Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Celibatas lot caelibatus caelebs nevedęs Romos katalikų dvasininkams privaloma viengungystė lytinio asketizmo forma Celi
Celibatas katalikybėje
Celibatas (lot. caelibatus, caelebs 'nevedęs') – Romos katalikų dvasininkams privaloma viengungystė, lytinio asketizmo forma. Celibatas dažnai painiojamas su tiesiog skaistumu (susilaikymu nuo masturbacijos, lytinių santykių iki santuokos), bet kokių gašlių ar kitaip nepadorių žodžių bei minčių. Todėl katalikybėje skaistumas yra dorybė, kurią dera ugdytis ne tik kunigams, bet ir santuokoje gyvenantiems vyrams bei moterims, nesusituokusiems žmonėms, (kitaip tariant, visiems tikintiesiems). Iš tiesų celibatas nurodo pasiryžimą nevesti.
Celibatas Katalikų bažnyčioje
Katalikų bažnyčioje celibato pažadą duoda šventinamieji į diakonus (išskyrus pasauliečius diakonus), o kunigystės šventimų metu šis pažadas dar kartą pakartojamas. Vienuoliai, darydami laikinuosius ar amžinuosius , duoda ne celibato, bet skaistybės įžadą. Katalikų dvasininkas taip pat privalo laikytis ir skaistybės, apie kurią kalba šeštasis Dievo įsakymas - nepaleistuvauk (žr. dekalogas). Skaistybė - ne elgesys ar pasirinkimas, o dorybė, t. y., ne tik seksualinio gyvenimo atsisakymas, bet ir nuolatinės pastangos vengti netyrų minčių ir pagundų. Tuo tarpu celibatas labiau susijęs su pašaukimo klausimu: tai ne tiek seksualinio gyvenimo išsižadėjimas, kiek atsisakymas kurti šeimą ne tik seksualine (t. y., vyro ir moters santykių), bet ir socialine bei ekonomine prasme. Šiais laikais pasitaiko diskusijų apie celibato panaikinimą, nors tradicija įsigalėjusi taip stipriai, kad bent artimiausiu metu tas sunkiai įtikima. Ši tradicija pagrįsta ir ekonominėmis priežastimis - t. y., kunigas neturi tiesioginių įpėdinių ir paveldėtojų - ir psichosocialinėmis - t. y., manoma, kad neturėdamas savo šeimos ir neprivalėdamas ja rūpintis, kunigas lengviau sugeba visa širdimi atsiduoti savo parapijiečiams. Tačiau net ir lotynų apeigų Bažnyčioje neretai galima rasti sielovados darbą dirbančių vedusių kunigų (pvz., dvasininkai iš kitų ).
Celibato krikščionybėje istorija
Celibatas ne visais laikais buvo suvokiamas ir praktikuojamas vienodai. Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, skaistumas ir nekaltumas buvo labai branginami, nors susilaikymui nuo šeimos ryždavosi ne tiek jau daug krikščionių, net ir kunigų.
Elviros sinodas 306 metais ir Ispanijos sinodas priėmė pirmuosius nutarimus, kurie, nors vedybų ir neuždraudė, tačiau iš vyskupų, ir diakonų reikalavo susilaikymo gyvenant šeimoje.
Nikėjos I susirinkimas 325 metais jau pareikalavo celibato po diakonato, tačiau iki pat X amžiaus dar buvo vedusių kunigų.
Dėl kunigų celibato gana anksti išsiskyrė Rytų ir Vakarų Bažnyčių pozicija. Rytų Bažnyčioje susirinkime 692 metais buvo nuspręsta, kad tik iš vyskupų bus reikalaujama susilaikymo, o kunigai galės kurti šeimas. Vakaruose keletas visuotinių Bažnyčios susirinkimų priėmė nutarimus dėl celibato laikymosi, nors anksčiau kunigai galėjo būti vedę.
1022 metais popiežius Benediktas VIII uždraudė dvasininkams tuoktis, o 1139 metais Laterano II susirinkimas galiausiai nusprendė visus, priimančius kunigystės sakramentą, įpareigoti celibatui.
Celibato laikymasis dar kartą buvo patvirtintas 1545 m. Tridento susirinkime.
1962–1965 m. vykęs II Vatikano susirinkimas nutarė sugrąžinti vedusiųjų diakonų tarnystę. Rytų Bažnyčia pastovų diakonatą išlaikė visais laikais.
1984 m. celibatas įtrauktas į Kanonų teisės kodeksą (kan. 132).
Celibato sampratos krikščionybėje raida
Ankstyvojoje krikščionybėje, kuri egzistavo gnostinėje aplinkoje, neigusioje sukurto pasaulio, o tuo pačiu – ir kūno, gėrį, toks atsisakymas galėjo sietis su troškimu išsilaisvinti iš gendančio kūno kalėjimo. Skaistumas buvo suvokiamas kaip kūno – sielos buveinės – švarumo išlaikymas.
