Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Džordžas Berklis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| George Berkeley | |
|---|---|
| Gimė | 1685 m. kovo 12 d. |
| Mirė | 1753 m. sausio 14 d. |
| Veikla | britų filosofas |
George Berkeley (1685 m. kovo 12 d. – 1753 m. sausio 14 d.) – vienas iš trijų žymiausių XVIII a. britų filosofų.
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Buvo britų empirizmo atstovas, sukūręs griežtą, nuoseklią empirizmo sistemą. Neigė materijos buvimą. Pirmasis jo darbas buvo apie matematiką, tačiau po savo parašytos esė„Naujos teorijos vizija“, kurioje jis išnagrinėjo regėjimo atstumą, svarbą, padėtį, regėjimo ir lytėjimo problemas, jis karštai susidomėjo filosofija ir pasinėrė į filosofinius apmąstymus. Garsusis vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris rašė apie jį: „ Berkeley buvo pirmasis, kuris nagrinėjo subjektyvų atspirties tašką ir parodė neginčijamą jo būtinybę. Jis yra idealizmo tėvas
Biografija
Gimė 1685 metų kovo 12 dieną Pietų Airijoje, Kilkenio mieste, smulkaus bajoro Viljamo Berkeley šeimoje, kurioje buvo vyriausias iš 7 vaikų. Vienuolikos metų pradėjo mokytis Kilkenio mieste, o būdamas penkiolikos įstojo į Trinity koledžą, Dubline, kuriame sukakus devyniolikai G. Berkeley įgyja „menų bakalauro“ laipsnį ir pasilieka jame dėstytojauti. Suėjus dvidešimt ketveriems jis įšventinamas į kunigus.
Iki 43 metų daug rašo, dirba bei keliauja. Sulaukus 45 metų su žmona ir draugais išsinuomoja laivą ir išvyksta misionieriaus darbui į naujas žemes. Ten jis imasi iniciatyvos realizuoti projektą, pagal kurį reikėjo pagerinti krikščionybės ir bažnyčios būklę Bermudų salose, bet galiausiai praleidęs ten 3 metus ir negavęs pinigų iš valstybės grįžo į Londoną. Nuo 1734 m. Kloinske tarnauja vyskupu. 1752 m. persikelia į Oksfordą kur ir praleidžia pasutines savo gyvenimo dienas iki pat 1753 m. sausio 14 d., kai jį ištinka staigus insultas.
Jis buvo vidutinio ūgio, turėjęs malonią, imponuojančią išvaizdą. Vėliau Amerikoje jo vardu buvo pavadintas Kalifornijos pakrantės miestas.
Įnašas į filosofiją
G. Berkeley nurodė, kad asmenys negali galvoti ar kalbėti apie objekto buvimą, verčiau galvoti ar kalbėti apie kažkieno suvoktą objektą. Tai reiškia, kad asmenys negali žinoti realaus objekto. Berkeley teigia, kad visi asmenys žino apie objektą, kuris yra jų suvokimas. Pagal jo teoriją asmuo yra vienintelis, kuris žino ir patiria. Taip pat jis tvirtino, kad asmeninė patirtis, kai jis kalba su kitais žmonėmis kas nėra kilę iš jo paties veiklos ir kadangi jis žino, kad jų požiūris į pasaulį yra suderinamas su juo, jis gali tikėti savo egzistavimu, kuris yra identiškas ar panašus visiems. Iš to išplaukia, kad:
- Bet kokios pasaulio žinios turi būti gautos tik per tiesioginį suvokimą.
- Klaida įvyksta mąstant, nes kiekvienas individas suvokia kitaip.
- Žinios apie žmonių, daiktų ir veiksmų juos supantį pasaulį, gali būti išvalytos ir tobulinamos vien pašalinus visus galvojimus, apmąstymus.
G. Berkeley abejojo dėl dvasinės substancijos egzistavimo klausimo. Jis norėjo atsisakyti šio klausimo, tačiau kaip vyskupas negalėjo, nes tai reikštų sielos, kaip dvasinės substancijos, neigimą. Berkeley apmąstė visas substancijos nebuvimo pasekmes: jeigu jos nėra, tai nėra ir jos atributų (pirminių kokybių). Vadinasi, yra tik antrinės kokybės. Iš to išplaukia, kad vienintelė tikrovė yra idėjų kompleksai. Pavyzdžiui, obuolys yra formos, spalvos, tankumo, skonio, kvapo ir panašių idėjų kompleksas. G. Berkeley teigia: „Iš tikrųjų objektas ir pojūtis yra vienas ir tas pats“. Remiantis šiuo teiginiu buvo suformuluotas egzistavimo kriterijus: Esse est percipii (lotyniškai) „Egzistuoti - tai būti suvokiamam“.
