Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chabarovsko kraštas Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas federacijos subjektas Jis yra Rusijos rytuo
Chabarovsko kraštas
Chabarovsko kraštas – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Jis yra Rusijos rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos centrinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Primorės kraštu, Kinija ir Žydų autonomine sritimi, vakaruose – su Amūro sritimi, šiaurėje – su Jakutija, šiaurės rytuose – su Magadano sritimi. Administracinis centras – Chabarovskas.
| Chabarovsko kraštas Хабаровский край | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+11) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Tolimųjų Rytų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Chabarovskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | |||||||
| Gyventojų | 1 405 500 (35) | ||||||
| Plotas | 788 600 km² (3) | ||||||
| - vandens % | 1,1 % | ||||||
| Tankumas | 1,78 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Chabarovsko kraštasVikiteka | ||||||
Istorija
Kraštas įkurtas 1938 m. spalio 20 d., kai buvo išskaidytas į Chabarovsko ir Primorės kraštus.
1947 m. nuo Chabarovsko krašto atskirtа Sachalino sritis, 1948 m. – Amūro sritis, 1953 m. – Magadano sritis su Čiukčių autonomine apygarda, o 1956 m. – Kamčiatkos sritis.
Geografija
Iš rytų kraštą skalauja Ochotsko ir Japonijos jūros, kurias jungia Totorių sąsiauris, skiriantis kraštą nuo Sachalino. Krašto paviršius išraižytas kalnagūbrių: Sichote Alinio, Džugdžuro, Suntar Chajatos (ten yra aukščiausia krašto vieta – Berilo k., 2933 m) ir kt. Aplink Amūro upę driekiasi žemuma.
Klimatas, augmenija, vandenys
Klimatas – vidutinių platumų, musoninis. Vidutinė sausio temperatūra nuo -16 °C pietuose iki -40 °C šiaurėje, liepos +14-21 °C. Metinis kritulių kiekis 500–900 mm. Auga daugiausia spygliuočių-plačialapių miškai su būdinga mandžiūrine augalija (ajaninė eglė, ir kt.). Svarbiausia upė – Amūras (su intakais: Burėja, Amgūnė, Usūris, Choras). Kitos didesnės upės – Uda, Učiūras, Maja, Judoma, , . Amūo žemupio baseine yra nemažų ežerų (Bolonas, Čiukčiagiro ežeras, Evoronas).
Gyventojai
Tautinė sudėtis
- rusai – 89,82 %
- ukrainiečiai – 3,38 %
- nanajai – 0,77 %
- totoriai – 0,76 %
- korėjiečiai – 0,66 %
- baltarusiai – 0,62 %
- ir kt.
Miestai
Didžiausi miestai 2002 m. (> 25 tūkst. gyventojų):
- Chabarovskas
- Komsomolskas prie Amūro
- Amurskas
Lietuviai
Po Antrojo pasaulinio karo Chabarovsko krašto uostuose Vanine ir veikė dideli kalinių persiuntimo lageriai, iš kurių kaliniai, tarp jų daug lietuvių, atvežtų iš TSRS okupuotos Lietuvos, laivų triumuose buvo gabenami į Magadano srities lagerius. Lietuvių politinių kalinių buvo lageryje „Stroitelstvo Nr. 507“ (335 žm., 1952 m.), „Stroitelstvo Nr. 508“ (510 žm., 1952 m.), Komsomolskas prie Amūro (570 žm., 1952 m.), , , „Baikalo-Amūro magistralė“ ir kituose lageriuose. Kaliniai dirbo statybose, kasyklose, žemės ūkyje, tiesė ir prižiūrėjo kelius, geležinkelius, kirto mišką. 1950 m. spalio mėn. į Chabarovsko kraštą iš Lietuvos atvežta tremtinių (1953 m. buvo 75). Dauguma jų pateko į miško kirtavietes palei Choro upę. Tremtiniai kirto ir plukdė mišką, gabeno, krovė rąstus, rovė kelmus, tiesė kelius rąstams gabenti; dalis dirbo žemės ūkio darbus. Iškirtus miškus vienoje vietoje gyvenvietės buvo naikinamos, tremtiniai keliami į kitų vietas. Gyveno barakuose taigoje. Daug tremtinių, ypač vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių, mirė nuo išsekimo ir ligų, žuvo arba buvo sužaloti miško darbuose. 1957 m. lietuviai ėmė grįžti į Lietuvą. Kai kurių gyvenviečių (, ) kapinėse yra lietuvių kapų. 1990–1992 m. kai kurių tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą. Krašte tebegyvena lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas.
