Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Bruno Latūras pranc Bruno LatourGimė 1947 m birželio 22 d Bonas Kot d Oras PrancūzijaMirė 2022 m spalio 9 d 75 metai Par
Bruno Latour
| Bruno Latūras pranc. Bruno Latour | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. birželio 22 d. Bonas, Kot d'Oras, Prancūzija |
| Mirė | 2022 m. spalio 9 d. (75 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Veikla | filosofas ir mokslo sociologas |
| Organizacijos | , Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla |
| Pareigos | profesorius |
| Vikiteka | Bruno Latour |
Bruno Latūras (pranc. Bruno Latour; 1947 m. birželio 22 d. – 2022 m. spalio 9 d.) – prancūzų filosofas ir mokslo sociologas, ypač žinomas už darbus tiksliųjų mokslų, technologijų ir visuomenės studijų srityje. 1982–2006 metais dėstė vienoje iš geriausių Prancūzijos inžinerijos mokyklų (pranc. École des Mines de Paris) inovacijų sociologijos centre (pranc. Centre de Sociologie de l'Innovation). Nuo 2006 m. dirbo profesoriumi Paryžiaus politikos institute (pranc. Institut d'études politiques de Paris, labiau žinomas kaip „Sciences Po“). B. Latūras taip pat buvi Šimtmečio profesorius (tai vienas iš prestižiškiausių titulų, skiriamų profesoriams) Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje.
B. Latūras yra geriausiai žinomas dėl knygų „Mes niekada nebuvome modernūs“ (1991), „Laboratorijos gyvenimas“ (kartu su , 1979) ir „Mokslas veiksme“ (1987). Nors jo mokslinės praktikos studijos vienu metu buvo siejamos su požiūriu į mokslo filosofiją, B. Latūras yra stipriai nuo to nukrypęs. Jis yra geriausiai žinomas dėl atotrūkio nuo subjektyvaus/objektyvaus padalijimo ir požiūrio į darbą praktikoje rekonstravimo. Kartu su ir , B. Latūras yra vienas iš pirmųjų (angl. actor-network theory) vystytojų. Tai konstrukcionistinis metodas, kuriam įtaką darė etnometodologija, Algirdo Juliaus Greimo generatyvinė semiotika ir (pastaruoju metu) Emilio Durkheimo konkurento sociologija.
B. Latūro monografijos pelnė jam 10-ą vietą tarp labiausiai cituojamų knygų autorių humanitarinių ir socialinių mokslų srityje 2007 metais.
Biografija
B. Latūras buvo kilęs iš gerai žinomos vyndarių šeimos iš Burgundijos (nemaišyti su panašiai pavadintu prancūziško vyno dvaru Bordo).
Dar būdamas studentas, B. Latūras daugiausiai dėmesio skyrė filosofijai ir jam didelę įtaką darė . B. Latūras gavo filosofijos mokslo daktaro diplomą Tūro universitete. Vėliau susidomėjo antropologija ir ėmėsi faktinės medžiagos rinkimo Dramblio Kaulo Krante. Tai lėmė monografijos apie dekolonizaciją, rasę ir pramoninius santykius sukūrimą.
Praleidęs daugiau nei 20 metų Prancūzijos inžinerijos mokyklos inovacijų sociologijos centre Paryžiuje, B. Latūras persikėlė į Paryžiaus politikos institutą. Pastaraisiais metais jis taip pat buvo vienas iš sėkmingų meno parodų kuratorių Dailės ir medijų centre (vok. Zentrum für Kunst und Medientechnologie) Karlsrūjėje, Vokietijoje.
Apdovanojimai ir garbės titulai
2008 m. gegužės 22 d. B. Latūrui buvo suteiktas Monrealio universiteto garbės daktaro vardas organizacinės komunikacijos konferencijos proga, kuri buvo skirta Džeimso R. Teiloro (jam B. Latūras padarė reikšmingą įtaką) darbų garbei.
