Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Burgundijos kunigaikštystė pranc Duché de Bourgogne istorinė Europos kunigaikštystė 880 1477 m dabartinės Prancūzijos te
Burgundijos kunigaikštystė
Burgundijos kunigaikštystė (pranc. Duché de Bourgogne) − istorinė Europos kunigaikštystė 880−1477 m. dabartinės Prancūzijos teritorijoje. Buvo Antrosios Burgundijos karalystės žemėse susidariusi kunigaikštystė. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinį Burgundijos regioną. Klestėjimo laikais XV a. kunigaikštystės Burgundų Valua dinastija valdė dideles sritis dab. Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, sukurdama dinastinę imperiją.
| pranc. Duché de Bourgogne Burgundijos kunigaikštystė | |||||
| istorinė kunigaikštystė | |||||
| |||||
| |||||
| Burgundijos kunigaikštystė (ruda) IX a. | |||||
| Sostinė | Dižonas | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Įkūrimas | 880 m. m. | ||||
| - Prijungimas prie Prancūzijos | 1477 m. | ||||
Raida
Bosonidų dinastija
Burgundijos kunigaikštystė apėmė šiaurės vakarines V−VI a. egzistavusios Burgundų karalystės sritis. Šį atsiskyrimą nulėmė Karolio Martelio VIII a. įvykdytas istorinės Burgundijos administracinis suskirstymas į keturias dalis. Kuomet 843 m. Frankų imperija buvo padalinta Verdeno sutartimi, trys Burgundijos dalys (Arlio, Vjeno ir Alemanų Burgundijos) atiteko Vidurio Frankų karalystei, o ketvirtoji (Frankų Burgundija) − Vakarų Frankų karalystei. Pastaroji tapo Burgundijos kunigaikštystės pradžia.
Rytų Frankų imperijoje silpstant centrinei valdžiai, susiklostė prielaidos nepriklausomybės atsiradimui. 879 m. tapus Žemutinės Burgundijos karaliumi, jo brolis 880 m. įsitvirtino šiaurės vakarų Burgundijoje, tapdamas pirmuoju kunigaikščiu. Skirtingai nei Boso, jis pripažino Vakarų Frankų karalių valdžią. Jo dėka į Aukštutinės Burgundijos sostą 888 m. pasodintas jo svainis .
Kapetingų dinastija
Po Ričardo mirties 921 m. kunigaikščiu tapo jo sūnus , kuris 923 m. dėl giminystės ryšių tapo Rytų Frankų karaliumi ir paliko Burgundijos sostą broliui . Šiam valdant (iki 952 m.) Burgundija susidūrė su augančia grėsme iš Robertinų, kurie nesėkmingai siekė prijungti kunigaikštystę prie savo valdų. Nepaisant to, Robertinų (Kapetingų) atstovai valdė šalį nuo 956 m. 1002 m. šalyje buvo iškilusi įpėdinystės krizė, kurios metu pretendentai į sostą buvo Prancūzijos karalius ir Burgundijos grafas . Pastarasis siekė suvienyti Istorinės Burgundijos žemes, tačiau jam nepavyko, ir valdžioje liko Kapetingai.
Valdant Kapetingams kunigaikštystė išlaikė nepriklausomybę ir pasiekė klestėjimo. Ji išlaikė atskirą Kapetingų dinastinę liniją, o giminystė su Prancūzijos karaliais buvo naudinga krašto stiprinimui. Vienas žymiausių Burgundijos Kapetingų buvo . Ne kartą kunigaikščiai giminiavosi ir su kitomis Istorinės Burgundijos valdomis, tuo metu priklausiusiomis Šventajai Romos imperijai.
Valua dinastija
1361 m. mirus kunigaikščiui Filipui, sostas atiteko Prancūzijos karaliui Jonui Gerajam iš Valua dinastijos. Šiam mirus, 1364 m. Burgundijos sostą paveldėjo jo sūnus , taip galutinai įtvirtindamas Burgundijos Valua dinastiją. Tai buvo didžiausias kunigaikštystės suklestėjimas. Žmonos ir kitų santuokinių ryšių dėka, kunigaikščiai paveldėjo teritorijas , Burgundijos grafystę ir t. t. Vėlesni kunigaikščiai ir toliau sėkmingai plėtė dinastines teritorijas, kurdami savotišką imperiją. Didžiausios ekspansijos Burgundų dinastija pasiekė valdant , kuris užsibrėžė atkurti Vidurinę Frankų karalystę.
Burgundijos kunigaikščių interesai kirtosi su Prancūzijos interesais. Prancūzija pradėjo su Burgundija, kurių atomazga buvo 1477 m. . Jo metu karolis Narsusis žuvo nepalikęs teisėtų įpėdinių, o kunigaikštystės teritorija įjungta į Prancūzijos karalystę. Net ir po to, kai sumažėjo plotu ir prarado savo nepriklausomą statusą, ši kunigaikštystė dar ilgai turėjo svarbų vaidmenį Europos politikoje kaip Prancūzijos provincija.
Kitas Burgundų dinastijos valdytas teritorijas po Karolio mirties paveldėjo jo žmona , kuri vėliau jas perdavė Habsburgams.
Heraldika
Nuo 1361 m. senasis Burgundijos kunigaikštystės herbas buvo papildomas vis naujais elementais. Kunigaikštystėje įsigalėjus Valua dinastijos atšakai, skydas pasipildė Prancūzų karalių ženklu − lelijomis. savo herbe naudojo Flandrijos grafystės skydą (nes jo motina buvo iš Flandrijos), vėlesnieji kunigaikščiai į herbą papildomai įjungė Brabanto ir Liuksemburgo kunigaikštystės heraldinius elementus. Prancūzijai užėmus kunigaikštystę, provincijos herbu tapo 1361−1403 m. herbas.
