Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Brauerio maršrutas burlaivių maršrutas Indijos vandenyne naudotas XVII a ir vėliau nuo Gerosios Vilties kyšulio iki Nyde
Brauerio maršrutas
Brauerio maršrutas – burlaivių maršrutas Indijos vandenyne, naudotas XVII a. ir vėliau nuo Gerosios Vilties kyšulio iki Nyderlandų Indijos (dabartinė Indonezija); Gerosios Vilties kyšulio maršruto (ol. Kaaproute) rytinė dalis.
Plaukdami Brauerio maršrutu laivai iš Gerosios Vilties kyšulio (kuris yra 34° pietų platumos) pasukdavo į Riaumojančius keturiasdešimtuosius, plaukdavo į rytus Indijos vandenynu, tada pasukdavo į šiaurės rytus Javos salos link. Tokiu būdu 40° platumoje pūčiantys stiprūs vakarų vėjai bei vandenyno srovės žymiai sutrumpindavo burlaivio kelionės į Nyderlandų Indiją laiką.
Maršruto didžiausia problema buvo ta, kad tuo metu nebuvo tikslaus ir patikimo būdo geografinei ilgumai nustatyti, t. y., kaip toli į rytus laivas yra nuplaukęs. Vienintelis būdas suprasti, kada laivą sukti į šiaurę, buvo Amsterdamo ar Šv. Pauliaus salos pastebėjimas. Tačiau tai priklausė nuo kapitono žinių ir patirties. Dėl to nemažai laivų būdavo sugadinti ar nuskęsdavo, atsitrenkę į uolas, rifus ar salas tais laikais dar beveik nepažįstamos Australijos žemyninio šelfo vakarinėje dalyje. Garsiausi iš jų: Batavia 1629 m., Vergulde Draeck 1656 m., Zuytdorp 1712 m. ir Zeewijk 1727 m.
Maršrutu 1611 m. pirmas pasinaudojo olandų kapitonas (ol. Hendrik Brouwer), patyręs, kad kelionės laikas iš Europos į Javą sutrumpėja perpus, palyginus su iki tol naudotu musoniniu maršrutu Rytų Afrikos ir Indijos pakrante. Nuo 1616 m. Brauerio maršrutas tapo privalomas visiems Olandų Ost Indijos bendrovės laivams. Tokiu būdu bendrovė sutaupydavo lėšų, kelionei reikėdavo mažiau maisto atsargų. Be to, plaukiant šaltesniu klimatu maistas geriau išsilaikydavo, jūreiviai ir keleiviai geriau jausdavosi. Tarp naujojo maršruto privalumų buvo ir mažesnė tikimybė papulti į tropines audras bei sutikti galbūt priešiškai nusiteikusių portugalų laivus.
Britų Ost Indijos bendrovė naująjį maršrutą vadino „Pietiniu maršrutu“. Bendrovės kapitonas Hamfris Fitcherbertas (angl. Humphrey Fitzherbert) sėkmingai jį išbandė 1620 m. laivu Royal Exchange. Tačiau po dvejų metų antras bendrovės laivas, pasinaudojęs šiuo maršrutu – burlaivis Tryall, neteisingai apskaičiavo ilgumą, nuplaukė per toli į rytus ir sudužo ant uolų Australijos vakarinėje pakrantėje. Po šio įvykio anglai ateinančius 20 metų šio maršruto vengė.
Atgal į Europą laivai grįždavo kitu maršrutu: iš Javos tiesiai į rytus apytikriai iki 60° lygiagretės, tada sukdavo į pietus ir plaukdavo tarp Madagaskaro ir Mauricijaus, toliau – Afrikos pietine pakrante iki Keiptaune.
Brauerio maršrutas pasitarnavo Australijos vakarinės pakrantės atradimui ir tyrinėjimui. 1696 m. olandų kapitonas Vilemas de Vlaminkas (ol. Willem de Vlamingh), nesėkmingai ieškodamas 1694 m. dingusio laivo Ridderschap van Holland, ištyrinėjo ir pažymėjo žemėlapiuose tada dar „Naująja Olandija“ vadinamos Australijos vakarinio kranto centrinę dalį.