Holbergo premija
2013 m. kovo 13 d. B. Latūras buvo paskelbtas 2013-ųjų metų Holbergo premijos laimėtoju. Premijos komitetas teigė, jog B. Latūras „ėmėsi ambicingos modernumo analizės ir naujos, skirtingos interpretacijos bei metė iššūkį pagrindinėms sąvokoms, tokioms kaip skirtumas tarp modernaus ir prieš tai egzistavusio, gamtos ir visuomenės, žmoniško ir nežmoniško.“ Taip pat buvo pasakyta, kad B. Latūro „darbų įtaka yra akivaizdi tarptautiniu mastu ir siekia toliau nei tuometinės tiksliųjų mokslų, meno istorijos, istorijos, filosofijos, antropologijos, geografijos, teologijos, literatūros ir teisės studijos.“
2013-aisiais metais didžiausiame Norvegijos laikraštyje „“ kritikavo B. Latūro pripažinimą: Klausimas, ar jis apskritai nusipelnė premijos. <…> Jei [premijos] statutai būtų naudoję naujas žinias vietoj vienos iš daugelio kaip pagrindinį kriterijų, tada jis, mano nuomone, visiškai negalėtų pretenduoti [į premiją].
Darbai
Laboratorinis gyvenimas
Po ankstyvųjų darbų B. Latūras atkreipė dėmesį į laboratorijų mokslininkus ir jų darbo metodus. 1979 metais publikuotoje knygoje „Laboratorija gyvenimas: socialinis mokslinių faktų konstravimas“ (bendraautoris – ) B. Latūras apsiėmė etnografiškai tirti neuroendokrinologijos laboratoriją . Šiame darbe autorius skeptiškai vertino naivumą, teigdamas, jog teorijų pagrįstumas negali būti vieno eksperimento pasekmė.
Laboratorijoje autoriai pastebėjo, jog tipinio eksperimento išvados dažnai būdavo neaiškios dėl metodologijos ar naudojamų instrumentų klaidų, bei, kad didžiąją dalį mokslininkų paruošimo sudaro mokymas kaip subjektyviai vertinti, kuri informacija yra vertinga, o kuri ne. B. Latūras ir Woolgar teigė, kad neparuoštiems stebėtojams visas procesas primena ne nešališką ir tikslią tiesos paiešką, o mechanizmą kaip teisingai ignoruoti informaciją, neatitinkančią vyraujančių mokslinių dogmų.
B. Latūras ir Woolgar pateikė daugiaprasmišką ir kontroversišką mokslo vaizdą. Sekdami darbą jie tęsė mintį, jog mokslinių tyrimų rezultatai yra socialiniai laboratorijų, kuriuose yra atliekami, konstruktai, ir rezultatai negali būti siejami su išoriniu pasauliu nesusijusiu su tyrimų instrumentais ir juos interpretuojančiais protais. Autoriai teigė, jog mokslinė veikla nėra procedūrų ar principų seka, o kultūrinių, bei tikėjimo dogmų visuma. B. Latūras 1987 m. parašyta knyga „Mokslas veiksme: kaip suprasti mokslininką ir inžinierių visuomenėje“ (Science in Action: How To Follow Scientists and Engineers Through Society) yra vienas iš pagrindinių tekstų apie mokslinių žinių sociologiją, kurioje jis išdėstė savo žymiųjų antrąjį principą: „mokslininkas ir inžinierius kalba apie savo naująjį sąjungininką, kurį pats sukūrė ir apipavidalino; atstovai tarp kitų atstovų, jie naudojasi netikėtais resursais, siekdami nusverti balansą savo naudai.“
B. Latūro atradimai ir pozicija sukėlė aršų pasipriešinimą. Gross ir Levitt teigė, jog B. Latūro pozicija tampa absurdiška taikant nemoksliniame kontekste: pvz., jei grupė bendradarbių belangiame kambaryje sprendžia dilemą ar lauke lyja, ar ne ir išėję į lauką pamato krentančius lašus ir telkšančias balas, laikantis B. Latūro hipotezės lietus būtų laikomas socialiniu konstruktu. Panašios nuomonės laikėsi filosofas . Jis teigė, jog ekstremali B. Latūro užėmama „socialinio konstruktyvizmo“ pozicija yra ganėtinai skylėta, ir turi nenumatytai „komiškas pasekmes“.
