Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Branduolinio ginklo dalijimasis angl nuclear sharing branduolinio atgrasymo politikos koncepcija leidžianti valstybėms b

Branduolinio ginklo dalijimasis

  • Pagrindinis puslapis
  • Branduolinio ginklo dalijimasis
Branduolinio ginklo dalijimasis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Branduolinio ginklo dalijimasis (angl. nuclear sharing) – branduolinio atgrasymo politikos koncepcija, leidžianti valstybėms be branduolinio ginklo dalyvauti tokio ginklo galimo panaudojimo procese. Šios politikos pagrindas yra branduolinio ginklo neturinčių valstybių kariuomenių dalyvavimas smogiant tokiu ginklu. Šią koncepciją pirma realizavo Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), šeštajame dešimtmetyje JAV ir kitoms NATO narėms sutarus dislokuoti branduolinio ginklo galvutes Europoje.

Dalyvaudamos branduolinio ginklo dalijimosi politikoje, šalys konsultuojasi bei priima bendrus sprendimus dėl branduolinių ginklų doktrinos, prižiūri branduoliniams ginklams naudoti reikalingą karinę įrangą ir laiko branduolinius ginklus savo teritorijoje.

Istorija

Prasidėjus Šaltajam karui, JAV buvo susirūpinusios, kad Sovietų Sąjunga ir jos sąjungininkės bei satelitai galėtų užimti Vakarų Europą savo konvencinėmis pajėgomis. Todėl jau 1954 m. NATO šalių gynybai JAV dislokavo savo branduolinius ginklus Jungtinėje Karalystėje ir Vakarų Vokietijoje. Tuo metu NATO gynybos planai numatė ankstyvą ir greitą branduolinių ginklų panaudojimą, todėl jau 1957 m. nuspręsta įtraukti priimančių šalių personalą į šių ginklų saugojimo procesą bei mokyti karius jais naudotis. Nepaisant JAV branduolinių ginklų integravimo į NATO struktūras ir kitų šalių karinius vienetus, JAV visuomet išlaikė savo branduolinių ginklų kontrolę (tiek teisiškai, tiek technologinėmis priemonėmis) bei galutinį sprendimą dėl galimo jų panaudojimo.

Septintajame dešimtmetyje jau buvo viešai žinoma, kad JAV dalinasi branduoliniu ginklu su NATO narėmis Vakarų Europoje. Tačiau techninės detalės, t. y. su kuriomis šalimis vyksta dalybos, ginklų dislokavimo vietos bei galvučių kiekiai, buvo laikoma paslaptyje. Laikui bėgant dalis informacijos buvo atskleista arba nutekėjo žiniasklaidai.

NATO

Iš trijų NATO branduolinių valstybių (JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija), viešai yra žinoma, kad tik JAV dalijasi savo branduoliniu ginklu. 2009 metų duomenimis, JAV branduolinio ginklo galvutės dalijimosi tikslais buvo laikomos Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Iki 2001 m. ginklai buvo laikomi ir Graikijoje.Kanadoje iki 1984 m. ginklus kontroliavo (NORAD), o ne NATO. Iki 1992 m. Jungtinė Karalystė (JK) taip pat gaudavo JAV taktinių branduolinių ginklų, tokių kaip branduolinė artilerija ir trumpo nuotolio balistinės raketos MGM-52 Lance, nors JK ir turi savo branduolinių ginklų; šiuos JAV ginklus JK daugiausia dislokavo Vokietijoje.

NATO šalys, kuriose laikomas JAV branduolinis ginklas
Šalis Karinė bazė Numanomas
galvučių kiekis
 Belgija Kleine Brogel 20
 Vokietija Büchel 20
 Italija Aviano 20-30
Ghedi 10-15
 Nyderlandai Volkel 20
 Turkija Incirlik 20

Taikos metu nebranduolinėse valstybėse saugomus branduolinius ginklus aptarnauja Jungtinių Valstijų oro pajėgų (USAF) personalas, o anksčiau kai kurias branduolinės artilerijos ir raketų sistemas aptarnavo Jungtinių Valstijų armijos personalas; ginklams aktyvuoti reikalingų PAL (angl. Permissive Action Link) sistemos kodų kontrolę turėjo tik JAV pareigūnai. Karo atveju ginklai montuojami priimančiųjų šalių karo lėktuvuose. Ginklus saugo ir kontroliuoja USAF amunicijos paramos eskadrilės, esančios pagrindinėse NATO operacijų bazėse, kurios dirba kartu su priimančiosios šalies pajėgomis.

