Brigas (vok. Brig, pranc. Brigue, it. Briga, ret. Brig), oficialiai Brigas–Glisas – miestas ir savivaldybė pietų Šveicarijoje, Valė kantone, Brigo apskrityje. Dabartinė savivaldybė sukurta 1972 m. sujungus Brigo, Brigerbado ir Gliso gyvenvietes.
| Brigas vok. Brig, pranc. Brigue, it. Briga, ret. Brig | |
|---|---|
| Štokalperio rūmai | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Šveicarija |
| Kantonas | Valė kantonas |
| Meras | Mathias Bellwald |
| Gyventojų | 13 221 |
| Kalba | vokiečių kalba |
| Plotas | 37,7 km² |
| Tankumas | 351 žm./km² |
| Altitudė | 691 m |
| Pašto kodas | 3900 |
| Tinklalapis | www.brig-glis.ch/ |
| Vikiteka | Brigas |
| Kirčiavimas | Bri̇̀gas |
2008 m. Brigas–Glisas buvo pripažintas Alpių metų miestu. Savivaldybė priklauso tarptautinei organizacijai „Alpine Town of the Year Association“, skatinančiai darnią Alpių regiono plėtrą.
Oficiali kalba – vokiečių, tačiau kasdien vartojama vietinė alemanų šveicarų vokiečių tarmė.
Istorija
Brigo pavadinimas kilo iš lotyniško žodžio Briva („tiltas“). Miesto senamiesčiui būdinga itališka architektūra; ryškiausi XVII a. statiniai – Štokalperio rūmai, buvęs jėzuitų kolegiumas ir uršuliečių vienuolynas, pastatyti vietos mecenato barono Kasparo Štokalperio iniciatyva.
Miestas iškilo dėl Simplono perėjos. Brigui pamažu nustelbus už Ronos esantį Naterą, 1517 m. čia įkurta parapija. 1807 m. per perėją atidarytas kelias vežimams, 1906 m. – tunelis, dar labiau sustiprinę miesto reikšmę. Patogi padėtis prie turistų lankomos Aukštutinės Valė dalies nulėmė spartų Brigo augimą.
Brigas
Brigas pirmą kartą paminėtas 1215 m. kaip Briga, tačiau žmonės šiose vietovėse gyveno dar nuo bronzos amžiaus. Romėnų laikais čia ėjo svarbus kelias per Ronos slėnį, o viduramžiais gyvenvietė priklausė Siono vyskupui. XIV a. Brigas gavo miesto teises, 1518 m. tapo administraciniu centru.
Miestas iškilo kaip prekybos ir muitinės stotis prie Simplono perėjos, kuria prekiavo vietos patricijų šeimos. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais iškilo reprezentaciniai pastatai, tarp jų – didingi XVII a. Štokalperio rūmai. Miestą ne kartą niokojo potvyniai, žemės drebėjimai ir epidemijos, 1799 m. jį sudegino prancūzų kariuomenė.
XIX–XX a. Brigas tapo svarbiu Alpių transporto mazgu: 1801–1805 m. nutiestas kelias per Simplono perėją, 1906 m. atidarytas Simplono tunelis, vėliau miestą sujungęs su Italija ir kitais Šveicarijos regionais. 1874 m. Brigą pasiekė geležinkelis, XIX a. pabaigoje pradėjo veikti telegrafas ir telefonas.
Susisiekimo plėtra skatino turizmą: XIX a. mieste augo viešbučių ir paslaugų sektorius, o XX a. pabaigoje Brigas tapo daugiausia paslaugų ekonomikos centru.
Glisas
Seniausi gyvenvietės pėdsakai Gliso apylinkėse siekia bronzos ir geležies amžių. Viduramžiais Glisas, Holcas ir Gamsenas sudarė bendrą zendą, o XIV a. Glisakerio kalvoje iškilusi Dievo Motinos bažnyčia tapo svarbiu Aukštutinės Valė piligrimystės centru. 1642 m. Glisas tapo savarankiška parapija, kuriai ilgą laiką priklausė ir aplinkinės gyvenvietės. Dabartinė bažnyčia, išsiskirianti Renesanso ir vėlyvosios gotikos bruožais, statyta XVI–XVII a.
