Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Butigeidžio rinktinė Butageidžio rinktinė iki 1947 m liepos Lydžio rinktinė po to iki 1948 m birželio Aukuro rinktinė Li
Butigeidžio rinktinė
Butigeidžio rinktinė, Butageidžio rinktinė (iki 1947 m. liepos Lydžio rinktinė, po to iki 1948 m. birželio - Aukuro rinktinė) – Lietuvos partizanų rinktinė, priklausiusi Kęstučio apygardai. Butigeidžio rinktinė veikė Tauragės, Šilutės ir Šilalės apskrityse, faktiškai buvo Kęstučio apygardos branduolys. 1949-1950 m. Butigeidžio rinktinė leido savo laikraštį.
1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus. 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.
1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir Skaudvilės valsčiuose. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo. 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir , Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą. 1947 m. balandžio mėn. MGB sunaikinus Jungtinės Kęstučio apygardos štabą, jis gegužės mėn. vėl atkurtas Lydžio rinktinės teritorijoje ir jos pagrindu. 1947 m. liepą Lydžio rinktinė pervadinta į Aukuro rinktinę, 1948 m. birželio mėn. - į Butigeidžio rinktinę.
1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir . Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai. Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.
1950 m. vasario 16 d., išdavus ryšininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį Aisėnų miške, su trimis kitais partizanais žuvo Dariaus rajono Pušies būrio vadas Pranas Auškalnis - Laisvė.
Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partizanus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1950 m. balandžio 9 d. MGB agento Šimkaus (Zenonas Noreika) pastangomis buvo suimti Šalnos tėvūnijos vadai F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas. F.Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir išdavė daugybę ir Jūros būrių partizanų. Paskutiniai partizanai žuvo 1954 m. kovo 29 d. 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miške, didelės MGB operacijos metu žuvo 11 partizanų, tarp jų Visvydo tėvūnijos vadas Jonas Stoškus-Eimutis.
1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti Žemaičių apygardai. Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.
1952 m. sausio 26 d. Žadvainų miške žuvusių Butigeidžio rinktinės Rambyno-Pilies būrio partizanų – būrio vado Antano Kontrimo-Paramos, Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario, Onos Juškienės-Onutės ir Juozo Oželio-Dagilio – palaikai rasti ir identifikuoti Rietavo dvaro teritorijoje.
Vadai
Rinktinės vadai:
- -Ridikas. Lydžio rinktinės vadas 1945 m.
- Leitenantas Petras Ruibys-Garbštas (Žigas). Lydžio rinktinės vadas 1945-1946 m., kartais laikomas pirmuoju rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su MGB 1946 m. liepos 18 d.
- St. Paulavičius-Rambynas. Pilies būrio vadas nuo 1947 m. iki žūties.
- -Vidmantas (1947-1949 m. balandis). 1945–1946 m. Eržvilko gimnazijos direktorius, tiesiogiai dalyvavo sukuriant Lydžio rinktinę. Iš vado pareigų pašalintas už savavališką išvyką į Kauną 1948 m. gruodį.
- -Neptūnas (Algimantas), 1949 m. balandžio mėn. tapo Kęstučio apygardos vadu. Žuvo 1949 m. birželio 9 d., išdavikų paskviestas į menamą susitikimą, kurį organizavo MGB.
- Vladas Gudavičius-Miškinis.
- Jonas Nuobaras-Lyras 1950 m. birželio mėn. užmigdytas užnuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priešų agentu (slapyvardis "Šiaurys").
- Petras Balčiūnas-Pušis. Rinktinės vadas 1951 liepą-1952 m. lapkričio 12 d. Sušaudytas jo paties rinktinės partizanų, suklaidintų MGB agentų.
Kiti žymesni vadai ir partizanai:
- J.Strainys-Saturnas - Saturno būrio vadas
- Jonas Kubilius-Bernotas - Eržvilko rinktinės štabo vadas. Su partizanų vadovybės leidimu išvyko studijuoti į Vilnių. MGB išsiaiškinus jo buvusius ryšius su partizanais bendradarbiavo su KGB.
- J. Mocius-Švėdrys - štabo viršininkas. Suimtas 1947 m. ir priverstas bendradarbiauti su MGB.