Prancūzijos pasterizacija
Po mokslinių tyrimų projekto, kuriame analizuojama primatologų sociologija, B. Latūras atsižvelgė į Laboratorinio gyvenimo temas ir Mikrobai: karas ir taika (pranc. Les Microbes: guerre et paix) (išleista anglų kalba knygoje „Prancūzijos pasterizacija“ 1988 m.). Esant madingai politinei biografijai jis knygoje peržiūri vieno garsiausių Prancūzijos mokslininkų , Lui Pastero gyvenimą, karjerą bei jo atradimą – mikrobus. B. Latūras išryškina socialines jėgas darbe, Pastero karjeroje ir nevienodą manierą, kurioje ši teorija buvo priimta. Aiškiau įrodydamas ideologinius paaiškinimus, dėl kurių Pastero darbai vienose auditorijose buvo priimami lengviau nei kitose, jis siekė paneigti teiginį, kad pirmiausiai, o gal net dažniausiai mokslinių teorijų priėmimas ar atmetimas priklauso nuo eksperimento, įrodymų ar priežasčių svarbos. Kitame darbe, „Aramis, arba technologijos meilė“ (angl. Aramis, or, The Love of Technology), dėmesys sutelkiamas į nesėkmingą masinio tranzito projekto istoriją.
Mes niekada nebuvome modernūs
B. Latūro darbas „Mes niekada nebuvome modernūs: simetriniai antropologijos esė“ (pranc. Nous n’avons jamais été modernes: Essais d’anthropologie symétrique) pirmą kartą išspausdintas Prancūzijoje 1991 metais. Greitu metu jį Catherine Porter išvertė į anglų kalbą ir išspausdino 1993 metais pavadinimu „We Have Never Been Modern“.
B. Latūras paskatino antropologijos mokslo skaitytoją pergalvoti ir iš naujo įvertinti mūsų psichikos kraštovaizdį. Jis įvertino mokslininkų darbą ir svarstė mokslinių metodų svarbą žinioms ir darbui, naikindamas įvairių sričių ir disciplinų skirtumus.
B. Latūras teigė, kad visuomenė iš tikrųjų niekada nebuvo moderni ir skatino non modernizmą (arba amodernizmą) vietoj postmodernizmo, modernizmo, ar antimodernizmo. Jo pozicija buvo, kad mes niekada nebuvome modernūs ir, kad dabar vieni smulkūs padariniai atskiria Vakariečius nuo kitų kolektyvų. B. Latūras žiūrėjo į modernizmą, kaip į erą, kuri tikėjo, kad savo pabudimu panaikino visą praeitį. Jis pristatė antimodernizmo reakciją tokių subjektų kaip dvasios, racionalumo, laisvės, visuomenės, Dievo ar netgi praeities gynybą. Postmodernistai, pasak B. Latūro, taip pat pripažino modernistines abstrakcijas lyg jos būtų realios. Priešingai nei modernistai, nemodernistai atkuria požiūrio simetriją tarp mokslo ir technologijų bei visuomenės. B. Latūras taip pat nurodė, kad neįmanoma grįžti į premodernizmą, nes jis draudžia didelio masto eksperimentus, kurie buvo modernizmo privalumai.
B. Latūras taikantis atvejo studijas bandė įrodyti objekto/subjekto ir prigimties/visuomenės klaidingumą sudarytoje modernybėje, kuri siekia Platono laikus. Jis atsisakė sąvokos „ten“ esant sąvokai „čia“. Jis perteikė objekto/subjekto skirtumą kaip tiesiog nenaudojamą ir sudarė naują požiūrį į žinias, darbą ir plintančia informaciją. B. Latūras laikomas nonmodernistu žaidžiančiu kitame lauke, žymiai besiskiriantį nuo postmodernistų. Jis minėjo nežinomos teritorijos kūrimą, kuri yra daug platesnė ir mažiau polemiška ją žaismingai vadindamas Viduriniąja Karalyste.
1998 metais mokslo istorikė Margaret C. Jacob teigė, kad B. Latūro politizuota XVII amžiaus modernizmo plėtros ataskaita yra „išgalvotas pabėgimas nuo šiuolaikinės Vakarų istorijos“.
Šaltiniai
- Jensen, Callie (2022-10-09). „Bruno Latour, the philosopher who deconstructed science, dies“. The Informant. Suarchyvuotas originalas 2022-10-09. Nuoroda tikrinta 2022-10-09.
- Gross, Paul R. and Levitt, Norman (1997). Higher Superstition: The Academic Left and Its Quarrels with Science. Johns Hopkins University Press, p. 58
- Searle, John R. (2009) "Why Should You Believe It? " The New York Review of Books, 2009-09-24.
- Wheeler, Will. Bruno B. Latour: Documenting Human and Nonhuman Associations Critical Theory for Library and Information Science. Libraries Unlimited, 2010, p. 190.
