| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Branduolinio ginklo valstybės – šalys pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (1968 metais) ir pagal ją pripažintos branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis. Šios šalys yra – JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija. Visos kitos šalys, pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, įsipareigojo branduolinę energiją naudoti tik taikiems tikslams. Valstybės, turinčios branduolinį ginklą, tačiau sutarties nepasirašę, nėra laikomos branduolinio ginklo valstybėmis.
Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams ir galios demonstravimui septyniose šalyse (JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija ir Pakistanas). Be šių valstybių branduolinį ginklą turbūt turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100–200 branduolinių galvučių arsenalą. Apie tai, kad turi branduolinį ginklą yra paskelbusi ir Šiaurės Korėja, kuri 2006 m. spalio 9 d. paskelbė įvykdžiusi sėkmingą branduolinio ginklo bandymą. Šiuo metu keletas valstybių kaltina Iraną kuriant branduolinį ginklą, nors Iranas oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.
Anksčiau branduolinių bombų turėjo Pietų Afrika, vėliau jų atsisakė. Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina turėjo branduolinių bombų, nes žlugus TSRS jos liko šių šalių teritorijose, vėliau jos buvo atiduotos Rusijai. Branduolinio ginklo atsisakiusioms posovietinėms šalims Budapešto memorandumu buvo suteiktos saugumo garantijos. Branduolinį ginklą taip pat bandė kurti Argentina (Huemulo projektas).
Branduolines programas, siekdamos įsigyti branduolinių bombų, vykdė, bet vėliau atsisakė dar kelios valstybės. Esama įtarimų, kad kelios valstybės branduolines programas gali vykdyti ir dabar, ir tokie įtarimai stipresnėms valstybėms neretai tampa pretekstu taikyti įtariamoms šalims sankcijas ar net jas pulti (Irako karas).
Šalių branduoliniai arsenalai (branduolinių bombų kiekiais; branduolinės galimybės netiesiogiai priklauso nuo galvučių kiekio, nes kai kurios šalys (Indija, Pakistanas) stengiasi kurti silpnesnes bombas, daugiau pritaikytas panaudoti mūšio lauke, kitos turi miestams naikinti skirtas bombas. Tik kelios šalys turi raketų, kurios gali smogti bet kur pasaulyje, tuo tarpu likusios valstybės bombas gali panaudoti tik savo regionuose).
Branduolinių ginklų turinčios šalys
| Valstybė | Branduolinės galvutės | Pirmasis bandymas | Bandymai | Šaltinis | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso | Dislokuota | Data | Vieta | |||||
| Branduolinės valstybės, pasirašiusios NPT | ||||||||
| JAV | 5 044 | 1 770 | 1945 m. liepos 16 d. | Alamogordas, Naujoji Meksika | 1 030 | |||
| Rusija | 5 580 | 1 710 | 1949 m. rugpjūčio 29 d. | Semipalatinskas, Kazachijos SSR | 715 | |||
| Jungtinė Karalystė | 225 | 120 | 1952 m. spalio 3 d. | Montebelo salos, Australija | 45 | |||
| Prancūzija | 290 | 280 | 1960 m. vasario 13 d. | Reganas, Prancūzijos Alžyras | 210 | |||
| Kinija | 500 | 24 | 1964 m. spalio 16 d. | Lobnoras, Sindziangas | 45 | |||
| Branduolinės valstybės, nepasirašiusios NPT | ||||||||
| Indija | 172 | 0 | 1974 m. gegužės 18 d. | Pochranas, Radžasthanas | 4 | |||
| Pakistanas | 170 | 0 | 1998 m. gegužės 28 d. | Ras Ko kalnagūbris, Beludžistanas | 2 | |||
| Šiaurės Korėja | 50 | 0 | 2006 m. spalio 9 d. | Kildžu, Šiaurės Hamgiongas | 6 | |||
| Šalys, nepasiskelbusios branduoline valstybe | ||||||||
| Izraelis | 90 | 0 | 1960–1979 m. | Nežinoma | — | |||
Taip pat skaitykite
- Branduolinio ginklo dalijimasis
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Branduolinės valstybės, Kas yra Branduolinės valstybės? Ką reiškia Branduolinės valstybės?