Berkeley neigė materijos buvimą, tačiau teigė, kad sveikas protas, visi žmogaus mokslai gali puikiausiai apsieiti ir be jos. Jis laikė materijos sąvoką patirtimi nepagrįsta, nereikalinga bei savyje prieštaringa. Manė, kad materijos buvimas veda prie radikalaus skepticizmo ir religijai priešiško požiūrio įsitvirtinimo. Pagrindinis Berkeley siekis buvo apginti religiją, jos pasaulėžiūrą bei atmušti skepticizmą ir ateizmą.
Jis griežtai skyrė materiją nuo medžiagos. Jos egzistavimą jis vadino materializmu. Tokios filosofo idėjos buvo aštriai pasmerktos jo jaunesniojo amžininko D. Diderot, kuris teigė, kad jo idealistinė sistema žmogaus proto ir filosofijos gėdai sunkiausiai sugriaunama, nors ir absurdiška. Berkeley juslinius pojūčius vadina idėjomis. Pagal jį, pasaulyje yra tik dvasios ir jų suvokti, iš pojūcių susidedantys daiktai. Taigi fizinis pasaulis yra konstrukcija iš žmonių pojūčių.
Jo teiginiai: Egzistuoti, reiškia būti suvoktam. (Fizinė egzistencija galima tik tada, kai ji yra suvokiama pojūčių pagalba.) Fiziniai kūnai yra idėjų visuma (pojūčiai). Jokia idėja ar pojūtis negali egzistuoti anapus proto, todėl jokie fiziniai dalykai negali egzistuoti ne proto viduje. Pirminės savybės (vientisumas, tęsimas, forma, judesys) yra tiek pat subjektyvios kaip ir antrinės savybės (spalva, garsas, kvapas, skonis, struktūra).
Geriausiai žinomi rašytiniai darbai
Geriausias jo kūrinys – „Trys dialogai“ (1713), kuriame personažus Hylas ir Philonous atstovauja pats Berkeley ir jo amžininkas anglų filosofas John Locke. Tai – literatūros ir filosofijos šedevras, sako H. Robinsonas: „Stilius tobulai aiškus, o debatų dinamika taip priartėja prie tikro ginčo tarp dviejų inteligentiškų pokalbių“. Plačiausiai jo skaitomi kūriniai – „Esė apie naująją regos teoriją“ (1709), „Traktatas apie žmogiškojo pažinimo principus“ (1710), „Seirė“ (1744).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džordžas Berklis, Kas yra Džordžas Berklis? Ką reiškia Džordžas Berklis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais George BerkeleyGime 1685 m kovo 12 d Mire 1753 m sausio 14 d Veikla britu filosofas George Berkeley 1685 m kovo 12 d 1753 m sausio 14 d vienas is triju zymiausiu XVIII a britu filosofu Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Buvo britu empirizmo atstovas sukures griezta nuoseklia empirizmo sistema Neige materijos buvima Pirmasis jo darbas buvo apie matematika taciau po savo parasytos ese Naujos teorijos vizija kurioje jis isnagrinejo regejimo atstuma svarba padetį regejimo ir lytejimo problemas jis karstai susidomejo filosofija ir pasinere į filosofinius apmastymus Garsusis vokieciu filosofas Arturas Sopenhaueris rase apie jį Berkeley buvo pirmasis kuris nagrinejo subjektyvu atspirties taska ir parode negincijama jo butinybe Jis yra idealizmo tevasBiografijaGime 1685 metu kovo 12 diena Pietu Airijoje Kilkenio mieste smulkaus bajoro Viljamo Berkeley seimoje kurioje buvo vyriausias is 7 vaiku Vienuolikos metu pradejo mokytis Kilkenio mieste o budamas penkiolikos įstojo į Trinity koledza Dubline kuriame sukakus devyniolikai G Berkeley įgyja menu bakalauro laipsnį ir pasilieka jame destytojauti Suejus dvidesimt ketveriems jis įsventinamas į kunigus Iki 43 metu daug raso dirba bei keliauja Sulaukus 45 metu su zmona ir draugais issinuomoja laiva ir isvyksta misionieriaus darbui į naujas zemes Ten jis imasi iniciatyvos realizuoti projekta pagal kurį reikejo pagerinti krikscionybes ir baznycios bukle Bermudu salose bet galiausiai praleides ten 3 metus ir negaves pinigu is valstybes grįzo į Londona Nuo 1734 m Kloinske tarnauja vyskupu 1752 