Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Boris Pahor
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Boris Pahor | |
|---|---|
| Boris Pahor 2015 m. | |
| Gimė | 1913 m. rugpjūčio 26 d. Triestas, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 2022 m. gegužės 30 d. (108 metai) Triestas, Italija |
| Sutuoktinis (-ė) | Radoslava Premrl (1921–2009) |
| Veikla | rašytojas |
| Alma mater | Padujos universitetas |
| Vikiteka | Boris Pahor |
Borisas Pahoras (1913 m. rugpjūčio 26 d. – 2022 m. gegužės 30 d.) – slovėnų rašytojas.
Laikomas vienu svarbiausių kūrusių slovėnų kalba autorių.
Jo literatūrinė kūryba pripažinta Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, mažesniais mastais taip pat Ispanijoje ir Suomijoje. Gerai žinoma ir trilogija apie slovėnų mažumą, gyvenančią Italijoje; ji išversta į vokiečių ir prancūzų kalbas. Verstų į kitas kalbas kūrinių yra ir daugiau, tai prancūzų, vokiečių, serbo-kroatų, vengrų, anglų, ispanų, italų, katalonų ir suomių auditorijas pasiekę darbai.
Biografija
Jaunystė ir mokslo metai
Borisas Pahoras gimė slovėnų šeimoje 1913 metais, Trieste, tuometinėje Austrijos-Vengrijos sudėtyje. Jo tėvas į miestą persikėlė iš Kraso ir dirbo kaip austrų valdžios pareigūnas. 1919 metais buvo atleistas naujosios Italijos valdžios, vėliau vertėsi kaip gatvės prekeivis.
Vaikystės ir jaunystės metais Borisas Pahoras buvo nacionalinės ideologijos auklėjimo liudininkas ir prieš ją kovojo visą gyvenimą. 1920 metais tapo italų fašistų surengto Triesto rotušės padegimo ir kitų nusikaltimų, kurie buvo padaryti Italijoje gyvenusiems slovėnams, liudininku. Daugelis jo prisiminimų atsiskleidė esė, vėlesniuose romanuose, kaip, pvz., Trg Oberdan (Oberdano aikštė). Knyga buvo pavadinta pagal aikštę, kurioje stovėjo jau minėta Triesto rotušė, o aikštė buvo pavadinta Guglielmo Oberdan’o – XIX a. radikalaus italų nacionalisto garbei.
Vidurinę slovėnišką mokyklą 1919–1923 metais lankė Trieste, vėliau visos slovėnų ir kroatų mokyklos Furlanijos apylinkėje buvo paveiktos Gentile’o mokyklinės reformos. Mokslus tęsė italų kalba. Buvo įrašytas į Romos katalikų kunigų seminariją Koper’e, tuometinės Italijos teritorijoje (Capodistria), ir ją baigė 1935 metais. Goricoje studijavo teologiją, nors 1938 metais studijas metė. Studijų metu jį stipriai šokiravo brutalus slovėnų dirigento Lojze’o Bratužo užpuolimas, kurį 1936 metų Kalėdų vakarą fašistai pagrobė ir kankino, vėliau jis Goriškos ligoninėje mirė.
Studijų Kopre ir Goricoje metu Borisas Pahoras pradėjo studijuoti bendrinę slovėnų kalbą. Tuo metu Julijskos krašte buvo uždraustas bet koks viešas ar asmeninis slovėnų kalbos naudojimas. Pahoras į draudimą nekreipė dėmesio ir savo pirmąją trumpąją prozą paskelbė daugelyje Ljubljanos žurnalų, vadovaujant Jožko Ambrozič’iui. 1939 metais užmezgė ryšį su katalikišku slovėnų poetu ir mąstytoju Edvardu Kocbeku. Šis jį supažindino su tuometinėmis literatūrinėmis srovėmis ir padėjo tobulinti bendrinę slovėnų kalbą. Pahoras į Triest’ą grįžo 1938 metais, ten artimai bendravo su kai kuriais slovėnų intelektualais, kurie daugiausia dirbo pogrindyje.
Pasipriešinimo kovos ir kalėjimas
1940 metais Pahoras buvo pašauktas į Italijos kariuomenę ir išsiųstas į mūšius Libijoje. Apie patirtis Libijoje ir asmeninius pokyčius susidūrus su arabiškuoju pasauliu Pahoras kalba romane Nomadi brez oaze (Klajokliai be oazės). 1941 metais buvo perkeltas į Lombardiją kaip karinis vertėjas. Iškart Padujos universitete įsirašė į italų raštijos studijas.
