Daltono dėsnis

Daltono dėsnis – chemijoje ir fizikoje naudojamas , dar vadinamas Daltono parcialinio slėgio dėsniu, nustatantis, kad chemiškai nesusijusių idealių dujų mišinio slėgis yra lygus jų parcialinių slėgių sumai. Šį empirinį dėsnį 1802 m. paskelbė Džonas Daltonas.

Matematinė išraiška

Matematiniu požiūriu, nereaguojančių dujų mišinio slėgis gali būti išreiškiamas suma:

${\displaystyle p_{\text{suma}}=\sum _{i=1}^{n}p_{i}}$       arba      ${\displaystyle p_{\text{suma}}=p_{1}+p_{2}+p_{3}+\cdots +p_{n}}$

kur p₁ , p₂ , ..., p_n atspindi kiekvieno komponento parcialinį slėgį.

${\displaystyle p_{i}=p_{\text{suma}}x_{i}}$

kur x_i yra i–tojo komponento molio dalis visame n komponentų mišinyje.

Toliau pateikiamas ryšys suteikia galimybę nustatyti bet kurios atskiros dujų sudedamosios dalies tūrinę koncentraciją:

${\displaystyle p_{i}=p_{\text{suma}}c_{i}}$

kur c_i yra i–tojo komponento koncentracija.

Daltono dėsnis nėra griežtai taikomas realioms dujoms, kur paklaida didėja kylant slėgiui. Esant tokioms sąlygoms, molekulių užimamas tūris tampa reikšmingas, palyginti su laisva erdve tarp jų. Konkrečiai, trumpi vidutiniai atstumai tarp dujų molekulių padidina tarpmolekulines jėgas, kad iš esmės pakeistų jų sukeltą slėgį, o tai neatitinka idealių dujų modelio.

Šaltiniai

1. Silberberg, Martin S. (2009). Chemistry: the molecular nature of matter and change (5th leid.). Boston: McGraw-Hill. p. 206. ISBN 9780073048598.
2. J. Dalton (1802), "Essay IV. On the expansion of elastic fluids by heat," Memoirs of the Literary and Philosophical Society of Manchester, vol. 5, pt. 2, p. 595–602.