- Antanas Stoškus-Raila - Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus vadas
- Stasė Irtmontaitė-Aušrelė
- —Narutis, — Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vado pavaduotojas, Lokio būrio vadas. Suimtas 1948 m. vasario 16 d.
- Vytautas Gužas-Mindaugas. Vieno iš Lydžio rinktinės būrių vadas, vėliau tapo Vakarų Lietuvos srities štabo viršininku. Žuvo 1949 m. birželio 11 d.
- Pranas Auškalnis-Laisvė. Dariaus rajono būrio vadas.
Atminimas
Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės partizams pastatyti šie atminimo ženklai ir paminklai:
- Rietavo seniūnijoje, Šilų miške 1996 m. atstatyta 1951-1952 m. Butageidžio rinktinės, Šalnos tėvūnijos Lūkšto būrio partizanų naudota žeminė. Šalia jos pastatytos dvi atminimo lentos. Vienoje nurodyta, kad čia buvo įsikūręs Lūkšto (Rūtenio) būrys. Kitoje, kad čia 1952 m. vasario 18 d. žuvo Šilalės krašto partizanai.
- Kovose su sovietų okupantais žuvusių mokytojų ir mokinių atminimui 2001 m. įrengta atminimo lenta prie Eržvilko gimnazijos pastato.
- Tauragės apylinkėse partizanams pastatyta daugiau nei 17 atminimo ženklų.
Nuorodos
- http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/
- http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm
- http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html Archyvuota kopija 2021-01-19 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1735
- D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [1]
- http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf
- http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 Archyvuota kopija 2017-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- Liana Pušinskytė. Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.
- http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
- http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-35-t-2003/3893-kestucio-apygardos-butageidzio-rinktines-salnos-tevunijos-juros-zalgirio-burio-partizanu-likimai
- http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_KA_BR_part_zutis.pdf
- http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/
- http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- „Tragiško likimo partizanų rinktinė sulaukė deramos pagarbos“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2012-01-14. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm
- http://www.partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-27-t-2000/3744-pirmasis-lydzio-rinktines-vadas
- P.Girdzijauskas. Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas. Vilnius, 2009. P.38
- http://genocid.lt/centras/lt/649/a/
- http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika6.htm Archyvuota kopija 2021-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- „Tauragės miškų samanos permirkusios partizanų krauju“. taurageszinios.lt. „Tauragės žinios“. 2016-09-29. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
- http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm Archyvuota kopija 2016-06-25 iš Wayback Machine projekto.
- http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf
- http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html Archyvuota kopija 2021-01-19 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/7-petrauskiene.pdf
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Butigeidžio rinktinė, Kas yra Butigeidžio rinktinė? Ką reiškia Butigeidžio rinktinė?
