Boleslovas Jaloveckis

Gimė 1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškyje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje valdė Saldutiškio dvarą. Valdė ir Kuktiškių dvarą. 1906 m. kaip Švenčionių apskrities atstovas, dalyvavo Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. Buvo didžiosios Lietuvos valstybės šalininkas, prie kurios lygiomis teisėmis kvietė jungtis lenkus ir baltarusius. 1907 m. Vilniuje lietuvių ir lenkų kalbomis išleido „Lietuva ir jos reikalai, tautiškas Lietuvos katekizmas“. Nuo 1909 m. bendradarbiavo Vilniuje leistame laikraštyje „Litwa“. Saldutiškyje jis užveisė retų augalų dendrologinį parką. Mirė 1917 m. Sankt Peterburge nuo šiltinės.^[1]

B. Jaloveckis buvo labai turtingas žmogus, kadangi valdė didelę dalį Rusijos geležinkelių (jam priklausė Pirmoji privažiuojamųjų kelių bendrovė, tiesusi siauruosius geležinkelius) ir metalurgijos pramonės akcijų, gausiai rėmė Lietuvos pabėgėlius Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Panevėžio–Pastovių siaurojo geležinkelio iniciatorius. Apie 1885 m. tapo Sankt Peterburgo privačios Aleksandro geležinkelio gamyklos direktoriumi. Suprojektavo 2 prabangius, ypač saugius traukinius carui, tačiau 1888 m. vienas toks traukinys nuvažiavo nuo bėgių. Kadangi caro šeima stipriai nenukentėjo, caras B. Jaloveckį apdovanojo ir šis įgijo teisę prisipirkti žemių aplink Saldutiškį.^[2]

2007 m. liepos 1 d. Lentupio geležinkelio stotyje B. Jaloveckiui atminti pastatytas biustas.

• Андрэй Кіштымаў. Беларусь на вузкай каляіне. – «Спадчына», 2002, № 4.
• Российский государственный исторический архив. Фонд 1278. Опись 1 (1-й созыв). Дело 75. Лист 4; Фонд 1327. Опись 1. 1905 год. Дело 141. Лист 59; Дело 143. Лист 13 оборот.
• Laura Baltkojytė. Siaurasis geležinkelis Lietuvoje: Istorinė raida, asmenybės ir panauda turizmui. – Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. // psl. 30–34

• Biografija (rus.) 2014-08-08 iš Wayback Machine projekto.
• B. Jaloveckio biustas Lentupio stotyje (Railwayz.info)