Dagerotipija vienas pirmųjų fotografavimo vaizdo fiksavimo poliruotoje sidabru padengtoje plokštelėje būdas 1839 m išrad
Dagerotipija

Dagerotipija – vienas pirmųjų fotografavimo, vaizdo fiksavimo poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje būdas. 1839 m. išrado dailininkas Lui Dageras (pranc. Louis Daguerre, Prancūzija). Dagerotipijos išradimo metai laikomi fotografijos pradžia.
Dagerotipija turėjo didelį pasisekimą Europoje ir JAV. 1840 m. Niujorke atidaryta pirmoji fotoateljė.
Jautrų paviršių saugodavo laikydami dagerotipus įstiklintose dėžutėse (futliaruose). Taip pat dagerotipai, įmontuoti įstiklintame futliare, sudarė gilumo ir trimačio vaizdo iliuziją.
Lietuvoje
Apie dagerotipiją sužinota praėjus mėnesiui po išradimo. 1839 m. vasario 14 d. apie tai paskelbė laikraštis Kurier Wileński. Pirmieji dagerotipai Lietuvoje buvo padaryti tų pačių metų vasarą. Verkių dvaro savininko grafo Liudvigo Vitgenšteino vaikų guvernantas, prancūzas Marsiljakas, dagerotipavo rekonstruojamus dvaro rūmus.
Pirmieji į Lietuvą (Vilnių) dagerotipininkai atvyko iš Vokietijos 1843 m. Pirmuoju iš Lietuvos kilusiu dagerotipininku laikomas vilnietis , kuris amato mokėsi Karaliaučiuje. 1845 m. Š. Rozensonas įkūrė savo . Kitaip nei JAV ar Vakarų Europoje, Lietuvoje dagerotipai nebuvo montuojami į dėžutes. Buvo įprasta juos kabinti ant sienų ar statyti ant stalo, todėl Lietuvoje jų išliko labai mažai. Dėl šviesos, drėgmės ar dulkių dagerotipai greitai sunykdavo. Žinoma, kad daug dagerotipų buvo sunaikinta per 1863 m. sukilimą bei po jo užsitęsusias represijas. Taip pat didelę dalį dagerotipininkų klientūros sudarė rusų karininkai ir valdininkai, kurie apsistodavo laikinai.
Tuo metu Lietuvoje kaip Rusijos imperijos dalyje dagerotipai kainavo nuo 3 iki 10 rublių.
Principas
Varinė plokštelė padengiama sidabru ir nupoliruojama. Prieš pat fotografavimą plokštelė apdorojama jodo garais. Taip plokštelės paviršius padengiamas plonu jautriu šviesai sidabro jodido sluoksniu. Po fotografavimo plokštelė apdorojama gyvsidabrio garais, taip išryškinamas vaizdas, kuris yra užfiksuojamas pagalba.
Toks vaizdo gavimas ir išsaugojimas buvo vienintelis iki 1851 m., kai atsirado „šlapiasis“ kolodijaus procesas dar vad. .
Šaltiniai
- Dagerotipija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Fotografijos pradžia Lietuvoje: per dieną – vos dvi nuotraukos, menančios 1863-ųjų sukilimą, LRT, 2020-04-12. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dagerotipija, Kas yra Dagerotipija? Ką reiškia Dagerotipija?
Dagerotipija vienas pirmuju fotografavimo vaizdo fiksavimo poliruotoje sidabru padengtoje ploksteleje budas 1839 m isrado dailininkas Lui Dageras pranc Louis Daguerre Prancuzija Dagerotipijos isradimo metai laikomi fotografijos pradzia Dagerotipijos isradejo Lui Dagero autoportretas 1845 m dagerotipija Dagerotipija turejo didelį pasisekima Europoje ir JAV 1840 m Niujorke atidaryta pirmoji fotoatelje Jautru pavirsiu saugodavo laikydami dagerotipus įstiklintose dezutese futliaruose Taip pat dagerotipai įmontuoti įstiklintame futliare sudare gilumo ir trimacio vaizdo iliuzija LietuvojeApie dagerotipija suzinota praejus menesiui po isradimo 1839 m vasario 14 d apie tai paskelbe laikrastis Kurier Wilenski Pirmieji dagerotipai Lietuvoje buvo padaryti tu paciu metu vasara Verkiu dvaro savininko grafo Liudvigo Vitgensteino vaiku guvernantas prancuzas Marsiljakas dagerotipavo rekonstruojamus dvaro rumus Pirmieji į Lietuva Vilniu dagerotipininkai atvyko is Vokietijos 1843 m Pirmuoju is Lietuvos kilusiu dagerotipininku laikomas vilnietis kuris amato mokesi Karaliauciuje 1845 m S Rozensonas įkure savo Kitaip nei JAV ar Vakaru Europoje Lietuvoje dagerotipai nebuvo montuojami į dezutes Buvo įprasta juos kabinti ant sienu ar statyti ant stalo todel Lietuvoje ju isliko labai mazai Del sviesos dregmes ar dulkiu dagerotipai greitai sunykdavo Zinoma kad daug dagerotipu buvo sunaikinta per 1863 m sukilima bei po jo uzsitesusias represijas Taip pat didele dalį dagerotipininku klienturos sudare rusu karininkai ir valdininkai kurie apsistodavo laikinai Tuo metu Lietuvoje kaip Rusijos imperijos dalyje dagerotipai kainavo nuo 3 iki 10 rubliu PrincipasVarine plokstele padengiama sidabru ir nupoliruojama Pries pat fotografavima plokstele apdorojama jodo garais Taip ploksteles pavirsius padengiamas plonu jautriu sviesai sidabro jodido sluoksniu Po fotografavimo plokstele apdorojama gyvsidabrio garais taip isryskinamas vaizdas kuris yra uzfiksuojamas pagalba Toks vaizdo gavimas ir issaugojimas buvo vienintelis iki 1851 m kai atsirado slapiasis kolodijaus procesas dar vad SaltiniaiDagerotipija Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 Fotografijos pradzia Lietuvoje per diena vos dvi nuotraukos menancios 1863 uju sukilima LRT 2020 04 12 Nuoroda tikrinta 2020 11 24