Šaltiniai
- Robert Parthesius, Dutch Ships in Tropical Waters: The Development of the Dutch East India Company Shipping Network in Asia 1595–1660, p.114, Amsterdam University Press, 2010
- D. De Witt, The Unfortunate Dutchman. Nutmeg Publishing, 2013
- I. Lee, „The First Sighting of Australia by the English“, The Geographical Journal (April 1934), Royal Geographical Society
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brauerio maršrutas, Kas yra Brauerio maršrutas? Ką reiškia Brauerio maršrutas?
Brauerio marsrutas burlaiviu marsrutas Indijos vandenyne naudotas XVII a ir veliau nuo Gerosios Vilties kysulio iki Nyderlandu Indijos dabartine Indonezija Gerosios Vilties kysulio marsruto ol Kaaproute rytine dalis Brauerio marsrutas parodytas raudona punktyrine linija jos pabaigoje viena rodykle siaurine nurodo kelia į saugius uostus o kita pietine link laivybai pavojingu Australijos krantu Plaukdami Brauerio marsrutu laivai is Gerosios Vilties kysulio kuris yra 34 pietu platumos pasukdavo į Riaumojancius keturiasdesimtuosius plaukdavo į rytus Indijos vandenynu tada pasukdavo į siaures rytus Javos salos link Tokiu budu 40 platumoje puciantys stiprus vakaru vejai bei vandenyno sroves zymiai sutrumpindavo burlaivio keliones į Nyderlandu Indija laika Marsruto didziausia problema buvo ta kad tuo metu nebuvo tikslaus ir patikimo budo geografinei ilgumai nustatyti t y kaip toli į rytus laivas yra nuplaukes Vienintelis budas suprasti kada laiva sukti į siaure buvo Amsterdamo ar Sv Pauliaus salos pastebejimas Taciau tai priklause nuo kapitono ziniu ir patirties Del to nemazai laivu budavo sugadinti ar nuskesdavo atsitrenke į uolas rifus ar salas tais laikais dar beveik nepazįstamos Australijos zemyninio selfo vakarineje dalyje Garsiausi is ju Batavia 1629 m Vergulde Draeck 1656 m Zuytdorp 1712 m ir Zeewijk 1727 m Marsrutu 1611 m pirmas pasinaudojo olandu kapitonas ol Hendrik Brouwer patyres kad keliones laikas is Europos į Java sutrumpeja perpus palyginus su iki tol naudotu musoniniu marsrutu Rytu Afrikos ir Indijos pakrante Nuo 1616 m Brauerio marsrutas tapo privalomas visiems Olandu Ost Indijos bendroves laivams Tokiu budu bendrove sutaupydavo lesu kelionei reikedavo maziau maisto atsargu Be to plaukiant saltesniu klimatu maistas geriau issilaikydavo jureiviai ir keleiviai geriau jausdavosi Tarp naujojo marsruto privalumu buvo ir mazesne tikimybe papulti į tropines audras bei sutikti galbut priesiskai nusiteikusiu portugalu laivus Britu Ost Indijos bendrove naujajį marsruta vadino Pietiniu marsrutu Bendroves kapitonas Hamfris Fitcherbertas angl Humphrey Fitzherbert sekmingai jį isbande 1620 m laivu Royal Exchange Taciau po dveju metu antras bendroves laivas pasinaudojes siuo marsrutu burlaivis Tryall neteisingai apskaiciavo ilguma nuplauke per toli į rytus ir suduzo ant uolu Australijos vakarineje pakranteje Po sio įvykio anglai ateinancius 20 metu sio marsruto venge Atgal į Europa laivai grįzdavo kitu marsrutu is Javos tiesiai į rytus apytikriai iki 60 lygiagretes tada sukdavo į pietus ir plaukdavo tarp Madagaskaro ir Mauricijaus toliau Afrikos pietine pakrante iki Keiptaune Brauerio marsrutas pasitarnavo Australijos vakarines pakrantes atradimui ir tyrinejimui 1696 m olandu kapitonas Vilemas de Vlaminkas ol Willem de Vlamingh nesekmingai ieskodamas 1694 m dingusio laivo Ridderschap van Holland istyrinejo ir pazymejo zemelapiuose tada dar Naujaja Olandija vadinamos Australijos vakarinio kranto centrine dalį SaltiniaiRobert Parthesius Dutch Ships in Tropical Waters The Development of the Dutch East India Company Shipping Network in Asia 1595 1660 p 114 Amsterdam University Press 2010 D De Witt The Unfortunate Dutchman Nutmeg Publishing 2013 I Lee The First Sighting of Australia by the English The Geographical Journal April 1934 Royal Geographical Society