Krikščionių vienuolynuose celibatas buvo siejamas su askeze, su kūno ir sielos disciplina. Tai buvo visiškai natūrali atsiskyrėlių ir cenobitinio monasticizmo praktika, kuri buvo suvokiama kaip sekimas Jėzumi, gyvenusiu tokį gyvenimo būdą. Po kankinių epochos visą gyvenimą trunkantis nekaltumas buvo suprantamas kaip viena iš kankinystės formų, o buvo laikoma aukščiausia sekimo Jėzumi forma. Mėgstamos asketinės praktikos buvo laisvai abiejų lyčių asmenų prisiimtas celibatas ir našlių susilaikymas.
Šiais laikais, kai kūnas ima atgauti savo vertingumą ir nebelaikomas tiesiogine kliūtimi nei šventumui, nei skaistumui, celibatas imamas suvokti kaip visiško ir radikalaus pasišventimo Dievui būdas, nors ir ne vienintelis. Kartu tai ir praktiška, nes būdamas celibate žmogus nepalyginamai daugiau laiko ir energijos gali skirti Dievo reikalams.
Teologiškai celibatas buvo ir yra įvairiai interpretuojamas. Tai ir susijungimo su Dievu patyrimas, vadinamas „dvasine santuoka“, ir dvasinis tokio susijungimo troškimas, ir viena iš askezės formų, eschatologinis būsimojo gyvenimo ženklas, ir atsižadėjimas šeimyninės atsakomybės, kad būtų galima pilnai pasišvęsti Dievo karalystei, ir apaštalinis laisvumas atsiduoti tarnystei, ir netgi kontr - kultūra, ženklinanti alternatyvią vertybių sistemą. Bažnyčia šiandien apie celibatą kalba kaip apie dovaną ir kaip savęs dovanojimą: Dievas dovanoja, ir asmuo dalijasi šia dovana, tai viena iš Dievo meilės išraiškų, taip pat ir Dievo meilės ženklas, asmeniui save dovanojant kitiems ir bendruomenei.
Išnašos
- Tarptautinių žodžių žodynas[neveikianti nuoroda]. Žiūrėta 2007-08-18.
- Dvasininkijos kongregacija. „Nuolatinių diakonų tarnybos ir gyvenimo vadovas", 1998 vasario 22.
Nuorodos
- Popiežius Paulius VI apie celibatą
- Popiežius Benediktas XVI apie celibatą Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Celibato analizė Šv. Rašte Archyvuota kopija 2007-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- Celibatas budizme: Seksualumas ir dvasingumas - tekstai apie celibatą (vok.k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Celibatas katalikybėje, Kas yra Celibatas katalikybėje? Ką reiškia Celibatas katalikybėje?
Celibatas lot caelibatus caelebs nevedes Romos kataliku dvasininkams privaloma viengungyste lytinio asketizmo forma Celibatas daznai painiojamas su tiesiog skaistumu susilaikymu nuo masturbacijos lytiniu santykiu iki santuokos bet kokiu gasliu ar kitaip nepadoriu zodziu bei minciu Todel katalikybeje skaistumas yra dorybe kuria dera ugdytis ne tik kunigams bet ir santuokoje gyvenantiems vyrams bei moterims nesusituokusiems zmonems kitaip tariant visiems tikintiesiems Is tiesu celibatas nurodo pasiryzima nevesti Kataliku vienuoliaiCelibatas Kataliku baznyciojeKataliku baznycioje celibato pazada duoda sventinamieji į diakonus isskyrus pasauliecius diakonus o kunigystes sventimu metu sis pazadas dar karta pakartojamas Vienuoliai darydami laikinuosius ar amzinuosius duoda ne celibato bet skaistybes įzada Kataliku dvasininkas taip pat privalo laikytis ir skaistybes apie kuria kalba sestasis Dievo įsakymas nepaleistuvauk zr dekalogas Skaistybe ne elgesys ar pasirinkimas o dorybe t y ne tik seksualinio gyvenimo atsisakymas bet ir nuolatines pastangos vengti netyru minciu ir pagundu Tuo tarpu celibatas labiau susijes su pasaukimo klausimu tai ne tiek seksualinio gyvenimo issizadejimas kiek atsisakymas kurti seima ne tik seksualine t y vyro ir moters santykiu bet ir socialine bei ekonomine prasme Siais laikais pasitaiko diskusiju apie celibato panaikinima nors tradicija įsigalejusi taip stipriai kad bent artimiausiu metu tas sunkiai įtikima Si tradicija pagrįsta ir ekonominemis priezastimis t y kunigas neturi tiesioginiu įpediniu ir paveldetoju ir psichosocialinemis t y manoma kad neturedamas savo seimos ir neprivaledamas ja rupintis