Po Italijos taikos su sąjungininkais 1943 metų rugsėjį grįžo į Triestą, kuris jau buvo okupuotas vokiečių. Po kelių savaičių okupuotame mieste Borisas Pahoras mąstė apie prisijungimą prie pasipriešinimo būrių ir Jugoslavijos partizanų, kurie tuo metu buvo Slovėnijos pajūrio regionuose. 1955 metais tas lemtingas savaites aprašė romane Mesto v zalivu (Miestas įlankoje). Knygoje rašoma apie jauną slovėnų intelektualą iš Triesto, kuris grumiasi su painiais asmeniniais ir politiniais įvykiais Antrojo pasaulinio karo metais ant ribos tarp Italijos ir Slovėnijos.
1944 metų sausio 21 dieną buvo sugautas ir perduotas naciams. Šie jį uždarė Triesto kalėjime, o vėliau, 1944 m. vasario 28 d., išsiuntė į Dachau koncentracijos stovyklą. Iš ten buvo perkeltas į Markirch ir Natzweiler-Struthof stovyklas, po to atgal į Dachau, Mittelbau-Doro, Harzungen ir galiausiai Bergen-Belsen stovyklą, iš kur buvo išlaisvintas 1945 m. balandžio 15 d. Koncentracijos stovyklų patirtys tapo vienu pagrindinių Pahoro romanų įkvėpimu, jis buvo dažnai lyginamas su Primo Levi, Imre’u Kertesz’u ir Jorge’u Semprun’u. Už Slovėnijos ribų greičiausiai vienas žinomiausių jo darbų yra romanas Nekropola, kuriame kaip lankytojas vaikščiodamas po Štuthofą prisimena internacijas ir žmonių tarpusavio santykius stovykloje.
Šaltojo karo metai
Pahoras į Triestą grįžo 1946 metų pabaigoje. 1947 m. apsigynė diplomą Padujos universitete, jo diplominio darbo tema buvo Edvardo Kocbeko poezija. Tais metais jis pirmą kartą sutiko Kocbeką ir tarp jų užsimezgė draugystė, trukusi iki pat Kocbeko mirties.
1951 ir 1952 metais Pahoras gynė Kocbeko darbus prieš organizuotus Slovėnijos Komunistų partijos puolimus. Suartėjo su liberaliaisiais demokratais ir 1966 metais kartu su Tržaškos rašytoju Alojz’u Rebula įkūrė laikraštį Zaliv, kuriame gynė tradicinę demokratinę politiką prieš tuometinės Jugoslavijos totalitarizmą. Laikraštis Zaliv tapo svarbia demokratinių debatų vieta, kur daugelis slovėnų intelektualų reiškė savo nuomonę. Pahoras iš laikraščio išėjo 1990 metais, kai pirmuosiuose slovėnų rinkimuose po Antrojo pasaulinio karo laimėjo partija DEMOS (Demokratinė Slovėnijos opozicija).
1953–1975 metais Pahor dėstė italų raštiją slovėnų vidurinėje mokykloje Trieste. Buvo aktyvus tarptautinės organizacijos AIDLCM narys. Organizacija saugo mažumų kalbas ir kultūrą. Ši patirtis įtvirtino jo anti-centrinį požiūrį.
»Afera Zaliv«
1975 metais Pahoras ir Alojzas Rebula Trieste išleido knygą pavadinimu Edvard Kocbek: pricevalec nasega casa (Edvardas Kocbekas: mūsų laikų liudininkas). Knygoje buvo išspausdintas interviu su slovėnų poetu ir mastytoju Edvardu Kocbeku, kuriame Kocbekas išreiškė aiškų nepasitenkinimą 12 tūkstančių slovėnų krašto gynėjų nužudymu, kurį 1945 metų gegužę ir birželį organizavo revoliucionieriai komunistai. Knyga sukėlė didžiulį skandalą Jugoslavijoje ir pradėjo didelę Jugoslavijos žiniasklaidos kampaniją prieš Kocbeką. Laikraštis Zaliv, pagrindinis knygos leidėjas, Jugsolavijoje buvo uždraustas, o iki 1981 metų draudimas patekti į šalį galiojo ir Pahorui.