- Iki 1361 m.
- 1361−1403 m.
- 1404−1419 m.
- 1419−1482 m.
Nuorodos
- Burgundijos kunigaikščiai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Burgundijos kunigaikštystė, Kas yra Burgundijos kunigaikštystė? Ką reiškia Burgundijos kunigaikštystė?
Burgundijos kunigaikstyste pranc Duche de Bourgogne istorine Europos kunigaikstyste 880 1477 m dabartines Prancuzijos teritorijoje Buvo Antrosios Burgundijos karalystes zemese susidariusi kunigaikstyste Jos teritorijos uzeme dab Prancuzijos istorinį Burgundijos regiona Klestejimo laikais XV a kunigaikstystes Burgundu Valua dinastija valde dideles sritis dab Prancuzijoje Vokietijoje Belgijoje Nyderlanduose sukurdama dinastine imperija pranc Duche de Bourgogne Burgundijos kunigaikstysteistorine kunigaikstyste 880 m 1477 Veliava HerbasLocation ofBurgundijos kunigaikstyste ruda IX a Sostine DizonasValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Įkurimas 880 m m Prijungimas prie Prancuzijos 1477 m RaidaBosonidu dinastija Burgundijos kunigaikstyste apeme siaures vakarines V VI a egzistavusios Burgundu karalystes sritis Sį atsiskyrima nuleme Karolio Martelio VIII a įvykdytas istorines Burgundijos administracinis suskirstymas į keturias dalis Kuomet 843 m Franku imperija buvo padalinta Verdeno sutartimi trys Burgundijos dalys Arlio Vjeno ir Alemanu Burgundijos atiteko Vidurio Franku karalystei o ketvirtoji Franku Burgundija Vakaru Franku karalystei Pastaroji tapo Burgundijos kunigaikstystes pradzia Rytu Franku imperijoje silpstant centrinei valdziai susikloste prielaidos nepriklausomybes atsiradimui 879 m tapus Zemutines Burgundijos karaliumi jo brolis 880 m įsitvirtino siaures vakaru Burgundijoje tapdamas pirmuoju kunigaiksciu Skirtingai nei Boso jis pripazino Vakaru Franku karaliu valdzia Jo deka į Aukstutines Burgundijos sosta 888 m pasodintas jo svainis Kapetingu dinastija Po Ricardo mirties 921 m kunigaiksciu tapo jo sunus kuris 923 m del giminystes rysiu tapo Rytu Franku karaliumi ir paliko Burgundijos sosta broliui Siam valdant iki 952 m Burgundija susidure su augancia gresme is Robertinu kurie nesekmingai sieke prijungti kunigaikstyste prie savo valdu Nepaisant to Robertinu Kapetingu atstovai valde salį nuo 956 m 1002 m salyje buvo iskilusi įpedinystes krize kurios metu pretendentai į sosta buvo Prancuzijos karalius ir Burgundijos grafas Pastarasis sieke suvienyti Istorines Burgundijos zemes taciau jam nepavyko ir valdzioje liko Kapetingai Valdant Kapetingams kunigaikstyste islaike nepriklausomybe ir pasieke klestejimo Ji islaike atskira Kapetingu dinastine linija o giminyste su Prancuzijos karaliais buvo naudinga krasto stiprinimui Vienas zymiausiu Burgundijos Kapetingu buvo Ne karta kunigaiksciai giminiavosi ir su kitomis Istorines Burgundijos valdomis tuo metu priklausiusiomis Sventajai Romos imperijai Valua dinastija Burgundu Valua dinastine imperija 1361 m mirus kunigaiksciui Filipui sostas atiteko Prancuzijos karaliui Jonui Gerajam is Valua dinastijos Siam mirus 1364 m Burgundijos sosta paveldejo jo sunus taip galutinai įtvirtindamas Burgundijos Valua dinastija Tai buvo didziausias kunigaikstystes suklestejimas Zmonos ir kitu santuokiniu rysiu deka kunigaiksciai paveldejo teritorijas Burgundijos grafyste ir t t Velesni kunigaiksciai ir toliau sekmingai plete dinastines teritorijas kurdami savotiska imperija Didziausios ekspansijos Burgundu dinastija pasieke valdant kuris uzsibreze atkurti Vidurine Franku karalyste Burgundijos kunigaiksciu interesai kirtosi su Prancuzijos interesais Prancuzija pradejo su Burgundija kuriu atomazga buvo 1477 m Jo metu karolis Narsusis zuvo nepalikes teisetu įpediniu o kunigaikstystes teritorija įjungta į Prancuzijos karalyste Net ir po to kai sumazejo plotu ir prarado savo nepriklausoma statusa si kunigaikstyste dar ilgai turejo svarbu vaidmenį Europos politikoje kaip Prancuzijos provincija Kitas Burgundu dinastijos valdytas teritorijas po Karolio mirties paveldejo jo zmona kuri veliau jas perdave Habsburgams HeraldikaNuo 1361 m senasis Burgundijos kunigaikstystes herbas buvo papildomas vis naujais elementais Kunigaikstysteje įsigalejus Valua dinastijos atsakai skydas pasipilde Prancuzu karaliu zenklu lelijomis savo herbe naudojo Flandrijos grafystes skyda nes jo motina buvo is Flandrijos velesnieji kunigaiksciai į herba papildomai įjunge Brabanto ir Liuksemburgo kunigaikstystes heraldinius elementus Prancuzijai uzemus kunigaikstyste provincijos herbu tapo 1361 1403 m herbas Iki 1361 m 1361 1403 m 1404 1419 m 1419 1482 m NuorodosBurgundijos kunigaiksciai