- Latour, Bruno. We Have Never Been Modern Trans. Catherine Porter. Harvard University Press, 1993, p. 47, 134.
- Latour, Bruno. We Have Never Been Modern Trans. Catherine Porter. Harvard University Press, 1993, p. 47, 114.
- Wheeler, Will. Bruno Latour: Documenting Human and Nonhuman Associations Critical Theory for Library and Information Science. Libraries Unlimited, 2010, p. 192.
- Jacob, Margaret C (1998). “Latour’s Version of the Seventeenth Century, " pp. 240–254 in A House Built on Sand: Exposing Postmodernist Myths About Science, Noretta Koertge (editor), NY:Oxford University Press, ISBN 0195117255
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bruno Latour, Kas yra Bruno Latour? Ką reiškia Bruno Latour?
Bruno Laturas pranc Bruno LatourGime 1947 m birzelio 22 d Bonas Kot d Oras PrancuzijaMire 2022 m spalio 9 d 75 metai Paryzius PrancuzijaVeikla filosofas ir mokslo sociologasOrganizacijos Londono ekonomikos ir politikos mokslu mokyklaPareigos profesoriusVikiteka Bruno Latour Bruno Laturas pranc Bruno Latour 1947 m birzelio 22 d 2022 m spalio 9 d prancuzu filosofas ir mokslo sociologas ypac zinomas uz darbus tiksliuju mokslu technologiju ir visuomenes studiju srityje 1982 2006 metais deste vienoje is geriausiu Prancuzijos inzinerijos mokyklu pranc Ecole des Mines de Paris inovaciju sociologijos centre pranc Centre de Sociologie de l Innovation Nuo 2006 m dirbo profesoriumi Paryziaus politikos institute pranc Institut d etudes politiques de Paris labiau zinomas kaip Sciences Po B Laturas taip pat buvi Simtmecio profesorius tai vienas is prestiziskiausiu titulu skiriamu profesoriams Londono ekonomikos ir politikos mokslu mokykloje B Laturas yra geriausiai zinomas del knygu Mes niekada nebuvome modernus 1991 Laboratorijos gyvenimas kartu su 1979 ir Mokslas veiksme 1987 Nors jo mokslines praktikos studijos vienu metu buvo siejamos su poziuriu į mokslo filosofija B Laturas yra stipriai nuo to nukrypes Jis yra geriausiai zinomas del atotrukio nuo subjektyvaus objektyvaus padalijimo ir poziurio į darba praktikoje rekonstravimo Kartu su ir B Laturas yra vienas is pirmuju angl actor network theory vystytoju Tai konstrukcionistinis metodas kuriam įtaka dare etnometodologija Algirdo Juliaus Greimo generatyvine semiotika ir pastaruoju metu Emilio Durkheimo konkurento sociologija B Laturo monografijos pelne jam 10 a vieta tarp labiausiai cituojamu knygu autoriu humanitariniu ir socialiniu mokslu srityje 2007 metais BiografijaB Laturas buvo kiles is gerai zinomos vyndariu seimos is Burgundijos nemaisyti su panasiai pavadintu prancuzisko vyno dvaru Bordo Dar budamas studentas B Laturas daugiausiai demesio skyre filosofijai ir jam didele įtaka dare B Laturas gavo filosofijos mokslo daktaro diploma Turo universitete Veliau susidomejo antropologija ir emesi faktines medziagos rinkimo Dramblio Kaulo Krante Tai leme monografijos apie dekolonizacija rase ir pramoninius santykius sukurima Praleides daugiau nei 20 metu Prancuzijos inzinerijos mokyklos inovaciju sociologijos centre Paryziuje B Laturas persikele į Paryziaus politikos instituta Pastaraisiais metais jis taip pat buvo vienas is sekmingu meno parodu kuratoriu Dailes ir mediju centre vok Zentrum fur Kunst und Medientechnologie Karlsrujeje Vokietijoje Apdovanojimai ir garbes titulai2008 m geguzes 22 d B Laturui buvo suteiktas Monrealio universiteto garbes daktaro vardas organizacines komunikacijos konferencijos proga kuri buvo skirta Dzeimso R Teiloro jam B Laturas padare reiksminga įtaka darbu garbei Holbergo premija 2013 m kovo 13 d B Laturas buvo paskelbtas 2013 uju metu Holbergo premijos laimetoju Premijos komitetas teige jog B Laturas emesi ambicingos modernumo analizes