Šaltiniai
- Aldona Juodvalkytė. Chabarovsko kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 781 psl.
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chabarovsko kraštas, Kas yra Chabarovsko kraštas? Ką reiškia Chabarovsko kraštas?
Chabarovsko krastas Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas federacijos subjektas Jis yra Rusijos rytuose Tolimuju Rytu federalines apygardos centrineje dalyje Pietuose ribojasi su Primores krastu Kinija ir Zydu autonomine sritimi vakaruose su Amuro sritimi siaureje su Jakutija siaures rytuose su Magadano sritimi Administracinis centras Chabarovskas Chabarovsko krastas Habarovskij kraj Issamiau Laiko juosta UTC 11 vasaros UTC Valstybe RusijaFederaline apygarda Tolimuju Rytu federaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras ChabarovskasOficialios kalbos rusuVadovasGyventoju 2007 1 405 500 35 Plotas 788 600 km 3 vandens 1 1 Tankumas 2007 1 78 zm km Vikiteka Chabarovsko krastasVikitekaChabarovsko krasto taigaIstorijaKrastas įkurtas 1938 m spalio 20 d kai buvo isskaidytas į Chabarovsko ir Primores krastus 1947 m nuo Chabarovsko krasto atskirta Sachalino sritis 1948 m Amuro sritis 1953 m Magadano sritis su Ciukciu autonomine apygarda o 1956 m Kamciatkos sritis GeografijaIs rytu krasta skalauja Ochotsko ir Japonijos juros kurias jungia Totoriu sasiauris skiriantis krasta nuo Sachalino Krasto pavirsius israizytas kalnagubriu Sichote Alinio Dzugdzuro Suntar Chajatos ten yra auksciausia krasto vieta Berilo k 2933 m ir kt Aplink Amuro upe driekiasi zemuma Klimatas augmenija vandenys Klimatas vidutiniu platumu musoninis Vidutine sausio temperatura nuo 16 C pietuose iki 40 C siaureje liepos 14 21 C Metinis krituliu kiekis 500 900 mm Auga daugiausia spygliuociu placialapiu miskai su budinga mandziurine augalija ajanine egle ir kt Svarbiausia upe Amuras su intakais Bureja Amgune Usuris Choras Kitos didesnes upes Uda Uciuras Maja Judoma Amuo zemupio baseine yra nemazu ezeru Bolonas Ciukciagiro ezeras Evoronas GyventojaiTautine sudetis rusai 89 82 ukrainieciai 3 38 nanajai 0 77 totoriai 0 76 korejieciai 0 66 baltarusiai 0 62 ir kt Miestai Didziausi miestai 2002 m gt 25 tukst gyventoju Chabarovskas Komsomolskas prie Amuro AmurskasLietuviai Po Antrojo pasaulinio karo Chabarovsko krasto uostuose Vanine ir veike dideli kaliniu persiuntimo lageriai is kuriu kaliniai tarp ju daug lietuviu atveztu is TSRS okupuotos Lietuvos laivu triumuose buvo gabenami į Magadano srities lagerius Lietuviu politiniu kaliniu buvo lageryje Stroitelstvo Nr 507 335 zm 1952 m Stroitelstvo Nr 508 510 zm 1952 m Komsomolskas prie Amuro 570 zm 1952 m Baikalo Amuro magistrale ir kituose lageriuose Kaliniai dirbo statybose kasyklose zemes ukyje tiese ir priziurejo kelius gelezinkelius kirto miska 1950 m spalio men į Chabarovsko krasta is Lietuvos atvezta tremtiniu 1953 m buvo 75 Dauguma ju pateko į misko kirtavietes palei Choro upe Tremtiniai kirto ir plukde miska gabeno krove rastus rove kelmus tiese kelius rastams gabenti dalis dirbo zemes ukio darbus Iskirtus miskus vienoje vietoje gyvenvietes buvo naikinamos tremtiniai keliami į kitu vietas Gyveno barakuose taigoje Daug tremtiniu ypac vaiku ir vyresnio amziaus zmoniu mire nuo issekimo ir ligu zuvo arba buvo suzaloti misko darbuose 1957 m lietuviai eme grįzti į Lietuva Kai kuriu gyvenvieciu kapinese yra lietuviu kapu 1990 1992 m kai kuriu tremtiniu palaikai parvezti į Lietuva Kraste tebegyvena lietuviu sukurusiu misrias seimas SaltiniaiAldona Juodvalkyte Chabarovsko krastas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 781 psl Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas