Chačeno kunigaikštystė arm Խաչենի իշխանություն Khacheni ishkhanut yun arba Chačenas arm Խաչեն Khachen feodalinė armėnų v
Chačeno kunigaikštystė

Chačeno kunigaikštystė (arm. Խաչենի իշխանություն, Khacheni ishkhanut'yun) arba Chačenas (arm. Խաչեն, Khachen) – feodalinė armėnų valstybė, IX–XIX a. egzistavusi Armėnijos kalnyno rytinėje dalyje, istoriniame Kalnų Karabacho (Arcacho) regione. Ji suvaidino labai svarbų vaidmenį armėnų tautos istorijoje ir buvo laikoma viena iš armėnų valstybingumo tęstinumo pavyzdžių. Ankstyvasis šios valstybės laikotarpis iki XIII a. retrospektyviai dar vadinamas Arcacho karalyste (arm. Արցախի թագավորություն, Artsakhi t'agavorut'yun).
Խաչենի իշխանություն Chačeno kunigaikštystė | |||||
Armėnijos karalystės dalis iki 1045 m. Gruzijos karalystės dalis 1124-XIII a. | |||||
| |||||
| |||||
Chačenas tarp kitų valstybių 1311 m. | |||||
Sostinė | Aterkas, , | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Era | Viduramžiai | ||||
- Įkurtas | IX a. m. | ||||
- Panaikino Rusija | 1822 m. | ||||
Raida
Ankstyvasis laikotarpis
Prielaidos atsirasti Chačeno valstybingumui susidarė jau IX a., Armėnijoje vystantis feodaliniam susiskaldymui. Pirmasis žinomas kraštą valdęs kunigaikštis buvo . Čia pradėjo valdyti jo palikuonys, suformavę vietos kunigaikščių (arm. իշխան, ishkhan) dinastiją, kuri buvo dinastijos atšaka. Stiprėjant jų valdžiai, XI a. pradžioje kitų sudėtinių Armėnijos valstybių pavyzdžiu jie ėmė tituluotis karaliais (arm. Թագավոր, tagaver).
1045 m. viduramžių Armėnijos karalystė nustojo egzistuoti kaip centralizuota valstybė. Vakarines jos teritorijas nukariavo Bizantijos imperija, o rytiniuose ir šiauriniuose pakraščiuose nedidelės valstybėlės liko praktiškai nepriklausomos. Tarp jų buvo , Siuniko karalystė, ir Chačeno kunigaikštystė. Iš visų Armėnijos palikuonių ilgiausiai išlaikiusi valstybingumą, pastaroji tapo Armėnijos kultūros ir valstybingumo centru. Dėl jos viešpatavimo viduramžiais visas Arcacho regionas buvo pradėtas vadinti Chačenu.
Tiesa, pati kunigaikštystė nebuvo valdoma centralizuotai ir neturėjo vienos sostinės. Ją sudarė visa eilė smulkių feodalinių valdų, o dėl centrinės valdžios konkuravo trys vietovės. Aukštutinis Chačenas Tertero upės aukštupyje regiono šiaurės vakaruose turėjo savo vietos dinastiją, kuri vadinama , ir kuri rezidavo gyvenvietėje. Aterkas buvo Tertero upės vidurupyje, o Žemutinis Chačenas – Chačeno upės baseine. Regiono pietuose, valdžią turėjo kunigaikščiai, kurie neretai džiaugdavosi savo autonomija.
Kultūrinis apogėjus
1124 m. Chačenas buvo priverstas pripažinti naujos regiono galybės – Gruzijos karalystės valdžią. Tačiau ši krikščioniška valstybė mažai trukdė vietos kunigaikščiams valdyti ir puselėti armėnišką kultūrą. Tuo metu valdžią visame Kalnų Karabache perėmė Aterko kunigaikščiai. Jiems valdant šalyje prasidėjo kultūrinis klestėjimas. Svarbiausias šio laikotarpio statinys buvo vienuolynas, statytas netoli Aterko. Šiuo laikotarpiu suklestėjo armėnų miniatiūros mokykla.
1214 m. mirus Aterko kunigaikščiui Vachtangui, valdymą perėmė Žemutinio Chačeno kunigaikštis . Jis sugebėjo naujai centralizuoti valdžią ir sėkmingai laviruoti sudėtingoje to meto užsienio politikoje. Jos dėka mongolai nenusiaubė šios valstybėlės, o pats kunigaikštis net du kartus įveikė tolimą kelionę į mongolų sostinę Karakorumą, siekdamas išlaikyti armėnų valdžią krašte.
Jo valdymo laikais valstybė pasiekė kultūrinį apogėjų. Žemutiniame Chačene buvo pastatyta tvirtovė , o netoliese išdygo vienuolynas, tapęs viso regiono kultūriniu ir religiniu centru.
Hasan-Džalalianai
1261 m. Hasanui Džalalui mirus, Chačeno valdžioje įsitvirtino jo įpėdiniai, ir ši giminė buvo vadinama . Jie išlaikė valdžią iki pat XIX a. pradžios. Visi ji nebesititulavo karaliais (tagaverais), o tik kunigaikščiais (išchanais).
Tiesa, nuo XIII a. Chačeno kunigaikščiai buvo priversti pripažinti galingesnių svetimšalių musulmoniškų valstybių valdžią. Iš pradžių čia valdė Ilchanatas, vėliau – Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o galiausiai Sefevidai. Nepaisant to, kunigaikščiai išlaikė savo armėnišką dinastiją bei kontrolę kalnuotame krašte ir dažniausiai valdė labai autonomiškai.
Nuo XIV a. Chačeno kunigaikštystė silpo, dėl ko ėmė atsiskirti jos periferijos kunigaikščiai, kurie tuo metu titulavosi (arm. Մելիք, melik'). Pietuose (Iškano upės baseine) valdžią gavo Dizako melikai, Šiaurėje – Giulistano (Murovdago kalnyne) ir Džraberdo (Tertero baseino) melikai. Jie vis dar nominaliai pripažino Chačeno siuzerenitetą, tačiau iš esmės Chačeno kunigaikščių valdos apsiribojo tik Chačeno upės baseinu.
Paskutinysis kunigaikštis, nominaliai išlaikęs valdžią visame regione buvo . Šiam mirus 1590 m. Chačeno kunigaikščiai irgi ėmė tituluotis melikais ir apsiribojo tik savo pirminėmis valdomis Žemutiniame Chačene. Taip prasidėjo 5 melikų valdymo laikotarpis, trukęs iki 1822 m. Nepaisant sumenkusios valdžios, Chačeno melikai ir toliau aktyviai priešinosi krašto islamizacijai ir tiurkizacijai, kurią bandė diegti regioną valdžiusios imperijos.
XVIII a. viduryje jų valdžią bandė panaikinti , o vėliau, kraštą užvaldžius Karabacho chanatui, armėnų savivaldai iškilo didelė grėsmė. Tikėdamiesi pagalbos iš krikščioniškos valstybės, Chačeno melikai sudarė sąjungą su kitais melikais ir paprašė padėti Rusijos imperiją. 1805 m. Rusija įsiveržė į regioną, o 1813 m. prisijungė Kalnų Karabachą prie savo imperijos. 1822 m. Chačeno kunigaikštystė buvo panaikinta.
Valdovai
Armėnijos istorija |
Senovės Armėnija |
Omejadų kalifatas (Arminijos em.) |
Armėnijos karalystė (Bagratuniai) |
Vaspurakano, , , Siuniko, Chačeno, , , valstybės |
Seldžiukų imperija: |
, Šadadidai, Saltukidai, , , , emyratai, |
Gruzijos karalystė () |
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
Osmanų imperija, Safavidų imperija |
(Armėnų žudynės, ) |
Rusijos imperija () |
Armėnijos Demokratinė Respublika |
(Armėnijos SSR) |
Armėnijos Respublika |
- Ankstyvieji
- IX a.
- Smbatas
- Grigoras Didysis
- Senekerimas
- Grigoras (XI a.)
- Aterko linija:
- (iki 1190)
- (1142–1182)
- (1182–1214)
- :
- (1214–1261)
- (1261–1287)
- (iki 1431)
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- С. Т. Еремян. Армения накануне монгольского завоевания // Атлас Армянской ССР. – Ер.—М., 1961. – С. 102–106. (rusų k.)
- Hewsen, Robert H. «The Kingdom of Arc’ax» in Medieval Armenian Culture (University of Pennsylvania Armenian Texts and Studies). Thomas J. Samuelian and Michael E. Stone (eds.) Chico, California: Scholars Press, 1984. (anglų k.)
- Петрушевский И. П. Очерки по истории феодальных отношений в Азербайджане и Армении в XVI – начале XIX вв. – Л., 1949. (rusų k.)
- Раффи. Меликства Хамсы. Издательство «Наири», Ереван, 1991 г. (rusų k.)
- Б. Улубабян. Княжество Хачена в X–XVI веках. Издательство Академии Наук Армянской ССР, Ереван, 1975 г. (rusų k.)
- Gandzasar.com Gandžasaro svetainė (anglų k.)
- cilicia.com Archyvuota kopija 2020-10-18 iš Wayback Machine projekto. (Kilikijos istorija)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chačeno kunigaikštystė, Kas yra Chačeno kunigaikštystė? Ką reiškia Chačeno kunigaikštystė?
Chaceno kunigaikstyste arm Խաչենի իշխանություն Khacheni ishkhanut yun arba Chacenas arm Խաչեն Khachen feodaline armenu valstybe IX XIX a egzistavusi Armenijos kalnyno rytineje dalyje istoriniame Kalnu Karabacho Arcacho regione Ji suvaidino labai svarbu vaidmenį armenu tautos istorijoje ir buvo laikoma viena is armenu valstybingumo testinumo pavyzdziu Ankstyvasis sios valstybes laikotarpis iki XIII a retrospektyviai dar vadinamas Arcacho karalyste arm Արցախի թագավորություն Artsakhi t agavorut yun Խաչենի իշխանություն Chaceno kunigaikstysteArmenijos karalystes dalis iki 1045 m Gruzijos karalystes dalis 1124 XIII a IX a 1822 Veliava HerbasLocation of ChacenasChacenas tarp kitu valstybiu 1311 m Sostine Aterkas Valdymo forma monarchijaEra Viduramziai Įkurtas IX a m Panaikino Rusija 1822 m RaidaAnkstyvasis laikotarpis XIII a Chaceno miniatiura Prielaidos atsirasti Chaceno valstybingumui susidare jau IX a Armenijoje vystantis feodaliniam susiskaldymui Pirmasis zinomas krasta valdes kunigaikstis buvo Cia pradejo valdyti jo palikuonys suformave vietos kunigaiksciu arm իշխան ishkhan dinastija kuri buvo dinastijos atsaka Stiprejant ju valdziai XI a pradzioje kitu sudetiniu Armenijos valstybiu pavyzdziu jie eme tituluotis karaliais arm Թագավոր tagaver 1045 m viduramziu Armenijos karalyste nustojo egzistuoti kaip centralizuota valstybe Vakarines jos teritorijas nukariavo Bizantijos imperija o rytiniuose ir siauriniuose pakrasciuose nedideles valstybeles liko praktiskai nepriklausomos Tarp ju buvo Siuniko karalyste ir Chaceno kunigaikstyste Is visu Armenijos palikuoniu ilgiausiai islaikiusi valstybinguma pastaroji tapo Armenijos kulturos ir valstybingumo centru Del jos viespatavimo viduramziais visas Arcacho regionas buvo pradetas vadinti Chacenu Tiesa pati kunigaikstyste nebuvo valdoma centralizuotai ir neturejo vienos sostines Ja sudare visa eile smulkiu feodaliniu valdu o del centrines valdzios konkuravo trys vietoves Aukstutinis Chacenas Tertero upes aukstupyje regiono siaures vakaruose turejo savo vietos dinastija kuri vadinama ir kuri rezidavo gyvenvieteje Aterkas buvo Tertero upes vidurupyje o Zemutinis Chacenas Chaceno upes baseine Regiono pietuose valdzia turejo kunigaiksciai kurie neretai dziaugdavosi savo autonomija Kulturinis apogejus Chochanaberdo tvirtoveGandzasaro vienuolynas 1124 m Chacenas buvo priverstas pripazinti naujos regiono galybes Gruzijos karalystes valdzia Taciau si krikscioniska valstybe mazai trukde vietos kunigaiksciams valdyti ir puseleti armeniska kultura Tuo metu valdzia visame Kalnu Karabache pereme Aterko kunigaiksciai Jiems valdant salyje prasidejo kulturinis klestejimas Svarbiausias sio laikotarpio statinys buvo vienuolynas statytas netoli Aterko Siuo laikotarpiu suklestejo armenu miniatiuros mokykla 1214 m mirus Aterko kunigaiksciui Vachtangui valdyma pereme Zemutinio Chaceno kunigaikstis Jis sugebejo naujai centralizuoti valdzia ir sekmingai laviruoti sudetingoje to meto uzsienio politikoje Jos deka mongolai nenusiaube sios valstybeles o pats kunigaikstis net du kartus įveike tolima kelione į mongolu sostine Karakoruma