1989 metais Pahoras išleido prisiminimų apie Kocbeką knygą Ta ocean strasno odprt. Knygą išleido prestižinė slovėnų leidykla Slovenska matica, leidinyje buvo ir žymaus istoriko Bogo Grafenauer’io įvadinis žodis. Taigi buvo žengtas pirmas žingsnis norint pakelti visuomenės nuomonę apie Kocbeką.
Vėlesnė veikla
Borisas Pahoras iki mirties gyveno ir kūrė gimtajame Trieste. Buvo visada veiklus viešajame tiek Slovėnijos, tiek italų regiono Friulio gyvenime. 2007 metais viešai rėmė LDS kandidatą į Slovėnijos prezidentus Mitja Gaspari. 2009 metais kandidatavo į Europos parlamentą.
Be slovėnų ir italų kalbų, puikiai kalbėjo prancūzų kalba.
Literatūriniai pasiekimai ir įtaka
Nuo 1960-ųjų metų Boriso Pahoro darbai tapo žinomi Jugoslavijoje, nors garsas apie juos ir buvo apribotas slovėnų komunstinio režimo, kuris Boriso Pahoro asmenyje matė potencialų pavojų. Be to jis tapo vienu pagrindinių moralinių kelrodžių pokario slovėnų rašytojų kartai, tarp kurių buvo ir . Šis daug kartų pabrėžė Boriso Pahoro įtaką savo kūrybai, ypač darbe Moz ki je rekel ne (1993).
1992 metais už literatūrinę kūrybą buvo apdovanotas Prešerno apdovanojimu, o 2007 metų gegužę buvo priimtas į legije casti – aukščiausią Prancūzijos pripažinimą gavusių žmonių gretas. Įvairios institucijos jį daug kartų nominavo Nobelio literatūros premijai. 1993 metais buvo išrinktas, o 2009 metais tapo Slovėnijos mokslo ir meno akademijos nariu.
Bibliografija
Pirmoji Pahoro literatūrinė kūryba patvirtinta dvejose neteisėtose ir slapta išleistose slovėnų katalikų jaunimo Treste publikacijose: Malajda (1939) ir Dvignjeni iz nedelje strmimo v zemeljski krog (1940).
- Moj trzaski naslov (1948) – trumpi pasakojimai
- Svobodna polemika (1952) – esė
- Vila ob jezeru (1955) pdf[neveikianti nuoroda] – romanas
- Mesto v zalivu (1955) – romanas
- Nomadi brez oaze (1956) – romanas
- Onkraj pekla so ljudje (1958) – romanas, 1978 metais išleistas pavadinimu Spopad s pomladjo
- Kres v pristanu (1959) pdf[neveikianti nuoroda] – trumpi pasakojimai, 1972 metais išleisti pavadinimu Grmada v pristanu
- Na sipini (1960) pdf[neveikianti nuoroda] – trumpi pasakojimai
- Mali samouk (1963) – vaikų pasaka
- Parnik trobi nji (1964) – romanas
- Nekropola (1967) pdf[neveikianti nuoroda] – romanas
- Odisej ob jamboru (1969) – esė
- Skarabej v srcu (1970) – dienoraštis, prisiminimai
- Varno narocje (1974) – trumpi pasakojimai
- Zatemnitev (1975) – romanas
- Edvard Kocbek: pricevalec nasega casa – straipsnis, interviu
- Trzaski mozaik (1983) – uzrasai, esė
- V labirintu (1984) – romanas
- Ta ocean, strasno odprt (1989) – prisiminimai, dienoraštis
- Zlahtne transverzale (1991) – dienoraštis
- Napoved nove plovbe (1992) – dienoraštis
- Srecko Kosovel (1993) – studija, biografija (italų kalba) (slovėnų kalba 2008)
- Slovenska svatba (1995) – dienoraštis
- Ladja brez krmarja: narodna identiteta v italijanski knjizevnosti od Danteja do Slataperja (1996) – esė
- V vodoravni legi (1997) – prisiminimai trečiuoju asmeniu
- Pogled iz jamborovega kosa (1998) – esė, pokalbiai, interviu
- Zibelka sveta (1999) – romanas
- Dihanje morja (2001) – trumpi pasakojimai
- Trzaski odzivi (2001) – esė
- Notranji odmevi (2003) – užrašai, prisiminimai
- Zgodba o reki, kripti in dvorljivem golobu (2003) – romanas
- Letteratura slovena del Litorale: vademecum / Kosovel a Trieste e altri scritti« (2004) – trumpa biografija, esė (italų kalba)
- Meni pojejo fantje, meni pojejo! (2004)