Butigeidzio rinktine Butageidzio rinktine iki 1947 m liepos Lydzio rinktine po to iki 1948 m birzelio Aukuro rinktine Lietuvos partizanu rinktine priklausiusi Kestucio apygardai Butigeidzio rinktine veike Taurages Silutes ir Silales apskrityse faktiskai buvo Kestucio apygardos branduolys 1949 1950 m Butigeidzio rinktine leido savo laikrastį Paminklas zuvusiems partizanams prie Eiciu 1943 4 m Erzvilko apylinkese susikure ir veike kuopa daugiausia kovojusi su sovietu partizanais ir gynusi nuo ju apylinkiu kaimu gyventojus 1944 m kartu su frontu pasitrauke kitu 12 Taurages apskrities valsciu LLA stabai taciau Erzvilko kuopos stabas liko Jį sudare Erzvilko gimnazijos mokytojai 1945 m pradzioje po to kai sovietai sueme keleta Erzvilko kuopos nariu Erzvilko LLA stabas emesi pertvarkyti savo veikla is pogrindines į partizanine Prie Erzvilko kuopos prisidejo visu Taurages apskrities ir triju Raseiniu apskrities valsciu Nemaksciu Simkaiciu partizanai tuo metu vadinti vanagais is viso apie 1500 2000 zmoniu tiek buvusiu LLA nariu tiek naujai į miskus nuo sovietu persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusiu vietos gyventoju 1945 m liepos menesį partiznu junginys pavadintas Lydzio rinktine 1945 46 m Lydzio rinktine aktyviausiai veike Erzvilko Batakiu ir Skaudviles valsciuose 1945 m MGB tik fiksavo partizanu veiksmus taciau 1946 m partizanai eme patirti vis didesnius nuostolius Viena sekmingiausiu operaciju buvo 23 politiniu kaliniu islaisvinimas is Taurages MGB kalejimo 1946 m rugpjutį Lydzio rinktines pagrindu prie jos prijungus Serno Zalcio ir Pietu Zemaitijos ir panemuniu partizanai susijunge į Jungtine Kestucio apygarda 1947 m balandzio men MGB sunaikinus Jungtines Kestucio apygardos staba jis geguzes men vel atkurtas Lydzio rinktines teritorijoje ir jos pagrindu 1947 m liepa Lydzio rinktine pervadinta į Aukuro rinktine 1948 m birzelio men į Butigeidzio rinktine 1948 m rinktineje buvo Marso veliau Nemuno ir Svyturio rajonai 1949 m Svyturio Salnos Visvydo Eimucio rajonai veliau Salnos Visvydo ir Partizanu rajonai taip pat vadinti tevunijomis Dariaus rajone veike Gelezinio vilko Silutes Silales ir Priekules rajonai ir Rambyno Pilies veike Klaipedos Rietavo ir Silales apskriciu sanduroje buriai Partizaninio karo metu Dariaus rajone zuvo 236 partizanai Paminklinis kryzius 1950 m vasario 16 d bunkeryje zuvusiems partizanams Aisenu miske 1950 m vasario 16 d isdavus rysininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį Aisenu miske su trimis kitais partizanais zuvo Dariaus rajono Pusies burio vadas Pranas Auskalnis Laisve Paskutiniajam rinktines vadui 1950 m viduryje tapus priesu agentu ir emus aktyviai veikti pries partizanus rinktine iki 1951 m spalio buvo sunaikinta 1950 m balandzio 9 d MGB agento Simkaus Zenonas Noreika pastangomis buvo suimti Salnos tevunijos vadai F Gaubstys Vytautas P Trijonis Jaunutis ir Z Paulikas F Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir isdave daugybe ir Juros buriu partizanu Paskutiniai partizanai zuvo 1954 m kovo 29 d 1950 m birzelio 16 d Sakalines miske dideles MGB operacijos metu zuvo 11 partizanu tarp ju Visvydo tevunijos vadas Jonas Stoskus Eimutis 1951 m liepos pradzioje Butageidzio rinktines likuciai perduoti Zemaiciu apygardai Tuo metu ja besudare tik vienas Dariaus rajonas kuriame buvo iki 40 kovotoju veikusiu Silutes Silales rajonu sanduroje 1952 m sausio 26 d Zadvainu miske zuvusiu Butigeidzio rinktines Rambyno Pilies burio partizanu burio vado Antano Kontrimo Paramos Antano Gedminto Lakstucio Prano Grauslio Pavasario Onos Juskienes Onutes ir Juozo Ozelio Dagilio palaikai rasti ir identifikuoti Rietavo dvaro teritorijoje VadaiRinktines vadai Ridikas Lydzio rinktines vadas 1945 m Leitenantas Petras Ruibys Garbstas Zigas Lydzio rinktines vadas 1945 1946 m kartais laikomas pirmuoju rinktines vadu Zuvo kautynese su MGB 1946 m liepos 18 d St Paulavicius Rambynas Pilies burio vadas nuo 1947 m iki zuties Vidmantas 1947 1949 m balandis 1945 1946 m Erzvilko gimnazijos direktorius tiesiogiai dalyvavo sukuriant Lydzio rinktine Is vado pareigu pasalintas uz savavaliska isvyka į Kauna 1948 m gruodį Neptunas Algimantas 1949 m balandzio men tapo Kestucio apygardos vadu Zuvo 1949 m birzelio 9 d isdaviku paskviestas į menama susitikima kurį organizavo MGB Vladas Gudavicius Miskinis Jonas Nuobaras