Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Brauno judėjimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Brauno judėjimas – skysčiuose (arba dujose) esančių dalelių šiluminis judėjimas. 1905 metais Albertas Einšteinas sukūrė Brauno judėjimo molekulinę kinetinę teoriją. Ją sukūrus ir prancūzų fizikui Ž. Pereno bandymais patvirtinus, molekulinė kinetinė teorija galutinai įsitvirtino.
Judėjimo stebėjimas
Pirmą kartą šį reiškinį 1827 metais pastebėjo anglų botanikas Robertas Braunas (Robert Brown, 1773–1858), tyrinėdamas pro mikroskopą vandenyje plaukiojančias pataisų sporas. Dabar paprastai stebimos vandenyje netirpstančių gumiguto dažų dalelės. Šios dalelės visą laiką netvarkingai juda. Nuostabiausia ir neįprasta yra tai, kad šis judėjimas niekada nenutrūksta. Mes esame pripratę, kad bet kuris judantis kūnas anksčiau ar vėliau sustoja. Brauno judėjimas yra šiluminis judėjimas ir jis negali nutrūkti. Kylant temperatūrai judėjimas intensyvėja.
Brauno judėjimą galima stebėti ir dujose. Taip juda ore pakibusios dulkių ir dūmų dalelės.
Šiuo metu „Brauno judėjimo“ sąvoka turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, Brauno judėjimu laikomas jautrių matavimo prietaisų rodyklių virpėjimas. Jis atsiranda dėl prietaisų detalių ir aplinkos atomų šiluminio judėjimo.
Judėjimo aiškinimas
Brauno judėjimą galima paaiškinti, tik remiantis molekuline kinetine teorija. Dalelės juda, nes molekulių smūgiai į ją nekompensuoja vienas kito. Netvarkingai judančios molekulės perduoda Brauno dalelei iš kairės ir iš dešinės nevienodą impulsą. Todėl nebus lygi nuliui slėgimo jėgų atstojamoji, kuri ir keičia dalelės trajektoriją.
Dujose ir skysčiuose yra tam tikra vidutinė slėgimo jėga, bet visada pasitaiko nežymių atsitiktinių nukrypimų nuo vidutinės slėgimo jėgos. Kuo mažesnis kūno plotas, tuo didesni slėgimo jėgos, veikiančios šį plotą, nukrypimai. Jeigu plotelis yra kelių molekulės skersmenų didumo, tai molekulei pataikant į jį veikianti jėga keičiasi šuoliškai nuo nulio iki tam tikro baigtinio dydžio.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brauno judėjimas, Kas yra Brauno judėjimas? Ką reiškia Brauno judėjimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Brauno judejimas skysciuose arba dujose esanciu daleliu siluminis judejimas 1905 metais Albertas Einsteinas sukure Brauno judejimo molekuline kinetine teorija Ja sukurus ir prancuzu fizikui Z Pereno bandymais patvirtinus molekuline kinetine teorija galutinai įsitvirtino Brauno daleliu judejimo schemaJudejimo stebejimasPirma karta sį reiskinį 1827 metais pastebejo anglu botanikas Robertas Braunas Robert Brown 1773 1858 tyrinedamas pro mikroskopa vandenyje plaukiojancias pataisu sporas Dabar paprastai stebimos vandenyje netirpstanciu gumiguto dazu daleles Sios daleles visa laika netvarkingai juda Nuostabiausia ir neįprasta yra tai kad sis judejimas niekada nenutruksta Mes esame priprate kad bet kuris judantis kunas anksciau ar veliau sustoja Brauno judejimas yra siluminis judejimas ir jis negali nutrukti Kylant temperaturai judejimas intensyveja Brauno judejima galima stebeti ir dujose Taip juda ore pakibusios dulkiu ir dumu daleles Siuo metu Brauno judejimo savoka turi platesne prasme Pavyzdziui Brauno judejimu laikomas jautriu matavimo prietaisu rodykliu virpejimas Jis atsiranda del prietaisu detaliu ir aplinkos atomu siluminio judejimo Judejimo aiskinimasBrauno judejima galima paaiskinti tik remiantis molekuline kinetine teorija Daleles juda nes molekuliu smugiai į ja nekompensuoja vienas kito Netvarkingai judancios molekules perduoda Brauno dalelei is kaires ir is desines nevienoda impulsa Todel nebus lygi nuliui slegimo jegu atstojamoji kuri ir keicia daleles trajektorija Dujose ir skysciuose yra tam tikra vidutine slegimo jega bet visada pasitaiko nezymiu atsitiktiniu nukrypimu nuo vidutines slegimo jegos Kuo mazesnis kuno plotas tuo didesni slegimo jegos veikiancios sį plota nukrypimai Jeigu plotelis yra keliu molekules skersmenu didumo tai molekulei pataikant į jį veikianti jega keiciasi suoliskai nuo nulio iki tam tikro baigtinio dydzio