- Trg Oberdan (2006) – romanas
- Trst in slovenski cas (2006) – esė
- Moje suhote in njihovi ljudje (2008) – prisiminimai, esė
- Tre volte no (2009) – interviu (Mile Orlic) (italų kalba)
- Zalivi: citanka (2010) – ištraukų rinkinys
- Soncna ura: Pisemska korespondenca Borisa Pahorja in Marije Zagar (1961–1996) (2010)
Šaltiniai
- „Boris Pahor, Trieste-based Slovenian writer, dies“. STA (anglų). 2022-05-30. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Boris Pahor, Kas yra Boris Pahor? Ką reiškia Boris Pahor?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Boris PahorBoris Pahor 2015 m Gime 1913 m rugpjucio 26 d Triestas Austrija VengrijaMire 2022 m geguzes 30 d 108 metai Triestas ItalijaSutuoktinis e Radoslava Premrl 1921 2009 Veikla rasytojasAlma mater Padujos universitetasVikiteka Boris Pahor Borisas Pahoras 1913 m rugpjucio 26 d 2022 m geguzes 30 d slovenu rasytojas Laikomas vienu svarbiausiu kurusiu slovenu kalba autoriu Jo literaturine kuryba pripazinta Prancuzijoje Vokietijoje JAV mazesniais mastais taip pat Ispanijoje ir Suomijoje Gerai zinoma ir trilogija apie slovenu mazuma gyvenancia Italijoje ji isversta į vokieciu ir prancuzu kalbas Verstu į kitas kalbas kuriniu yra ir daugiau tai prancuzu vokieciu serbo kroatu vengru anglu ispanu italu katalonu ir suomiu auditorijas pasieke darbai BiografijaJaunyste ir mokslo metai Borisas Pahoras gime slovenu seimoje 1913 metais Trieste tuometineje Austrijos Vengrijos sudetyje Jo tevas į miesta persikele is Kraso ir dirbo kaip austru valdzios pareigunas 1919 metais buvo atleistas naujosios Italijos valdzios veliau vertesi kaip gatves prekeivis Vaikystes ir jaunystes metais Borisas Pahoras buvo nacionalines ideologijos auklejimo liudininkas ir pries ja kovojo visa gyvenima 1920 metais tapo italu fasistu surengto Triesto rotuses padegimo ir kitu nusikaltimu kurie buvo padaryti Italijoje gyvenusiems slovenams liudininku Daugelis jo prisiminimu atsiskleide ese velesniuose romanuose kaip pvz Trg Oberdan Oberdano aikste Knyga buvo pavadinta pagal aikste kurioje stovejo jau mineta Triesto rotuse o aikste buvo pavadinta Guglielmo Oberdan o XIX a radikalaus italu nacionalisto garbei Vidurine sloveniska mokykla 1919 1923 metais lanke Trieste veliau visos slovenu ir kroatu mokyklos Furlanijos apylinkeje buvo paveiktos Gentile o mokyklines reformos Mokslus tese italu kalba Buvo įrasytas į Romos kataliku kunigu seminarija Koper e tuometines Italijos teritorijoje Capodistria ir ja baige 1935 metais Goricoje studijavo teologija nors 1938 metais studijas mete Studiju metu jį stipriai sokiravo brutalus slovenu dirigento Lojze o Bratuzo uzpuolimas kurį 1936 metu Kaledu vakara fasistai pagrobe ir kankino veliau jis Goriskos ligonineje mire Studiju Kopre ir Goricoje metu Borisas Pahoras pradejo studijuoti bendrine slovenu kalba Tuo metu Julijskos kraste buvo uzdraustas bet koks viesas ar asmeninis slovenu kalbos naudojimas Pahoras į draudima nekreipe demesio ir savo pirmaja trumpaja proza paskelbe daugelyje Ljubljanos zurnalu vadovaujant Jozko Ambrozic iui 1939 metais uzmezge rysį su katalikisku slovenu poetu ir mastytoju Edvardu Kocbeku Sis jį supazindino su tuometinemis literaturinemis srovemis ir padejo tobulinti bendrine slovenu kalba Pahoras į Triest a grįzo 1938 metais ten artimai bendravo su kai kuriais slovenu intelektualais kurie daugiausia dirbo pogrindyje Pasipriesinimo kovos ir kalejimas 1940 metais Pahoras buvo pasauktas į Italijos kariuomene ir