Lyras 1950 m birzelio men uzmigdytas uznuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priesu agentu slapyvardis Siaurys Petras Balciunas Pusis Rinktines vadas 1951 liepa 1952 m lapkricio 12 d Susaudytas jo paties rinktines partizanu suklaidintu MGB agentu Kiti zymesni vadai ir partizanai J Strainys Saturnas Saturno burio vadas Jonas Kubilius Bernotas Erzvilko rinktines stabo vadas Su partizanu vadovybes leidimu isvyko studijuoti į Vilniu MGB issiaiskinus jo buvusius rysius su partizanais bendradarbiavo su KGB J Mocius Svedrys stabo virsininkas Suimtas 1947 m ir priverstas bendradarbiauti su MGB Antanas Stoskus Raila Lydzio rinktines zvalgybos skyriaus vadas Stase Irtmontaite Ausrele Narutis Algimanto apygardos Butageidzio kuopos vado pavaduotojas Lokio burio vadas Suimtas 1948 m vasario 16 d Vytautas Guzas Mindaugas Vieno is Lydzio rinktines buriu vadas veliau tapo Vakaru Lietuvos srities stabo virsininku Zuvo 1949 m birzelio 11 d Pranas Auskalnis Laisve Dariaus rajono burio vadas AtminimasButigeidzio Lydzio Aukuro rinktines partizams pastatyti sie atminimo zenklai ir paminklai Rietavo seniunijoje Silu miske 1996 m atstatyta 1951 1952 m Butageidzio rinktines Salnos tevunijos Luksto burio partizanu naudota zemine Salia jos pastatytos dvi atminimo lentos Vienoje nurodyta kad cia buvo įsikures Luksto Rutenio burys Kitoje kad cia 1952 m vasario 18 d zuvo Silales krasto partizanai Kovose su sovietu okupantais zuvusiu mokytoju ir mokiniu atminimui 2001 m įrengta atminimo lenta prie Erzvilko gimnazijos pastato Taurages apylinkese partizanams pastatyta daugiau nei 17 atminimo zenklu Nuorodoshttp genocid lt centras lt 1441 a http www archyvai lt lt lya fondu sarasas lya kgb dokumentu sarasas k 5 k 5 6 Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto http genocid lt Leidyba 4 kronika3 htm http www xxiamzius lt numeriai 2008 02 20 poz 01 html Archyvuota kopija 2021 01 19 is Wayback Machine projekto http www anykstenai lt asmenys asm php id 1735 D Kuodyte Kestucio apygardos kurimasis In Laisves kovu archyvas T 13 1995 1 http genocid lt UserFiles File Atmintinos datos 2013 201312 balcinas biog pdf http lzinios lt lzinios Istorija antisovietinis pogrindis klaipedoje sekme ir nesekmes 237842 Archyvuota kopija 2017 02 06 is Wayback Machine projekto Liana Pusinskyte Antisovietinis pasipriesinimas Klaipedos kraste 1945 1953 m In Genocidas ir rezistencija 2009 2 26 P 60 http partizanai org failai html pietu zemaitijoje htm http partizanai org index php laisves kovu archyvas 35 t 2003 3893 kestucio apygardos butageidzio rinktines salnos tevunijos juros zalgirio burio partizanu likimai http genocid lt UserFiles File Atmintinos datos 2015 201506 KA BR part zutis pdf http genocid lt centras lt 1441 a http www archyvai lt lt lya fondu sarasas lya kgb dokumentu sarasas k 5 k 5 6 Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Tragisko likimo partizanu rinktine sulauke deramos pagarbos delfi lt Delfi ELTA 2012 01 14 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 http genocid lt Leidyba 4 kronika3 htm http www partizanai org index php laisves kovu archyvas 27 t 2000 3744 pirmasis lydzio rinktines vadas P Girdzijauskas Partizanu isrinktas Lietuvos prezidentas Vilnius 2009 P 38 http genocid lt centras lt 649 a http www spauda lt voruta kronika kronika6 htm Archyvuota kopija 2021 01 17 is Wayback Machine projekto Taurages misku samanos permirkusios partizanu krauju taurageszinios lt Taurages zinios 2016 09 29 Nuoroda tikrinta 2024 08 09 http www spauda lt voruta kronika kronika7 htm Archyvuota kopija 2016 06 25 is Wayback Machine projekto http genocid lt UserFiles File Atmintinos datos 2013 201312 balcinas biog pdf http www xxiamzius lt numeriai 2008 02 20 poz 01 html Archyvuota kopija 2021 01 19 is Wayback Machine projekto http www ziemgala lt saugykla pdf 7 petrauskiene pdf