Nuo XX a. vidurio Glisas išaugo iš agrarinio kaimo į Brigui artimą gyvenamąją teritoriją. Prisijungus prie Brigo, miestui teko dideli žemės plotai ir pramonės objektai, tarp jų – 1894 m. Gamsene įkurta sprogmenų gamykla „Société suisse des explosifs“.
Brigerbadas
Brigerbadas – nedidelis kaimas tarp Ronos upės ir šiaurinio slėnio pakraščio. Jo ankstyvoji istorija menkai žinoma. Iš viduramžių išliko keli pastatai, tarp jų – XIII a. datuojamas Jiunker fon Badeno bokštas. Kaimas ilgą laiką priklausė Gliso parapijai, o 1721 m. čia pastatyta koplyčia.
Brigerbadas garsėja terminių šaltinių maudyklomis. Karštieji šaltiniai paminėti dar XV a., XVI a. jie buvo itin lankomi, vėliau sunyko, bet XX a. viduryje maudyklos atstatytos ir tapo vietos traukos centru.
Geografija
Brigas–Glisas – nedidelis Aukštutinės Valė miestas, įsikūręs prie Simplono perėjos šiaurinio šlaito papėdės, dešiniajame Saltinos upelio krante netoli santakos su Rona. Miestą supa aukštos Alpių viršūnės, o netoli yra Šveicarijos ir Italijos siena.
Savivaldybės teritorija užima 37,7 km², beveik pusę jos dengia miškai, apie dešimtadalį – gyvenamieji plotai ir infrastruktūra, o ketvirtadalį sudaro nederlinga žemė.
Herbas
Miesto herbe vaizduojamas auksiniame fone juodas karūnuotas erelis su raudonu snapu, liežuviu, nagais ir drakono uodega. Jis laiko raudoną skydą su trimis vertikaliai išdėstytomis auksinėmis žvaigždėmis.
Demografija
2020 m. Brigo–Gliso gyventojų skaičius siekė 13 221. Apie 15 % gyventojų sudaro užsieniečiai.
Didžioji dauguma gyventojų vartoja vokiečių kalbą, nedidelė dalis – italų ir prancūzų. Kasdienėje kalboje paplitęs vietinis vokiečių dialektas, būdingas Valė kantonui.
Pagal amžiaus struktūrą, maždaug du trečdaliai gyventojų yra darbingo amžiaus, penktadalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, o likusią dalį – vaikai ir paaugliai.
Namų ūkių vidutinis dydis yra apie 2,4 asmens. Dažniausiai pasitaiko vienišių ir sutuoktinių porų namų ūkiai, retesni – didesni šeimų arba bendruomeninio gyvenimo būstai.
Didelė dalis būstų yra nuolat gyvenami, mažesnė – naudojama sezonui ar laikinai.
Istorinė gyventojų kaita pateikiama diagramoje.
Kultūros paveldas
Štokalperio rūmai, Gamseno siena ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia su osuarijumi yra įtraukti į Šveicarijos nacionalinės reikšmės kultūros vertybių sąrašą. Brigo senamiestis priskirtas Šveicarijos kultūros paveldo inventoriui.
Politika
2015 m. federaliniuose rinkimuose Brige–Glise daugiausia balsų surinko Krikščionių demokratų liaudies partija (CVP) – 48,6 %. Antroje vietoje liko Šveicarijos liaudies partija (SVP) su 32,7 %, trečioje – Socialdemokratų partija (SP) su 10,3 %, ketvirtoje – Liberalų partija (FDP) su 4,3 %. Rinkėjų aktyvumas siekė 62,1 %. Lyginant su 2011 m., ryškiausiai išaugo SVP palaikymas.
Ankstesniuose rinkimuose taip pat dominavo CVP, tačiau 2007 m. federaliniuose rinkimuose jos palaikymas buvo dar didesnis – 55,4 %.
Ekonomika
2010 m. Brigo–Gliso nedarbo lygis siekė 2,1 %. 2008 m. daugiausia gyventojų dirbo paslaugų sektoriuje (apie 6,7 tūkst.), mažiau – pramonėje ir statyboje (apie 1,3 tūkst.), o pirminiame sektoriuje (žemės ūkyje ir miškininkystėje) – tik kelios dešimtys žmonių. Iš viso darbą turėjo apie 5,4 tūkst. savivaldybės gyventojų, moterys sudarė 41,7 % darbo jėgos.
