Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ciešino kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Cešyno kunigaikštystė, Cešyno hercogystė, Tešeno hercogystė (ček. Těšínské knížectví; lenk. Księstwo Cieszyńskie, vok. Herzogtum Teschen; lot. Ducatus Tessinensis) – buvusi nepriklausoma kunigaikštystė Aukštutinėje Silezijoje. Tai viena iš Silezijos kunigaikštysčių, taip pat laikyta ir hercogyste, nes hercogai laikyti kunigaikščių analogais ir atvirkščiai.
| Těšínské knížectví Cešyno kunigaikštystė | ||||
| Bohemijos vasalė nuo 1327 | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Cešyno kunigaikštystė 1281 (geltona) | ||||
| Sostinė | Cešynas | |||
| Kalbos | lenkų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Racibužo | 1281 m., 1281 | |||
| - Prijungta prie Prūsijos | 1918 m. | |||
Istorija
Įvykus feodaliniam Lenkijos pasidalinimui 1281 m. nuo jos atskilo ir Cešyno kunigaikštystė, kurią nuo 1290 m. valdė kunigaikščiai iš Piastų dinastijos. Vėliau nuo Cešyno kunigaikštystės atskilo smulkesnės kunigaikštystės (vėliau prijungtos prie Lenkijos karalystės):
- Osvencimo kunigaikštystė (księstwo Oświęcimskie) atskilo nuo Cešyno apie 1315 m.
- Zatoro kunigaikštystė (księstwo Zatorskie) savo ruožtu atsiskyrė nuo Osvencimo kunigaikštystės 1454 m.
Bohemijos valdžia
1327 m. Cešyno kunigaikštis Kazimiras I (Kazimierz I) tapo Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio vasalu. Nuo tada Cešyno kunigaikštystė tapo autonomiška vasaline Bohemijos karūnos teritorija. Cešyną valdę Piastai dažnai turėjo valdų, kurios nebuvo Cešyno kunigaikštystės dalimis. Pvz., jie buvo Sevežo (Siewierz), pusės Gloguvo (Głogów) ir žemių apie Bytomą (Bytom) savininkai.
1431 m. mirė Boleslavas I, ir kunigaikštystę valdė pasidaliję jo žmona Eufemija ir keturi jų sūnūs. 1442 m. kunigaikštystę pasidalino sūnūs, kurie visi formaliai buvo laikomi Cešyno kunigaikščiais, bet iš tiesų kraštą valdė tik du – Boleslavas II (Bolesław II cieszyński) ir Pžemislovas II (Przemysław II cieszyński). 1452 m. Boleslavas II mirė, ir toliau valdė vienas Pžemislovas II.
1545 m. Cešyno kunigaikštis Vaclovas III Adamas (Wacław III Adam Cieszyński) atsivertė į protestantizmą, tad visa kunigaikštystė irgi buvo laikoma protestantiška. 1610 m. kunigaikštis Adamas Vaclovas (Adam Wacław Cieszyński) atsivertė į katalikybę.
Piastai valdė Cešyno kunigaikštystę iki 1653 m., kai mirė paskutinė Piastų atstovė kunigaikštienė Elžbieta Lukrecija (Elżbieta Lukrecja).
Habsburgų valdžia
Nuo 1653 m. Cešyno kunigaikštystę valdė Habsburgai. XVIII a. pirmoje pusėje kunigaikštystė buvo perduota Lotaringijos hercogui Leopoldui kaip kompensacija už jo senelės iš motinos pusės teises į Šiaurės Italijos Montferrat hercogystę. Pastarąją kunigaikštystę imperatorius atidavė Savojos hercogams pagal sąjungininkystės sutartį.
Vėliau imperatorius Francas I (Franz I Stephan) padovanojo kunigaikštystę (hercogystę) savo vyriausiai dukrai Marijai Christinai, kuri ištekėjo už princo Alberto Saksono. Pirmojo Silezijos karo metu 1742 m. didžioji dalis Silezijos atiteko Prūsijos karalystei, tačiau Cešynas (austrų vadintas Tešenu) liko Austrijos (Austrijos Silezijos) dalimi. Alberto Saksono ir Marijos Christinos santuoka liko bevaikė, ir mirus našlavusiam Albertui hercogystę paveldėjo jų erchercogas Karlas (Erzherzog Karl von Österreich), kuriuo prasidėjo Habsburgų Lotaringiečių dinastija Cešyno soste.
Nuo 1804 m. Tešeno hercogystė buvo Austrijos imperijos, nuo 1867 m. – Austrijos-Vengrijos dalis.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui hercogystės teritoriją pasidalino Lenkija ir Čekoslovakija.
Demografija
Pagal 1910 m. Autrijos-Vengrijos gyventojų surašymą hercogystėje gyveno 434 000 žmonių:
- 234 000 (53,9 %) kalbantys lenkiškai
- 116 000 (26,7 %) kalbantys čekiškai
- 77 000 (17,7 %) kalbantys vokiškai
- 7 000 (1,6 %) kiti.