ir naujos skirtingos interpretacijos bei mete issukį pagrindinems savokoms tokioms kaip skirtumas tarp modernaus ir pries tai egzistavusio gamtos ir visuomenes zmonisko ir nezmonisko Taip pat buvo pasakyta kad B Laturo darbu įtaka yra akivaizdi tarptautiniu mastu ir siekia toliau nei tuometines tiksliuju mokslu meno istorijos istorijos filosofijos antropologijos geografijos teologijos literaturos ir teises studijos 2013 aisiais metais didziausiame Norvegijos laikrastyje kritikavo B Laturo pripazinima Klausimas ar jis apskritai nusipelne premijos lt gt Jei premijos statutai butu naudoje naujas zinias vietoj vienos is daugelio kaip pagrindinį kriteriju tada jis mano nuomone visiskai negaletu pretenduoti į premija DarbaiLaboratorinis gyvenimas Po ankstyvuju darbu B Laturas atkreipe demesį į laboratoriju mokslininkus ir ju darbo metodus 1979 metais publikuotoje knygoje Laboratorija gyvenimas socialinis moksliniu faktu konstravimas bendraautoris B Laturas apsieme etnografiskai tirti neuroendokrinologijos laboratorija Siame darbe autorius skeptiskai vertino naivuma teigdamas jog teoriju pagrįstumas negali buti vieno eksperimento pasekme Laboratorijoje autoriai pastebejo jog tipinio eksperimento isvados daznai budavo neaiskios del metodologijos ar naudojamu instrumentu klaidu bei kad didziaja dalį mokslininku paruosimo sudaro mokymas kaip subjektyviai vertinti kuri informacija yra vertinga o kuri ne B Laturas ir Woolgar teige kad neparuostiems stebetojams visas procesas primena ne nesaliska ir tikslia tiesos paieska o mechanizma kaip teisingai ignoruoti informacija neatitinkancia vyraujanciu moksliniu dogmu B Laturas ir Woolgar pateike daugiaprasmiska ir kontroversiska mokslo vaizda Sekdami darba jie tese mintį jog moksliniu tyrimu rezultatai yra socialiniai laboratoriju kuriuose yra atliekami konstruktai ir rezultatai negali buti siejami su isoriniu pasauliu nesusijusiu su tyrimu instrumentais ir juos interpretuojanciais protais Autoriai teige jog moksline veikla nera proceduru ar principu seka o kulturiniu bei tikejimo dogmu visuma B Laturas 1987 m parasyta knyga Mokslas veiksme kaip suprasti mokslininka ir inzinieriu visuomeneje Science in Action How To Follow Scientists and Engineers Through Society yra vienas is pagrindiniu tekstu apie moksliniu ziniu sociologija kurioje jis isdeste savo zymiuju antrajį principa mokslininkas ir inzinierius kalba apie savo naujajį sajungininka kurį pats sukure ir apipavidalino atstovai tarp kitu atstovu jie naudojasi netiketais resursais siekdami nusverti balansa savo naudai B Laturo atradimai ir pozicija sukele arsu pasipriesinima Gross ir Levitt teige jog B Laturo pozicija tampa absurdiska taikant nemoksliniame kontekste pvz jei grupe bendradarbiu belangiame kambaryje sprendzia dilema ar lauke lyja ar ne ir iseje į lauka pamato krentancius lasus ir telksancias balas laikantis B Laturo hipotezes lietus butu laikomas socialiniu konstruktu Panasios nuomones laikesi filosofas Jis teige jog ekstremali B Laturo uzemama socialinio konstruktyvizmo pozicija yra ganetinai skyleta ir turi nenumatytai komiskas pasekmes Prancuzijos pasterizacija Po moksliniu tyrimu projekto kuriame analizuojama primatologu sociologija B Laturas atsizvelge į Laboratorinio gyvenimo temas ir Mikrobai karas ir taika pranc Les Microbes guerre et paix isleista anglu kalba knygoje Prancuzijos pasterizacija 1988 m Esant madingai politinei biografijai jis knygoje perziuri vieno garsiausiu Prancuzijos mokslininku Lui Pastero gyvenima karjera bei jo atradima mikrobus B Laturas isryskina socialines jegas darbe Pastero karjeroje ir nevienoda maniera kurioje si teorija buvo priimta Aiskiau įrodydamas ideologinius paaiskinimus del kuriu