issiustas į musius Libijoje Apie patirtis Libijoje ir asmeninius pokycius susidurus su arabiskuoju pasauliu Pahoras kalba romane Nomadi brez oaze Klajokliai be oazes 1941 metais buvo perkeltas į Lombardija kaip karinis vertejas Iskart Padujos universitete įsirase į italu rastijos studijas Po Italijos taikos su sajungininkais 1943 metu rugsejį grįzo į Triesta kuris jau buvo okupuotas vokieciu Po keliu savaiciu okupuotame mieste Borisas Pahoras maste apie prisijungima prie pasipriesinimo buriu ir Jugoslavijos partizanu kurie tuo metu buvo Slovenijos pajurio regionuose 1955 metais tas lemtingas savaites aprase romane Mesto v zalivu Miestas įlankoje Knygoje rasoma apie jauna slovenu intelektuala is Triesto kuris grumiasi su painiais asmeniniais ir politiniais įvykiais Antrojo pasaulinio karo metais ant ribos tarp Italijos ir Slovenijos 1944 metu sausio 21 diena buvo sugautas ir perduotas naciams Sie jį uzdare Triesto kalejime o veliau 1944 m vasario 28 d issiunte į Dachau koncentracijos stovykla Is ten buvo perkeltas į Markirch ir Natzweiler Struthof stovyklas po to atgal į Dachau Mittelbau Doro Harzungen ir galiausiai Bergen Belsen stovykla is kur buvo islaisvintas 1945 m balandzio 15 d Koncentracijos stovyklu patirtys tapo vienu pagrindiniu Pahoro romanu įkvepimu jis buvo daznai lyginamas su Primo Levi Imre u Kertesz u ir Jorge u Semprun u Uz Slovenijos ribu greiciausiai vienas zinomiausiu jo darbu yra romanas Nekropola kuriame kaip lankytojas vaiksciodamas po Stuthofa prisimena internacijas ir zmoniu tarpusavio santykius stovykloje Saltojo karo metai Pahoras į Triesta grįzo 1946 metu pabaigoje 1947 m apsigyne diploma Padujos universitete jo diplominio darbo tema buvo Edvardo Kocbeko poezija Tais metais jis pirma karta sutiko Kocbeka ir tarp ju uzsimezge draugyste trukusi iki pat Kocbeko mirties 1951 ir 1952 metais Pahoras gyne Kocbeko darbus pries organizuotus Slovenijos Komunistu partijos puolimus Suartejo su liberaliaisiais demokratais ir 1966 metais kartu su Trzaskos rasytoju Alojz u Rebula įkure laikrastį Zaliv kuriame gyne tradicine demokratine politika pries tuometines Jugoslavijos totalitarizma Laikrastis Zaliv tapo svarbia demokratiniu debatu vieta kur daugelis slovenu intelektualu reiske savo nuomone Pahoras is laikrascio isejo 1990 metais kai pirmuosiuose slovenu rinkimuose po Antrojo pasaulinio karo laimejo partija DEMOS Demokratine Slovenijos opozicija 1953 1975 metais Pahor deste italu rastija slovenu vidurineje mokykloje Trieste Buvo aktyvus tarptautines organizacijos AIDLCM narys Organizacija saugo mazumu kalbas ir kultura Si patirtis įtvirtino jo anti centrinį poziurį Afera Zaliv 1975 metais Pahoras ir Alojzas Rebula Trieste isleido knyga pavadinimu Edvard Kocbek pricevalec nasega casa Edvardas Kocbekas musu laiku liudininkas Knygoje buvo isspausdintas interviu su slovenu poetu ir mastytoju Edvardu Kocbeku kuriame Kocbekas isreiske aisku nepasitenkinima 12 tukstanciu slovenu krasto gyneju nuzudymu kurį 1945 metu geguze ir birzelį organizavo revoliucionieriai komunistai Knyga sukele didziulį skandala Jugoslavijoje ir pradejo didele Jugoslavijos ziniasklaidos kampanija pries Kocbeka Laikrastis Zaliv pagrindinis knygos leidejas Jugsolavijoje buvo uzdraustas o iki 1981 metu draudimas patekti į salį galiojo ir Pahorui 1989 metais Pahoras isleido prisiminimu apie Kocbeka knyga Ta ocean strasno odprt Knyga isleido prestizine slovenu leidykla Slovenska matica leidinyje buvo