Žydai nebuvo skaičiuoti, nes nebuvo leidžiama nurodyti jidiš kaip savo kalbą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ciešino kunigaikštystė, Kas yra Ciešino kunigaikštystė? Ką reiškia Ciešino kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Cesyno kunigaikstyste Cesyno hercogyste Teseno hercogyste cek Tesinske knizectvi lenk Ksiestwo Cieszynskie vok Herzogtum Teschen lot Ducatus Tessinensis buvusi nepriklausoma kunigaikstyste Aukstutineje Silezijoje Tai viena is Silezijos kunigaikstysciu taip pat laikyta ir hercogyste nes hercogai laikyti kunigaiksciu analogais ir atvirksciai Tesinske knizectvi Cesyno kunigaikstysteBohemijos vasale nuo 1327 1281 1918 HerbasLocation ofCesyno kunigaikstyste 1281 geltona Sostine CesynasKalbos lenkuValdymo forma MonarchijaEra Viduramziai Atskilo nuo Racibuzo 1281 m 1281 Prijungta prie Prusijos 1918 m IstorijaĮvykus feodaliniam Lenkijos pasidalinimui 1281 m nuo jos atskilo ir Cesyno kunigaikstyste kuria nuo 1290 m valde kunigaiksciai is Piastu dinastijos Veliau nuo Cesyno kunigaikstystes atskilo smulkesnes kunigaikstystes veliau prijungtos prie Lenkijos karalystes Osvencimo kunigaikstyste ksiestwo Oswiecimskie atskilo nuo Cesyno apie 1315 m Zatoro kunigaikstyste ksiestwo Zatorskie savo ruoztu atsiskyre nuo Osvencimo kunigaikstystes 1454 m Bohemijos valdzia 1327 m Cesyno kunigaikstis Kazimiras I Kazimierz I tapo Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiecio vasalu Nuo tada Cesyno kunigaikstyste tapo autonomiska vasaline Bohemijos karunos teritorija Cesyna valde Piastai daznai turejo valdu kurios nebuvo Cesyno kunigaikstystes dalimis Pvz jie buvo Sevezo Siewierz puses Gloguvo Glogow ir zemiu apie Bytoma Bytom savininkai 1431 m mire Boleslavas I ir kunigaikstyste valde pasidalije jo zmona Eufemija ir keturi ju sunus 1442 m kunigaikstyste pasidalino sunus kurie visi formaliai buvo laikomi Cesyno kunigaiksciais bet is tiesu krasta valde tik du Boleslavas II Boleslaw II cieszynski ir Pzemislovas II Przemyslaw II cieszynski 1452 m Boleslavas II mire ir toliau valde vienas Pzemislovas II 1545 m Cesyno kunigaikstis Vaclovas III Adamas Waclaw III Adam Cieszynski atsiverte į protestantizma tad visa kunigaikstyste irgi buvo laikoma protestantiska 1610 m kunigaikstis Adamas Vaclovas Adam Waclaw Cieszynski atsiverte į katalikybe Piastai valde Cesyno kunigaikstyste iki 1653 m kai mire paskutine Piastu atstove kunigaikstiene Elzbieta Lukrecija Elzbieta Lukrecja Habsburgu valdzia 1746 m Cesyno kunigaikstystes zemelapis Nuo 1653 m Cesyno kunigaikstyste valde Habsburgai XVIII a pirmoje puseje kunigaikstyste buvo perduota Lotaringijos hercogui Leopoldui kaip kompensacija uz jo seneles is motinos puses teises į Siaures Italijos Montferrat hercogyste Pastaraja kunigaikstyste imperatorius atidave Savojos hercogams pagal sajungininkystes sutartį Veliau imperatorius Francas I Franz I Stephan padovanojo kunigaikstyste hercogyste savo vyriausiai dukrai Marijai Christinai kuri istekejo uz princo Alberto Saksono Pirmojo Silezijos karo metu 1742 m didzioji dalis Silezijos atiteko Prusijos karalystei taciau Cesynas austru vadintas Tesenu liko Austrijos Austrijos Silezijos dalimi Alberto Saksono ir Marijos Christinos santuoka liko bevaike ir mirus naslavusiam Albertui hercogyste paveldejo ju erchercogas Karlas Erzherzog Karl von Osterreich kuriuo prasidejo Habsburgu Lotaringieciu dinastija Cesyno soste Nuo 1804 m Teseno hercogyste buvo Austrijos imperijos nuo 1867 m Austrijos Vengrijos dalis Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui hercogystes teritorija pasidalino Lenkija ir Cekoslovakija DemografijaPagal 1910 m Autrijos Vengrijos gyventoju surasyma hercogysteje gyveno 434 000 zmoniu 234 000 53 9 kalbantys lenkiskai 116 000 26 7 kalbantys cekiskai 77 000 17 7 kalbantys vokiskai 7 000 1 6 kiti Zydai nebuvo skaiciuoti nes nebuvo leidziama nurodyti jidis kaip savo kalba