Manoma, kad 2021 m. Europoje pagal branduolinio dalijimosi susitarimą buvo dislokuota 100 taktinių . Ginklai laikomi saugyklose, esančiose sutvirtintuose orlaivių angaruose, naudojant tam sukurtą JAV WS3 (angl. Weapons Storage and Security System) ginklų saugojimo ir apsaugos sistemą. Smūgiams naudojami F-16 Fighting Falcon ir naikintuvai.

Istoriškai, ginklų dalinimasis neapsiribojo branduolinėmis bombomis. Graikija naudojo MIM-14 Nike Hercules oro gynybos sistemas bei A-7 Corsair II naikintuvus, ginkluotus oras-oras raketomis su branduolinėmis galvutėmis.Kanada taip pat turėjo branduolinės oro gynybos ginkluotės CIM-10 Bomarc bei MGR-1 Honest John, taip pat taktines branduolines bombas naikintuvui CF-104. Vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis PGM-19 Jupiter buvo dalijamasi su Italijos oro pajėgų daliniais ir Turkijos daliniais, o galvučių aktyvavimui buvo naudojamos JAV dviejų raktų sistemos. Vidutinio nuotolio balistinės raketos PGM-17 Thor su Royal Air Force įgulomis buvo dislokuotos Jungtinėje Karalystėje. Septintajame dešimtmetyje buvo pasiūlyta išplėstinė branduolinio dalijimosi idėja, NATO Daugiašalės Pajėgos (angl. Multilateral Force), kurios planas buvo aprūpinti NATO valstybių narių laivus UGM-27 Polaris raketomis. Tačiau 1963 m. JK galiausiai nusipirko Polaris su nuosavomis galvutėmis ir planų aprūpinti NATO laivus šiomis raketomis buvo atsisakyta.

Žlugus Sovietų Sąjungai, NATO paliko tik vieną branduolinių ginklų tipą, kuriais dalinamasi – taktines branduolines bombas, kurias neša dvigubos paskirties naikintuvai. Anot spaudos, Centrinės ir Rytų Europos NATO valstybės narės narės priešinosi JAV branduolinių bombų išvedimui iš Europos, nuogąstaudamos, kad tai demonstruos JAV įsipareigojimo ginti Europą nuo Rusijos susilpnėjimą.

Italijoje B61 bombos laikomos Ghedi aviacijos bazėje ir Aviano aviacijos bazėje. Anot buvusio Italijos prezidento Francesco Cossiga, Italijos vaidmuo atsakomųjų veiksmų plane buvo suduoti branduolinį smūgį Čekoslovakijai ir Vengrijai, tuo atveju, jei Varšuvos paktas pradėtų branduolinį karą prieš NATO. Italijos prezidentas pripažino JAV branduolinių ginklų buvimą Italijoje bei spėliojo apie galimą britų ir prancūzų branduolinių ginklų buvimą.

Vienintelė Vokietijos branduolinė saugykla yra Büchel aviacijos bazėje, netoli sienos su Liuksemburgu. Bazėje yra 11 sustiprintų orlaivių angarų, kuriuose įrengtos WS3 saugyklos branduoliniams ginklams saugoti; kiekvienoje maksimali talpa yra 44 B61 branduolinės bombos. Bazėje saugoma 20 B61 bombų, kurias gali panaudoti vokiečių Taktisches Luftwaffengeschwader 33 eskadrilės bombonešiai PA-200 Tornado IDS. Siekiant pakeisti jau pasenusius Tornado, 2020 m. Vokietija paskelbė, kad įsigis 30 F/A-18F Super Hornet naikintuvų savo branduolinio pajėgumo išlaikymo tikslais. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija atšaukė Super Hornet užsakymą ir, vietoj jų, užsisakė 35 modernesnius Lockheed Martin F-35 Lightning II naikintuvus su branduoliniam ginklui nešti skirta įranga.