m persikelia į Oksforda kur ir praleidzia pasutines savo gyvenimo dienas iki pat 1753 m sausio 14 d kai jį istinka staigus insultas Jis buvo vidutinio ugio turejes malonia imponuojancia isvaizda Veliau Amerikoje jo vardu buvo pavadintas Kalifornijos pakrantes miestas Įnasas į filosofijaG Berkeley nurode kad asmenys negali galvoti ar kalbeti apie objekto buvima verciau galvoti ar kalbeti apie kazkieno suvokta objekta Tai reiskia kad asmenys negali zinoti realaus objekto Berkeley teigia kad visi asmenys zino apie objekta kuris yra ju suvokimas Pagal jo teorija asmuo yra vienintelis kuris zino ir patiria Taip pat jis tvirtino kad asmenine patirtis kai jis kalba su kitais zmonemis kas nera kile is jo paties veiklos ir kadangi jis zino kad ju poziuris į pasaulį yra suderinamas su juo jis gali tiketi savo egzistavimu kuris yra identiskas ar panasus visiems Is to isplaukia kad Bet kokios pasaulio zinios turi buti gautos tik per tiesioginį suvokima Klaida įvyksta mastant nes kiekvienas individas suvokia kitaip Zinios apie zmoniu daiktu ir veiksmu juos supantį pasaulį gali buti isvalytos ir tobulinamos vien pasalinus visus galvojimus apmastymus G Berkeley abejojo del dvasines substancijos egzistavimo klausimo Jis norejo atsisakyti sio klausimo taciau kaip vyskupas negalejo nes tai reikstu sielos kaip dvasines substancijos neigima Berkeley apmaste visas substancijos nebuvimo pasekmes jeigu jos nera tai nera ir jos atributu pirminiu kokybiu Vadinasi yra tik antrines kokybes Is to isplaukia kad vienintele tikrove yra ideju kompleksai Pavyzdziui obuolys yra formos spalvos tankumo skonio kvapo ir panasiu ideju kompleksas G Berkeley teigia Is tikruju objektas ir pojutis yra vienas ir tas pats Remiantis siuo teiginiu buvo suformuluotas egzistavimo kriterijus Esse est percipii lotyniskai Egzistuoti tai buti suvokiamam Berkeley neige materijos buvima taciau teige kad sveikas protas visi zmogaus mokslai gali puikiausiai apsieiti ir be jos Jis laike materijos savoka patirtimi nepagrįsta nereikalinga bei savyje priestaringa Mane kad materijos buvimas veda prie radikalaus skepticizmo ir religijai priesisko poziurio įsitvirtinimo Pagrindinis Berkeley siekis buvo apginti religija jos pasauleziura bei atmusti skepticizma ir ateizma Jis grieztai skyre materija nuo medziagos Jos egzistavima jis vadino materializmu Tokios filosofo idejos buvo astriai pasmerktos jo jaunesniojo amzininko D Diderot kuris teige kad jo idealistine sistema zmogaus proto ir filosofijos gedai sunkiausiai sugriaunama nors ir absurdiska Berkeley juslinius pojucius vadina idejomis Pagal jį pasaulyje yra tik dvasios ir ju suvokti is pojuciu susidedantys daiktai Taigi fizinis pasaulis yra konstrukcija is zmoniu pojuciu Jo teiginiai Egzistuoti reiskia buti suvoktam Fizine egzistencija galima tik tada kai ji yra suvokiama pojuciu pagalba Fiziniai kunai yra ideju visuma pojuciai Jokia ideja ar pojutis negali egzistuoti anapus proto todel jokie fiziniai dalykai negali egzistuoti ne proto viduje Pirmines savybes vientisumas tesimas forma judesys yra tiek pat subjektyvios kaip ir antrines savybes spalva garsas kvapas skonis struktura Geriausiai zinomi rasytiniai darbaiGeriausias jo kurinys Trys dialogai 1713 kuriame personazus Hylas ir Philonous atstovauja pats Berkeley ir jo amzininkas anglu filosofas John Locke Tai literaturos ir filosofijos sedevras sako H Robinsonas Stilius tobulai aiskus o debatu dinamika taip priarteja prie tikro ginco tarp dvieju inteligentisku pokalbiu Placiausiai jo skaitomi kuriniai Ese apie naujaja regos teorija 1709 Traktatas apie zmogiskojo pazinimo principus 1710 Seire 1744