Brigas–Glisas pritraukia daugiau darbuotojų, nei jų išvyksta kitur. Apie 9 % darbo jėgos sudaro užsieniečiai. Daugiau nei 40 % dirbančiųjų į darbą vyksta privačiais automobiliais, apie 18 % – viešuoju transportu.
Transportas
Brige susikerta trys standartinės vėžės geležinkelio linijos – Simplono, Milano–Domodosolos ir Berno–Lečbergo–Simplono, kurias aptarnauja „SBB CFF FFS“ ir „BLS AG“. Čia taip pat baigiasi dvi metrinės vėžės linijos, valdomos „Matterhorn Gotthard Bahn“, tarp jų ir maršrutas, kuriuo kursuoja garsusis „Glacier Express“.
Religija
2000 m. gyventojų surašymo duomenimis, dauguma Brigo–Gliso gyventojų (apie 83 %) buvo Romos katalikai, apie 6 % priklausė Šveicarijos reformatų bažnyčiai. Kitos krikščioniškos bendruomenės sudarė apie 3 %, islamą išpažino beveik 3 % gyventojų. Nedidelė dalis gyventojų priklausė kitoms religijoms arba nenurodė savo konfesijos.
Švietimas
Brige–Glise daugiau kaip trečdalis gyventojų yra baigę aukštesnįjį vidurinį mokslą, apie 12 % – aukštąsias studijas.
2010–2011 mokslo metais čia mokėsi per 1200 moksleivių. Veikė pradinės, žemesniojo ir aukštesniojo vidurinio ugdymo mokyklos, tarp jų – gimnazija „Spiritus Sanctus“, kantono mokykla („HSK Brig“) ir profesinio rengimo įstaigos.
Brige įsikūrusi ir tarptautinė svetingumo vadybos mokykla „César Ritz Colleges Switzerland“. Be to, veikia kantono biblioteka „Mediathek Wallis“, turinti gausius fondus ir siūlanti viešas paslaugas gyventojams.
Klimatas
Brigas įsikūręs Ronos slėnyje, apsuptas Alpių viršukalnių. Žiemą čia dažni šalčiai, o vasarą pasitaiko intensyvių karščių. Dėl šių sąlygų miestas populiarus žiemos sporto mėgėjams.
Nusikalstamumas
2014 m. Brige–Glise nusikalstamumo lygis siekė 48,8 atvejo tūkstančiui gyventojų – mažiau nei Šveicarijos vidurkis (64,6). Tačiau narkotikų nusikaltimų rodiklis (17,2 atvejo) buvo gerokai didesnis už šalies vidurkį. Taip pat daugiau nei dvigubai šalies vidurkį viršijo imigracijos ir darbo leidimų pažeidimų skaičius.
Žymūs gyventojai
- Ernestas Gulelminetis (1862–1943 m.) – gydytojas, dirbęs Azijoje ir Monake.
- Vilis Drezenis (1928–2013 m.) – tapytojas ir skulptorius, gyvenęs Brige.
- Peteris Štefanas Curbrigenas (1943–2022 m.) – katalikų arkivyskupas, popiežiaus diplomatas.
- Viola Amerd (g. 1962 m.) – politikė, Šveicarijos Federalinės Tarybos narė (2018–2025 m.).
- Romedas Videris (g. 1967 m.) – kino režisierius.
- Džanis Infantino (g. 1970 m.) – FIFA prezidentas.
- Manfredas Elsigas (g. 1970 m.) – tarptautinių santykių profesorius.
- Reičel Harniš (g. 1973 m.) – operos solistė (sopranas).
Sportas
- Čarlis In–Albonas (g. 1957 m.) – futbolininkas, Šveicarijos rinktinės narys.
- Liusija Nefen–Cender (g. 1962 m.) – slidininkė, bėgikė, politikė.
- Silvanas Curbrigenas (g. 1981 m.) – kalnų slidininkas, Pasaulio taurės dalyvis.
- Žanin Čikonini (g. 1986 m.) – badmintono žaidėja, vėliau atstovavusi Italijai.
- Benjaminas Vegeris (g. 1989 m.) – biatlonininkas, olimpietis.
- Niko Hiširas (g. 1999 m.) – ledo ritulio puolėjas.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Brigas (Šveicarija), Kas yra Brigas (Šveicarija)? Ką reiškia Brigas (Šveicarija)?