojamas kosmetikoje, ir rožių vanduo (pers. گلاب = Gulab), naudojamas kulinarijoje. Pagal populiarią teoriją rožių vandens išgavimas priskiriamas X a. mokslininkui Avicenai.
Rožių vanduo yra vienas svarbiausių prieskonių islamo virtuvėse. Juo marinuojama mėsa, jis pilamas į desertus, o kai kuriuose yra būtinas ingredientas. Be rožių vandens neapsiena turkiški saldėsiai, gulab džamunas ir kiti valgiai. Džiovinti rožių lapeliai geriami kaip arbata zahurat, o jų milteliai naudojami prieskonių mišinyje ras al hanute (arab. أس الحانوت = raʾs al-ḥānūt).
Taip pat iš rožių verdama uogienė.
Susijusios pasaulio paveldo tradicijos
- Argano auginimas (2014, Marokas);
- Vynuogių auginimas Pantelerijos saloje (2014, Italija);
- Datulinės palmės auginimas (2019-22, 14 valstybių);
- Chavlani kavos auginimas (2022, Saudo Arabija);
- Tradicinis alyvmedžių auginimas (2023, Turkija);
- Mihraso alyvuogių auginimas (2025, Jordanija);
- Kviečių auginimas (2025, Gruzija).
- Žiedų rinkimas Bulgarijoje
- Lapelių atrinkimas
- Surinkti žiedai Farse
- Distiliavimo procesas Farse
- Rožių vandens distiliavimas Kašane
- Išpilstytas rožių vanduo
- Džiovinti rožių pumpurai
- Rožių uogienė
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Damasko rožė, Kas yra Damasko rožė? Ką reiškia Damasko rožė?