2013 m. buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Ruud Lubbers atskleidė, kad Volkel aviacijos bazėje yra 22 branduolinės bombos. Tai buvo netyčia dar kartą patvirtinta 2019 m. birželį, kai viešos ataskaitos NATO Parlamentinei Asamblėjai juodraščio versijoje buvo nurodyta, kiek JAV branduolinių ginklų laikoma Volkel bazėje, o taip pat ir bombų laikymo vietos Belgijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Turkijoje. 2019 m. liepos 11 d. buvo paskelbta nauja ataskaitos versija, nenurodant ginklų buvimo vietos.

2016 m. dėl vis nestabilesnių JAV ir Turkijos santykių buvo svarstoma pašalinti 50 taktinių branduolinių ginklų, laikomų Incirlik aviacijos bazėje Turkijoje. JAV branduolinių ginklų buvimas Turkijoje sulaukė didesnio visuomenės dėmesio 2019 m. spalį, pablogėjus abiejų šalių santykiams po Turkijos karinio įsiveržimo į Siriją.

Pokyčiai po 2022 m.

Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pasirodė pranešimai apie galimą Lenkijos įtraukimą į branduolinių ginklų dalijimosi politiką, o prezidentas Andrzej Duda pavadino šalies branduolinių ginklų trūkumą „problema“ ir teigė, kad vyksta derybos su JAV dėl galimybės dalintis branduoliniais ginklais. 2023 m. birželį tuometinis ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki pareiškė, kad Lenkija yra suinteresuota priimti branduolinius ginklus kaip atsaką į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje.

2025 m. kovo mėnesį, europiečiams vis labiau nerimaujant, ar JAV galima pasikliauti kaip sąjungininke, Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron pareiškė, kad jo šalis svarstys galimybę išplėsti savo branduolinio arsenalo teikiamą apsaugą ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau Marcon pabrėžė, kad ginklai išliks Prancūzijos ir tik Prancūzija galės priimti sprendimą juos panaudoti. Netrukus po Macron pareiškimo Lenkija, Danija, Lietuva bei Latvija išreiškė susidomėjimą prancūzų iniciatyva.

Baltarusija ir Rusija

2022 m. vasario 27 d., netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą, Baltarusijoje buvo suorganizuotas referendumas dėl konstitucinio draudimo Baltarusijos teritorijoje laikyti branduolinius ginklus panaikinimo. 2022 m. birželio 25 d. susitikime Rusijos ir Baltarusijos vadovai pareiškė, kad susitarė dėl Rusijos trumpojo nuotolio branduolinių raketų dislokavimo. 2023 m. birželio mėnesį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos taktinis branduolinis ginklas buvo dislokuotas Baltarusijoje. Vėliau šią informaciją taip pat patvirtino Vakarų šalių pareigūnai.