siekdamas islaikyti armenu valdzia kraste Jo valdymo laikais valstybe pasieke kulturinį apogeju Zemutiniame Chacene buvo pastatyta tvirtove o netoliese isdygo vienuolynas tapes viso regiono kulturiniu ir religiniu centru Hasan Dzalalianai Chaceno kunigaikstyste tarp kitu Kalnu Karabacho valdu XVI a vid pazymeta raide a Pagrindinis straipsnis 1261 m Hasanui Dzalalui mirus Chaceno valdzioje įsitvirtino jo įpediniai ir si gimine buvo vadinama Jie islaike valdzia iki pat XIX a pradzios Visi ji nebesititulavo karaliais tagaverais o tik kunigaiksciais ischanais Tiesa nuo XIII a Chaceno kunigaiksciai buvo priversti pripazinti galingesniu svetimsaliu musulmonisku valstybiu valdzia Is pradziu cia valde Ilchanatas veliau Kara Kojunlu Ak Kojunlu o galiausiai Sefevidai Nepaisant to kunigaiksciai islaike savo armeniska dinastija bei kontrole kalnuotame kraste ir dazniausiai valde labai autonomiskai Nuo XIV a Chaceno kunigaikstyste silpo del ko eme atsiskirti jos periferijos kunigaiksciai kurie tuo metu titulavosi arm Մելիք melik Pietuose Iskano upes baseine valdzia gavo Dizako melikai Siaureje Giulistano Murovdago kalnyne ir Dzraberdo Tertero baseino melikai Jie vis dar nominaliai pripazino Chaceno siuzereniteta taciau is esmes Chaceno kunigaiksciu valdos apsiribojo tik Chaceno upes baseinu Paskutinysis kunigaikstis nominaliai islaikes valdzia visame regione buvo Siam mirus 1590 m Chaceno kunigaiksciai irgi eme tituluotis melikais ir apsiribojo tik savo pirminemis valdomis Zemutiniame Chacene Taip prasidejo 5 meliku valdymo laikotarpis trukes iki 1822 m Nepaisant sumenkusios valdzios Chaceno melikai ir toliau aktyviai priesinosi krasto islamizacijai ir tiurkizacijai kuria bande diegti regiona valdziusios imperijos XVIII a viduryje ju valdzia bande panaikinti o veliau krasta uzvaldzius Karabacho chanatui armenu savivaldai iskilo didele gresme Tikedamiesi pagalbos is krikscioniskos valstybes Chaceno melikai sudare sajunga su kitais melikais ir paprase padeti Rusijos imperija 1805 m Rusija įsiverze į regiona o 1813 m prisijunge Kalnu Karabacha prie savo imperijos 1822 m Chaceno kunigaikstyste buvo panaikinta ValdovaiArmenijos istorijaSenoves ArmenijaOmejadu kalifatas Arminijos em Armenijos karalyste Bagratuniai Vaspurakano Siuniko Chaceno valstybesSeldziuku imperija Sadadidai Saltukidai emyratai Gruzijos karalyste Ilchanatas gt Kara Kojunlu gt Ak KojunluOsmanu imperija Safavidu imperija Armenu zudynes Rusijos imperija Armenijos Demokratine Respublika Armenijos SSR Armenijos RespublikaAnkstyvieji IX a Smbatas Grigoras Didysis Senekerimas Grigoras XI a Aterko linija iki 1190 1142 1182 1182 1214 1214 1261 1261 1287 iki 1431 Taip pat skaitykiteKalnu Karabacho istorija Arcachas Karabacho chanatas Kalnu Karabacho RespublikaNuorodosS T Eremyan Armeniya nakanune mongolskogo zavoevaniya Atlas Armyanskoj SSR Er M 1961 S 102 106 rusu k Hewsen Robert H The Kingdom of Arc ax in Medieval Armenian Culture University of Pennsylvania Armenian Texts and Studies Thomas J Samuelian and Michael E Stone eds Chico California Scholars Press 1984 anglu k Petrushevskij I P Ocherki po istorii feodalnyh otnoshenij v Azerbajdzhane i Armenii v XVI nachale XIX vv L 1949 rusu k Raffi Melikstva Hamsy Izdatelstvo Nairi Erevan 1991 g rusu k B Ulubabyan Knyazhestvo Hachena v X XVI vekah Izdatelstvo Akademii Nauk Armyanskoj SSR Erevan 1975 g rusu k Gandzasar com Gandzasaro svetaine anglu k cilicia com Archyvuota kopija 2020 10 18 is Wayback Machine projekto Kilikijos istorija