Pastero darbai vienose auditorijose buvo priimami lengviau nei kitose jis sieke paneigti teiginį kad pirmiausiai o gal net dazniausiai moksliniu teoriju priemimas ar atmetimas priklauso nuo eksperimento įrodymu ar priezasciu svarbos Kitame darbe Aramis arba technologijos meile angl Aramis or The Love of Technology demesys sutelkiamas į nesekminga masinio tranzito projekto istorija Mes niekada nebuvome modernus B Laturo darbas Mes niekada nebuvome modernus simetriniai antropologijos ese pranc Nous n avons jamais ete modernes Essais d anthropologie symetrique pirma karta isspausdintas Prancuzijoje 1991 metais Greitu metu jį Catherine Porter isverte į anglu kalba ir isspausdino 1993 metais pavadinimu We Have Never Been Modern B Laturas paskatino antropologijos mokslo skaitytoja pergalvoti ir is naujo įvertinti musu psichikos krastovaizdį Jis įvertino mokslininku darba ir svarste moksliniu metodu svarba zinioms ir darbui naikindamas įvairiu sriciu ir disciplinu skirtumus B Laturas teige kad visuomene is tikruju niekada nebuvo moderni ir skatino non modernizma arba amodernizma vietoj postmodernizmo modernizmo ar antimodernizmo Jo pozicija buvo kad mes niekada nebuvome modernus ir kad dabar vieni smulkus padariniai atskiria Vakariecius nuo kitu kolektyvu B Laturas ziurejo į modernizma kaip į era kuri tikejo kad savo pabudimu panaikino visa praeitį Jis pristate antimodernizmo reakcija tokiu subjektu kaip dvasios racionalumo laisves visuomenes Dievo ar netgi praeities gynyba Postmodernistai pasak B Laturo taip pat pripazino modernistines abstrakcijas lyg jos butu realios Priesingai nei modernistai nemodernistai atkuria poziurio simetrija tarp mokslo ir technologiju bei visuomenes B Laturas taip pat nurode kad neįmanoma grįzti į premodernizma nes jis draudzia didelio masto eksperimentus kurie buvo modernizmo privalumai B Laturas taikantis atvejo studijas bande įrodyti objekto subjekto ir prigimties visuomenes klaidinguma sudarytoje modernybeje kuri siekia Platono laikus Jis atsisake savokos ten esant savokai cia Jis perteike objekto subjekto skirtuma kaip tiesiog nenaudojama ir sudare nauja poziurį į zinias darba ir plintancia informacija B Laturas laikomas nonmodernistu zaidzianciu kitame lauke zymiai besiskiriantį nuo postmodernistu Jis minejo nezinomos teritorijos kurima kuri yra daug platesne ir maziau polemiska ja zaismingai vadindamas Viduriniaja Karalyste 1998 metais mokslo istorike Margaret C Jacob teige kad B Laturo politizuota XVII amziaus modernizmo pletros ataskaita yra isgalvotas pabegimas nuo siuolaikines Vakaru istorijos SaltiniaiJensen Callie 2022 10 09 Bruno Latour the philosopher who deconstructed science dies The Informant Suarchyvuotas originalas 2022 10 09 Nuoroda tikrinta 2022 10 09 Gross Paul R and Levitt Norman 1997 Higher Superstition The Academic Left and Its Quarrels with Science Johns Hopkins University Press p 58 Searle John R 2009 Why Should You Believe It The New York Review of Books 2009 09 24 Wheeler Will Bruno B Latour Documenting Human and Nonhuman Associations Critical Theory for Library and Information Science Libraries Unlimited 2010 p 190 Latour Bruno We Have Never Been Modern Trans Catherine Porter Harvard University Press 1993 p 47 134 Latour Bruno We Have Never Been Modern Trans Catherine Porter Harvard University Press 1993 p 47 114 Wheeler Will Bruno Latour Documenting Human and Nonhuman Associations Critical Theory for Library and Information Science Libraries Unlimited 2010 p 192 Jacob Margaret C 1998 Latour s Version of the Seventeenth Century pp 240 254 in A House Built on Sand Exposing Postmodernist Myths About Science Noretta Koertge editor NY Oxford University Press ISBN 0195117255