Taip pat skaitykite

  • Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis

Šaltiniai

  1. Kristensen, Hans M.; Korda, Matt; Johns, Eliana; Knight, Mackenzie (2023-11-08). „Nuclear weapons sharing, 2023“. Bulletin of the Atomic Scientists. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  2. „NATO’s Nuclear Sharing Arrangements“ (PDF). NATO. 2012. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  3. „The NPT and the Origins of NATO’s Nuclear Sharing Arrangements“. French Institute of International Relations. 2017-02-07.
  4. Finney, John W. (1965-11-28). „We Are Already Sharing the Bomb“. The New York Times.
  5. Chalmers, Malcolm & Lunn, Simon (2010), NATO's Tactical Nuclear Dilemma, Royal United Services Institute. Nuoroda tikrinta 16 kovo 2010  Archyvuota kopija 2011-09-15 iš Wayback Machine projekto.
  6. „Der Spiegel: Foreign Minister Wants US Nukes out of Germany (2009-04-10)“. Der Spiegel. 2009-04-10. Suarchyvuota iš originalo 2012-02-14. Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  7. Hans M. Kristensen (2005). „U.S. Nuclear Weapons in Europe“ (PDF). Natural Resources Defense Council. p. 26. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2014-07-23. Nuoroda tikrinta 2009-04-02.
  8. Norris, Robert S; Kristensen, Hans M (2013). „The British nuclear stockpile, 1953-2013“. Bulletin of the Atomic Scientists. 69 (4): 69–75.
  9. Kristensen, Hans M; Korda, Matt (2021-01-26). „United States nuclear weapons, 2021“. Bulletin of the Atomic Scientists. 77 (1): 43–63.
  10. Hans M. Kristensen (2007-10-05). „U.S. Nuclear Weapons in Europe After the Cold War“ (PDF). Federation of American Scientists. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2013-08-10.
  11. Cochran, Thomas B.; Arkin, William M.; Hoenig, Milton M. (1 sausio 1984). Nuclear Weapons Databook: Volume I - U.S. Nuclear Forces and Capabilities. I (First leid.). Ballinger Publishing Company. p. 45. ISBN 978-0884101734. OCLC 1065028322.
  12. John Clearwater (1998). Canadian Nuclear Weapons: The Untold Story of Canada's Cold War Arsenal. Dundurn Press. pp. 91–116. ISBN 1-55002-299-7. Nuoroda tikrinta 2008-11-10.
  13. „History of the JUPITER Missile System“. Suarchyvuotas originalas 2004-06-03. Nuoroda tikrinta 2004-06-03.
  14. „Douglas SM-75/PGM-17A Thor“. National Museum of the United States Air Force. Suarchyvuotas originalas 2025-03-12. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  15. „The Multilateral Force: America's Nuclear Solution for NATO (1960-1965) - Storming Media“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-06. Nuoroda tikrinta 2012-04-22.
  16. Borger, Julian (2013-04-21). „Obama accused of nuclear U-turn as guided weapons plan emerges“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2013-11-04. Nuoroda tikrinta 2013-06-11.
  17. Di Feo, Gianluca (2018-01-17). „Anche l'Italia coinvolta nel riarmo nucleare Da noi settanta testate“. la Repubblica (italų). Suarchyvuota iš originalo 2021-07-29. Nuoroda tikrinta 2021-07-30.
  18. „Cossiga: "In Italia ci sono bombe atomiche Usa"“ (italų). Tiscali. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-28. Nuoroda tikrinta 2015-09-18.
  19. „Atomwaffenstandort Büchel“ (vokiečių). 2023-01-31. Suarchyvuotas originalas 2025-01-15. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  20. Perry, Dominic (2020-04-21). „Germany picks Super Hornet and more Eurofighters for Tornado replacement“. Flight Global.
  21. „Germany to buy 35 Lockheed F-35 fighter jets from U.S. amid Ukraine crisis“. Reuters. 2022-03-14. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.
  22. „US nuclear bombs based in Netherlands – ex-Dutch PM Lubbers“. BBC News. 2013-06-10. Suarchyvuota iš originalo 2020-03-04. Nuoroda tikrinta 2019-10-19.
  23. „Nato assembly document confirms US nuclear bombs are in NL“. Dutch News. 2019-07-16. Suarchyvuota iš originalo 2019-08-22. Nuoroda tikrinta 2019-10-19.
  24. Borger, Julian (2016-07-17). „Turkey coup attempt raises fears over safety of US nuclear stockpile“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2017-02-25. Nuoroda tikrinta 2017-03-12.
  25. „Turkey fired on U.S. special forces in Syria. It's absurd that it still has U.S. nukes“. NBC News. 2019-10-18. Suarchyvuota iš originalo 2019-10-19. Nuoroda tikrinta 2019-10-18.
  26. „Poland might join Nato's Nuclear Sharing, says Duda“. Polska Agencja Prasowa SA (anglų). 2022-10-05. Nuoroda tikrinta 2022-10-06.
  27. „Poland’s bid to participate in NATO nuclear sharing“. International Institute for Strategic Studies. 2023. Nuoroda tikrinta 2024-04-28.
  28. Schofield, Hugh (2025-03-06). „France has a nuclear umbrella. Could its European allies fit under it?“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2025-03-03.
  29. „Poland and Baltic nations welcome Macron’s nuclear deterrent proposal“. AP News. 2025-03-06. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  30. „Poland, Denmark open to Macron’s nuclear deterrent proposal“. Politico. 2025-03-06. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  31. „Belarus approves hosting nuclear weapons, Russian forces permanently“. France 24. 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-08-26.
  32. „Ukraine war: Putin confirms first nuclear weapons moved to Belarus“. BBC News. 2023-06-17. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
  33. „Russia’s Nuclear Weapons Are Now in Belarus“. Foreign Policy. 2024-03-14. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 15:41

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Branduolinio ginklo dalijimasis, Kas yra Branduolinio ginklo dalijimasis? Ką reiškia Branduolinio ginklo dalijimasis?