ir zymaus istoriko Bogo Grafenauer io įvadinis zodis Taigi buvo zengtas pirmas zingsnis norint pakelti visuomenes nuomone apie Kocbeka Velesne veikla Borisas Pahoras iki mirties gyveno ir kure gimtajame Trieste Buvo visada veiklus viesajame tiek Slovenijos tiek italu regiono Friulio gyvenime 2007 metais viesai reme LDS kandidata į Slovenijos prezidentus Mitja Gaspari 2009 metais kandidatavo į Europos parlamenta Be slovenu ir italu kalbu puikiai kalbejo prancuzu kalba Literaturiniai pasiekimai ir įtakaNuo 1960 uju metu Boriso Pahoro darbai tapo zinomi Jugoslavijoje nors garsas apie juos ir buvo apribotas slovenu komunstinio rezimo kuris Boriso Pahoro asmenyje mate potencialu pavoju Be to jis tapo vienu pagrindiniu moraliniu kelrodziu pokario slovenu rasytoju kartai tarp kuriu buvo ir Sis daug kartu pabreze Boriso Pahoro įtaka savo kurybai ypac darbe Moz ki je rekel ne 1993 1992 metais uz literaturine kuryba buvo apdovanotas Preserno apdovanojimu o 2007 metu geguze buvo priimtas į legije casti auksciausia Prancuzijos pripazinima gavusiu zmoniu gretas Įvairios institucijos jį daug kartu nominavo Nobelio literaturos premijai 1993 metais buvo isrinktas o 2009 metais tapo Slovenijos mokslo ir meno akademijos nariu BibliografijaPirmoji Pahoro literaturine kuryba patvirtinta dvejose neteisetose ir slapta isleistose slovenu kataliku jaunimo Treste publikacijose Malajda 1939 ir Dvignjeni iz nedelje strmimo v zemeljski krog 1940 Moj trzaski naslov 1948 trumpi pasakojimai Svobodna polemika 1952 ese Vila ob jezeru 1955 pdf neveikianti nuoroda romanas Mesto v zalivu 1955 romanas Nomadi brez oaze 1956 romanas Onkraj pekla so ljudje 1958 romanas 1978 metais isleistas pavadinimu Spopad s pomladjo Kres v pristanu 1959 pdf neveikianti nuoroda trumpi pasakojimai 1972 metais isleisti pavadinimu Grmada v pristanu Na sipini 1960 pdf neveikianti nuoroda trumpi pasakojimai Mali samouk 1963 vaiku pasaka Parnik trobi nji 1964 romanas Nekropola 1967 pdf neveikianti nuoroda romanas Odisej ob jamboru 1969 ese Skarabej v srcu 1970 dienorastis prisiminimai Varno narocje 1974 trumpi pasakojimai Zatemnitev 1975 romanas Edvard Kocbek pricevalec nasega casa straipsnis interviu Trzaski mozaik 1983 uzrasai ese V labirintu 1984 romanas Ta ocean strasno odprt 1989 prisiminimai dienorastis Zlahtne transverzale 1991 dienorastis Napoved nove plovbe 1992 dienorastis Srecko Kosovel 1993 studija biografija italu kalba slovenu kalba 2008 Slovenska svatba 1995 dienorastis Ladja brez krmarja narodna identiteta v italijanski knjizevnosti od Danteja do Slataperja 1996 ese V vodoravni legi 1997 prisiminimai treciuoju asmeniu Pogled iz jamborovega kosa 1998 ese pokalbiai interviu Zibelka sveta 1999 romanas Dihanje morja 2001 trumpi pasakojimai Trzaski odzivi 2001 ese Notranji odmevi 2003 uzrasai prisiminimai Zgodba o reki kripti in dvorljivem golobu 2003 romanas Letteratura slovena del Litorale vademecum Kosovel a Trieste e altri scritti 2004 trumpa biografija ese italu kalba Meni pojejo fantje meni pojejo 2004 Trg Oberdan 2006 romanas Trst in slovenski cas 2006 ese Moje suhote in njihovi ljudje 2008 prisiminimai ese Tre volte no 2009 interviu Mile Orlic italu kalba Zalivi citanka 2010 istrauku rinkinys Soncna ura Pisemska korespondenca Borisa Pahorja in Marije Zagar 1961 1996 2010 Saltiniai Boris Pahor Trieste based Slovenian writer dies STA anglu 2022 05 30 Nuoroda tikrinta 2022 05 30 Vikiteka Boris Pahor vaizdine ir garsine medziaga