kunigas lengviau sugeba visa sirdimi atsiduoti savo parapijieciams Taciau net ir lotynu apeigu Baznycioje neretai galima rasti sielovados darba dirbanciu vedusiu kunigu pvz dvasininkai is kitu Celibato krikscionybeje istorijaCelibatas ne visais laikais buvo suvokiamas ir praktikuojamas vienodai Nuo pat pirmuju krikscionybes amziu skaistumas ir nekaltumas buvo labai branginami nors susilaikymui nuo seimos ryzdavosi ne tiek jau daug krikscioniu net ir kunigu Elviros sinodas 306 metais ir Ispanijos sinodas prieme pirmuosius nutarimus kurie nors vedybu ir neuzdraude taciau is vyskupu ir diakonu reikalavo susilaikymo gyvenant seimoje Nikejos I susirinkimas 325 metais jau pareikalavo celibato po diakonato taciau iki pat X amziaus dar buvo vedusiu kunigu Del kunigu celibato gana anksti issiskyre Rytu ir Vakaru Baznyciu pozicija Rytu Baznycioje susirinkime 692 metais buvo nuspresta kad tik is vyskupu bus reikalaujama susilaikymo o kunigai gales kurti seimas Vakaruose keletas visuotiniu Baznycios susirinkimu prieme nutarimus del celibato laikymosi nors anksciau kunigai galejo buti vede 1022 metais popiezius Benediktas VIII uzdraude dvasininkams tuoktis o 1139 metais Laterano II susirinkimas galiausiai nusprende visus priimancius kunigystes sakramenta įpareigoti celibatui Celibato laikymasis dar karta buvo patvirtintas 1545 m Tridento susirinkime 1962 1965 m vykes II Vatikano susirinkimas nutare sugrazinti vedusiuju diakonu tarnyste Rytu Baznycia pastovu diakonata islaike visais laikais 1984 m celibatas įtrauktas į Kanonu teises kodeksa kan 132 Celibato sampratos krikscionybeje raidaAnkstyvojoje krikscionybeje kuri egzistavo gnostineje aplinkoje neigusioje sukurto pasaulio o tuo paciu ir kuno gerį toks atsisakymas galejo sietis su troskimu issilaisvinti is gendancio kuno kalejimo Skaistumas buvo suvokiamas kaip kuno sielos buveines svarumo islaikymas Krikscioniu vienuolynuose celibatas buvo siejamas su askeze su kuno ir sielos disciplina Tai buvo visiskai naturali atsiskyreliu ir cenobitinio monasticizmo praktika kuri buvo suvokiama kaip sekimas Jezumi gyvenusiu tokį gyvenimo buda Po kankiniu epochos visa gyvenima trunkantis nekaltumas buvo suprantamas kaip viena is kankinystes formu o buvo laikoma auksciausia sekimo Jezumi forma Megstamos asketines praktikos buvo laisvai abieju lyciu asmenu prisiimtas celibatas ir nasliu susilaikymas Siais laikais kai kunas ima atgauti savo vertinguma ir nebelaikomas tiesiogine kliutimi nei sventumui nei skaistumui celibatas imamas suvokti kaip visisko ir radikalaus pasisventimo Dievui budas nors ir ne vienintelis Kartu tai ir praktiska nes budamas celibate zmogus nepalyginamai daugiau laiko ir energijos gali skirti Dievo reikalams Teologiskai celibatas buvo ir yra įvairiai interpretuojamas Tai ir susijungimo su Dievu patyrimas vadinamas dvasine santuoka ir dvasinis tokio susijungimo troskimas ir viena is askezes formu eschatologinis busimojo gyvenimo zenklas ir atsizadejimas seimynines atsakomybes kad butu galima pilnai pasisvesti Dievo karalystei ir apastalinis laisvumas atsiduoti tarnystei ir netgi kontr kultura zenklinanti alternatyvia vertybiu sistema Baznycia siandien apie celibata kalba kaip apie dovana ir kaip saves dovanojima Dievas dovanoja ir asmuo dalijasi sia dovana tai viena is Dievo meiles israisku taip pat ir Dievo meiles zenklas asmeniui save dovanojant kitiems ir bendruomenei IsnasosTarptautiniu zodziu zodynas neveikianti nuoroda Ziureta 2007 08 18 Dvasininkijos kongregacija Nuolatiniu diakonu tarnybos ir gyvenimo vadovas 1998 vasario 22 NuorodosPopiezius Paulius VI apie celibata Popiezius Benediktas XVI apie celibata Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Celibato analize Sv Raste Archyvuota kopija 2007 10 20 is Wayback Machine projekto Celibatas budizme Seksualumas ir dvasingumas tekstai apie celibata vok k