Branduolinio ginklo dalijimasis angl nuclear sharing branduolinio atgrasymo politikos koncepcija leidzianti valstybems be branduolinio ginklo dalyvauti tokio ginklo galimo panaudojimo procese Sios politikos pagrindas yra branduolinio ginklo neturinciu valstybiu kariuomeniu dalyvavimas smogiant tokiu ginklu Sia koncepcija pirma realizavo Siaures Atlanto sutarties organizacija NATO sestajame desimtmetyje JAV ir kitoms NATO narems sutarus dislokuoti branduolinio ginklo galvutes Europoje Teritorijos uzdraudusios branduolinį ginkla sutartimi ar konvencija Branduolines valstybes Branduolinio ginklo dalijimosi salys Kitos branduolinio ginklo neplatinimo sutarties salys Dalyvaudamos branduolinio ginklo dalijimosi politikoje salys konsultuojasi bei priima bendrus sprendimus del branduoliniu ginklu doktrinos priziuri branduoliniams ginklams naudoti reikalinga karine įranga ir laiko branduolinius ginklus savo teritorijoje IstorijaPrasidejus Saltajam karui JAV buvo susirupinusios kad Sovietu Sajunga ir jos sajungininkes bei satelitai galetu uzimti Vakaru Europa savo konvencinemis pajegomis Todel jau 1954 m NATO saliu gynybai JAV dislokavo savo branduolinius ginklus Jungtineje Karalysteje ir Vakaru Vokietijoje Tuo metu NATO gynybos planai numate ankstyva ir greita branduoliniu ginklu panaudojima todel jau 1957 m nuspresta įtraukti priimanciu saliu personala į siu ginklu saugojimo procesa bei mokyti karius jais naudotis Nepaisant JAV branduoliniu ginklu integravimo į NATO strukturas ir kitu saliu karinius vienetus JAV visuomet islaike savo branduoliniu ginklu kontrole tiek teisiskai tiek technologinemis priemonemis bei galutinį sprendima del galimo ju panaudojimo Septintajame desimtmetyje jau buvo viesai zinoma kad JAV dalinasi branduoliniu ginklu su NATO naremis Vakaru Europoje Taciau technines detales t y su kuriomis salimis vyksta dalybos ginklu dislokavimo vietos bei galvuciu kiekiai buvo laikoma paslaptyje Laikui begant dalis informacijos buvo atskleista arba nutekejo ziniasklaidai NATOIs triju NATO branduoliniu valstybiu JAV Jungtine Karalyste ir Prancuzija viesai yra zinoma kad tik JAV dalijasi savo branduoliniu ginklu 2009 metu duomenimis JAV branduolinio ginklo galvutes dalijimosi tikslais buvo laikomos Belgijoje Vokietijoje Italijoje Nyderlanduose ir Turkijoje Iki 2001 m ginklai buvo laikomi ir Graikijoje Kanadoje iki 1984 m ginklus kontroliavo NORAD o ne NATO Iki 1992 m Jungtine Karalyste JK taip pat gaudavo JAV taktiniu branduoliniu ginklu tokiu kaip branduoline artilerija ir trumpo nuotolio balistines raketos MGM 52 Lance nors JK ir turi savo branduoliniu ginklu siuos JAV ginklus JK daugiausia dislokavo Vokietijoje NATO salys kuriose laikomas JAV branduolinis ginklas Salis Karine baze Numanomas galvuciu kiekis Belgija Kleine Brogel 20 Vokietija Buchel 20 Italija Aviano 20 30Ghedi 10 15 Nyderlandai Volkel 20 Turkija Incirlik 20JAV branduoliniu ginklu laikymo sistema Volkel aviacijos bazeje Nyderlanduose B61 termobranduoline gravitacine bomba Gale surinkta Priekyje beveik pilnai isrinkta Taikos metu nebranduolinese valstybese saugomus branduolinius ginklus aptarnauja Jungtiniu Valstiju oro pajegu USAF personalas o anksciau kai kurias branduolines artilerijos ir raketu sistemas aptarnavo Jungtiniu Valstiju armijos personalas ginklams aktyvuoti reikalingu PAL angl Permissive Action Link sistemos kodu kontrole turejo tik JAV pareigunai Karo atveju ginklai montuojami priimanciuju saliu karo lektuvuose Ginklus saugo ir kontroliuoja USAF amunicijos paramos eskadriles esancios pagrindinese NATO operaciju bazese kurios dirba kartu su priimanciosios salies pajegomis Manoma kad 2021 m Europoje pagal branduolinio dalijimosi susitarima buvo dislokuota 100 taktiniu Ginklai laikomi saugyklose esanciose sutvirtintuose orlaiviu angaruose naudojant tam sukurta JAV WS3 angl Weapons Storage and Security System ginklu saugojimo ir apsaugos sistema Smugiams naudojami F 16 Fighting Falcon ir naikintuvai Istoriskai ginklu dalinimasis neapsiribojo branduolinemis bombomis Graikija naudojo MIM 14 Nike Hercules oro gynybos sistemas bei A 7 Corsair II naikintuvus ginkluotus oras oras raketomis su branduolinemis galvutemis Kanada taip pat turejo branduolines oro gynybos ginkluotes CIM 10 Bomarc bei MGR 1 Honest John taip pat taktines branduolines bombas naikintuvui CF 104 Vidutinio nuotolio balistinemis raketomis PGM 19 Jupiter buvo dalijamasi su Italijos oro pajegu daliniais ir Turkijos daliniais o galvuciu aktyvavimui buvo naudojamos JAV dvieju raktu sistemos Vidutinio nuotolio balistines raketos PGM 17 Thor su Royal Air Force įgulomis buvo dislokuotos Jungtineje Karalysteje Septintajame desimtmetyje buvo pasiulyta isplestine branduolinio dalijimosi ideja NATO Daugiasales Pajegos angl Multilateral Force kurios planas buvo aprupinti NATO valstybiu nariu laivus UGM 27 Polaris raketomis Taciau 1963 m JK galiausiai nusipirko Polaris su nuosavomis galvutemis ir planu aprupinti NATO laivus siomis raketomis buvo atsisakyta Zlugus Sovietu Sajungai NATO paliko tik viena branduoliniu ginklu tipa kuriais dalinamasi taktines branduolines bombas kurias nesa dvigubos paskirties naikintuvai Anot spaudos Centrines ir Rytu Europos NATO valstybes nares nares priesinosi JAV branduoliniu bombu isvedimui is Europos nuogastaudamos kad tai demonstruos JAV įsipareigojimo ginti Europa nuo Rusijos susilpnejima Italijoje B61 bombos laikomos Ghedi aviacijos bazeje ir Aviano aviacijos bazeje Anot buvusio Italijos prezidento Francesco Cossiga Italijos vaidmuo atsakomuju veiksmu plane buvo suduoti branduolinį smugį Cekoslovakijai ir Vengrijai tuo atveju jei Varsuvos paktas pradetu branduolinį kara pries NATO Italijos prezidentas pripazino JAV branduoliniu ginklu buvima Italijoje bei speliojo apie galima britu ir prancuzu branduoliniu ginklu buvima Vienintele Vokietijos branduoline saugykla yra Buchel aviacijos bazeje netoli sienos su Liuksemburgu Bazeje yra 11 sustiprintu orlaiviu angaru kuriuose įrengtos WS3 saugyklos branduoliniams ginklams saugoti kiekvienoje maksimali talpa yra 44 B61 branduolines bombos Bazeje saugoma 20 B61 bombu kurias gali panaudoti vokieciu Taktisches Luftwaffengeschwader 33 eskadriles bombonesiai PA 200 Tornado IDS Siekiant pakeisti jau pasenusius Tornado 2020 m Vokietija paskelbe kad įsigis 30 F A 18F Super Hornet naikintuvu savo branduolinio pajegumo islaikymo tikslais Po 2022 m Rusijos invazijos į Ukraina Vokietija atsauke Super Hornet uzsakyma ir vietoj ju uzsisake 35 modernesnius Lockheed Martin F 35 Lightning II naikintuvus su branduoliniam ginklui nesti skirta įranga 2013 m buves Nyderlandu ministras pirmininkas Ruud Lubbers atskleide kad Volkel aviacijos bazeje yra 22 branduolines bombos Tai buvo netycia dar karta patvirtinta 2019 m birzelį kai viesos ataskaitos NATO Parlamentinei Asamblejai juodrascio versijoje buvo nurodyta kiek JAV branduoliniu ginklu laikoma Volkel bazeje o taip pat ir bombu laikymo vietos Belgijoje Italijoje Vokietijoje ir Turkijoje 2019 m liepos 11 d buvo paskelbta nauja ataskaitos versija nenurodant ginklu buvimo vietos 2016 m del vis nestabilesniu JAV ir Turkijos santykiu buvo svarstoma pasalinti 50 taktiniu branduoliniu ginklu laikomu Incirlik aviacijos bazeje Turkijoje JAV branduoliniu ginklu buvimas Turkijoje sulauke didesnio visuomenes demesio 2019 m spalį pablogejus abieju saliu santykiams po Turkijos karinio įsiverzimo į Sirija Pokyciai po 2022 m Po 2022 m Rusijos invazijos į Ukraina pasirode pranesimai apie galima Lenkijos įtraukima į branduoliniu ginklu dalijimosi politika o prezidentas Andrzej Duda pavadino salies branduoliniu ginklu trukuma problema ir teige kad vyksta derybos su JAV del galimybes dalintis branduoliniais ginklais 2023 m birzelį tuometinis ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki pareiske kad Lenkija yra suinteresuota priimti branduolinius ginklus kaip atsaka į Rusijos branduoliniu ginklu dislokavima Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje 2025 m kovo menesį europieciams vis labiau nerimaujant ar JAV galima pasikliauti kaip sajungininke Prancuzijos prezidentas Emmanuel Macron pareiske kad jo salis svarstys galimybe isplesti savo branduolinio arsenalo teikiama apsauga ir kitoms Europos valstybems Taciau Marcon pabreze kad ginklai isliks Prancuzijos ir tik Prancuzija gales priimti sprendima juos panaudoti Netrukus po Macron pareiskimo Lenkija Danija Lietuva bei Latvija isreiske susidomejima prancuzu iniciatyva Baltarusija ir Rusija2022 m vasario 27 d netrukus po Rusijos invazijos į Ukraina Baltarusijoje buvo suorganizuotas referendumas del konstitucinio draudimo Baltarusijos teritorijoje laikyti branduolinius ginklus panaikinimo 2022 m birzelio 25 d susitikime Rusijos ir Baltarusijos vadovai pareiske kad susitare del Rusijos trumpojo nuotolio branduoliniu raketu dislokavimo 2023 m birzelio menesį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiske kad Rusijos taktinis branduolinis ginklas buvo dislokuotas Baltarusijoje Veliau sia informacija taip pat patvirtino Vakaru saliu pareigunai Taip pat skaitykiteBranduolinio ginklo neplatinimo sutartisSaltiniaiKristensen Hans M Korda Matt Johns Eliana Knight Mackenzie 2023 11 08 Nuclear weapons sharing 2023 Bulletin of the Atomic Scientists Nuoroda tikrinta 2025 03 17 NATO s Nuclear Sharing Arrangements PDF NATO 2012 Nuoroda tikrinta 2025 03 17 The NPT and the Origins of NATO s Nuclear Sharing Arrangements French Institute of International Relations 2017 02 07 Finney John W 1965 11 28 We Are Already Sharing the Bomb The New York Times Chalmers Malcolm amp Lunn Simon 2010 NATO s Tactical Nuclear Dilemma Royal United Services Institute Nuoroda tikrinta 16 kovo 2010 Archyvuota kopija 2011 09 15 is Wayback Machine projekto Der Spiegel Foreign Minister Wants US Nukes out of Germany 2009 04 10 Der Spiegel 2009 04 10 Suarchyvuota is originalo 2012 02 14 Nuoroda tikrinta 2021 09 04 Hans M Kristensen 2005 U S Nuclear Weapons in Europe PDF Natural Resources Defense Council p 26 Suarchyvuota PDF is originalo 2014 07 23 Nuoroda tikrinta 2009 04 02 Norris Robert S Kristensen Hans M 2013 The British nuclear stockpile 1953 2013 Bulletin of the Atomic Scientists 69 4 69 75 Kristensen Hans M Korda Matt 2021 01 26 United States nuclear weapons 2021 Bulletin of the Atomic Scientists 77 1 43 63 Hans M Kristensen 2007 10 05 U S Nuclear Weapons in Europe After the Cold War PDF Federation of American Scientists Suarchyvuota PDF is originalo 2016 03 22 Nuoroda tikrinta 2013 08 10 Cochran Thomas B Arkin William M Hoenig Milton M 1 sausio 1984 Nuclear Weapons Databook Volume I U S Nuclear Forces and Capabilities I First leid Ballinger Publishing Company p 45 ISBN 978 0884101734 OCLC 1065028322 John Clearwater 1998 Canadian Nuclear Weapons The Untold Story of Canada s Cold War Arsenal Dundurn Press pp 91 116 ISBN 1 55002 299 7 Nuoroda tikrinta 2008 11 10 History of the JUPITER Missile System Suarchyvuotas originalas 2004 06 03 Nuoroda tikrinta 2004 06 03 Douglas SM 75 PGM 17A Thor National Museum of the United States Air Force Suarchyvuotas originalas 2025 03 12 Nuoroda tikrinta 2025 03 17 The Multilateral Force America s Nuclear Solution for NATO 1960 1965 Storming Media Suarchyvuotas originalas 2012 05 06 Nuoroda tikrinta 2012 04 22 Borger Julian 2013 04 21 Obama accused of nuclear U turn as guided weapons plan emerges The Guardian Suarchyvuota is originalo 2013 11 04 Nuoroda tikrinta 2013 06 11 Di Feo Gianluca 2018 01 17 Anche l Italia coinvolta nel riarmo nucleare Da noi settanta testate la Repubblica italu Suarchyvuota is originalo 2021 07 29 Nuoroda tikrinta 2021 07 30 Cossiga In Italia ci sono bombe atomiche Usa italu Tiscali Suarchyvuota is originalo 2015 09 28 Nuoroda tikrinta 2015 09 18 Atomwaffenstandort Buchel vokieciu 2023 01 31 Suarchyvuotas originalas 2025 01 15 Nuoroda tikrinta 2025 03 17 Perry Dominic 2020 04 21 Germany picks Super Hornet and more Eurofighters for Tornado replacement Flight Global Germany to buy 35 Lockheed F 35 fighter jets from U S amid Ukraine crisis Reuters 2022 03 14 Nuoroda tikrinta 2022 04 24 US nuclear bombs based in Netherlands ex Dutch PM Lubbers BBC News 2013 06 10 Suarchyvuota is originalo 2020 03 04 Nuoroda tikrinta 2019 10 19 Nato assembly document confirms US nuclear bombs are in NL Dutch News 2019 07 16 Suarchyvuota is originalo 2019 08 22 Nuoroda tikrinta 2019 10 19 Borger Julian 2016 07 17 Turkey coup attempt raises fears over safety of US nuclear stockpile The Guardian Suarchyvuota is originalo 2017 02 25 Nuoroda tikrinta 2017 03 12 Turkey fired on U S special forces in Syria It s absurd that it still has U S nukes NBC News 2019 10 18 Suarchyvuota is originalo 2019 10 19 Nuoroda tikrinta 2019 10 18 Poland might join Nato s Nuclear Sharing says Duda Polska Agencja Prasowa SA anglu 2022 10 05 Nuoroda tikrinta 2022 10 06 Poland s bid to participate in NATO nuclear sharing International Institute for Strategic Studies 2023 Nuoroda tikrinta 2024 04 28 Schofield Hugh 2025 03 06 France has a nuclear umbrella Could its European allies fit under it BBC News Nuoroda tikrinta 2025 03 03 Poland and Baltic nations welcome Macron s nuclear deterrent proposal AP News 2025 03 06 Nuoroda tikrinta 2025 03 17 Poland Denmark open to Macron s nuclear deterrent proposal Politico 2025 03 06 Nuoroda tikrinta 2025 03 17 Belarus approves hosting nuclear weapons Russian forces permanently France 24 2022 02 28 Nuoroda tikrinta 2022 08 26 Ukraine war Putin confirms first nuclear weapons moved to Belarus BBC News 2023 06 17 Nuoroda tikrinta 2025 03 17 Russia s Nuclear Weapons Are Now in Belarus Foreign Policy 2024 03 14 Nuoroda tikrinta 2025 03 17

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Tionsbergas

  • Liepa 15, 2025

    Tinklaraščiai

  • Liepa 15, 2025

    Tinkamumas

  • Liepa 15, 2025

    Theresa May

  • Liepa 15, 2025

    The Football Association

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje