Daiva TamošaitytėGimė 1963 m kovo 17 d 62 metai VilniusGyven vieta VilniusTautybė lietuvėTėvas Pranas TamošaitisMotina R
Daiva Tamošaitytė

Daiva Tamošaitytė | |
---|---|
Gimė | 1963 m. kovo 17 d. Vilnius |
Gyven. vieta | Vilnius |
Tautybė | lietuvė |
Tėvas | Pranas Tamošaitis |
Motina | Regina Paskačimaitė |
Veikla | filosofė, kultūrologė, muzikos kritikė, pianistė |
Organizacijos | Lietuvos kultūros tyrimų institutas |
Alma mater | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Daiva Tamošaitytė (g. 1963 m. kovo 17 d. Vilniuje) – Lietuvos kultūrologė, filosofė, muzikė, visuomeninė veikėja, vertėja.
Biografija
Gimė iš Panevėžio kilusios kanklininkės Reginos Paskačimaitės ir nuo Jurbarko kilusio birbynininko Prano Tamošaičio šeimoje.1986 m. Daiva Tamošaitytė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo pianistės specialybę, vėliau ten pat dirbo pianino dėstytoja. 2009 m. Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė mokslų daktarės disertaciją „Moteriškasis šakti principas Šri Aurobindo nacionalinės indų tapatybės sampratoje“.
Dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto šiuolaikinės filosofijos skyriuje. Rašo politinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis temomis periodinėje ir internetinėje spaudoje („Respublika“, , „Vakarų ekspresas“, „Šiaurės Atėnai“, delfi.lt ir kt.). Muzikos kritikė.Lietuvos muzikų sąjungos narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2016–2017 m.žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyr. redaktorė.
Bibliografija
- Sena ir nauja: integralaus požiūrio sklaida ir sąlyčio paieškos (2010 m.)
- Pranas Tamošaitis: [birbyninko] gyvenimas ir veikla (su Algirdu Vyžintu, 2012 m.)
- Vertimai
- Vatsyayan, Kapila. Indų šokio estetika („Liaudies kultūra“, 1998, Nr. 2, p. 59-62)
- Nirodbaran. Dvylika metų su Šri Aurobindo: bengalų politinio veikėjo, poeto, filosofo ir jogo biografija (2015 m.)
- Moksliniai straipsniai
- Universalusis rasos sąvokos aspektas: Indijos estetinė rasos teorija („Liaudies kultūra“, 2001, Nr. 3, p. 36-40)
- Indijos ir Lietuvos kultūros bei meno padėtis atkūrus nepriklausomybę: panašumai ir skirtumai („Kultūrologija“, 2006, t. 14, p. 162–180)
- Tantros vizija dabartinėje Lietuvos kultūroje („Liaudies kultūra“, 2009, Nr. 6, p. 33-38)
- Profesionaliosios liaudies muzikos recepcija posovietinėje viešojoje erdvėje („Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje“, 2011. P. 103–111)
- A. Baranausko, S. Šalkauskio ir Šri Aurobindo nacionalinės tapatybės sampratų lyginamoji analizė („Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos“. 11. 2011 P. 295–306)
Šaltiniai
- http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Kandidatai/Kandidatas83642/Kandidato83642Anketa.html Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://tekstai.lt/zurnalas-metai/7432-jauciuosi-kaip-avilio-motinele-kurios-bites-issilaksto-rasytoja-daiva-tamosaityte-kalbina-birute-jonuskaite?catid=761%3A2014-m-nr-02-vasaris
- http://lkti.lt/kontaktai.html Archyvuota kopija 2015-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.muzikosantena.lt/2014/12/Daiva-Tamosaityte-Anatolijus-senderovas-Skambanti-muzika/ Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Daiva Tamošaitytė, Kas yra Daiva Tamošaitytė? Ką reiškia Daiva Tamošaitytė?
Daiva TamosaityteGime 1963 m kovo 17 d 62 metai VilniusGyven vieta VilniusTautybe lietuveTevas Pranas TamosaitisMotina Regina PaskacimaiteVeikla filosofe kulturologe muzikos kritike pianisteOrganizacijos Lietuvos kulturos tyrimu institutasAlma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademija Daiva Tamosaityte g 1963 m kovo 17 d Vilniuje Lietuvos kulturologe filosofe muzike visuomenine veikeja verteja BiografijaGime is Panevezio kilusios kanklininkes Reginos Paskacimaites ir nuo Jurbarko kilusio birbynininko Prano Tamosaicio seimoje 1986 m Daiva Tamosaityte Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo pianistes specialybe veliau ten pat dirbo pianino destytoja 2009 m Lietuvos kulturos tyrimu institute apgyne mokslu daktares disertacija Moteriskasis sakti principas Sri Aurobindo nacionalines indu tapatybes sampratoje Dirba Lietuvos kulturos tyrimu instituto siuolaikines filosofijos skyriuje Raso politinemis kulturinemis socialinemis temomis periodineje ir internetineje spaudoje Respublika Vakaru ekspresas Siaures Atenai delfi lt ir kt Muzikos kritike Lietuvos muziku sajungos nare Lietuvos rasytoju sajungos nare 2016 2017 m zurnalo Pasaulio lietuvis vyr redaktore BibliografijaSena ir nauja integralaus poziurio sklaida ir salycio paieskos 2010 m Pranas Tamosaitis birbyninko gyvenimas ir veikla su Algirdu Vyzintu 2012 m VertimaiVatsyayan Kapila Indu sokio estetika Liaudies kultura 1998 Nr 2 p 59 62 Nirodbaran Dvylika metu su Sri Aurobindo bengalu politinio veikejo poeto filosofo ir jogo biografija 2015 m Moksliniai straipsniaiUniversalusis rasos savokos aspektas Indijos estetine rasos teorija Liaudies kultura 2001 Nr 3 p 36 40 Indijos ir Lietuvos kulturos bei meno padetis atkurus nepriklausomybe panasumai ir skirtumai Kulturologija 2006 t 14 p 162 180 Tantros vizija dabartineje Lietuvos kulturoje Liaudies kultura 2009 Nr 6 p 33 38 Profesionaliosios liaudies muzikos recepcija posovietineje viesojoje erdveje Nacionalinis tapatumas mediju kulturoje 2011 P 103 111 A Baranausko S Salkauskio ir Sri Aurobindo nacionalines tapatybes sampratu lyginamoji analize Rytai Vakarai komparatyvistines studijos 11 2011 P 295 306 Saltiniaihttp www 2013 vrk lt rinkimai 440 lt Kandidatai Kandidatas83642 Kandidato83642Anketa html Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto http tekstai lt zurnalas metai 7432 jauciuosi kaip avilio motinele kurios bites issilaksto rasytoja daiva tamosaityte kalbina birute jonuskaite catid 761 3A2014 m nr 02 vasaris http lkti lt kontaktai html Archyvuota kopija 2015 10 14 is Wayback Machine projekto http www muzikosantena lt 2014 12 Daiva Tamosaityte Anatolijus senderovas Skambanti muzika Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto