Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
56 12 14 š pl 24 45 25 r ilg 56 2040 š pl 24 7570 r ilg 56 2040 24 7570 Kitos reikšmės Sąrašas Šv Jono Krikštytojo bažny
Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
56°12′14″š. pl. 24°45′25″r. ilg. / 56.2040°š. pl. 24.7570°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
| Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Biržų |
| Savivaldybė | Biržų rajonas |
| Gyvenvietė | Biržai |
| Adresas | Radvilos g. 5 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1861 m. |
| Stilius | vėlyvasis barokas |
Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Lietuvoje, Biržuose, Vytauto g.2 (Rotušės a.2). Bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų. Ji buvo kelis kartus statyta ir griauta. 1853–1861 m. Jonas Tiškevičius pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, stovinčią iki šiol.
Istorija
Apie 1500 m. Mikalojus II Radvila (1398–1509) pastatė pirmąją bažnyčią Biržuose. Bažnyčia buvo medinė, tačiau tiksli jos išvaizda nėra žinoma. Apie 1515 m., vyskupas Albertas Radvila (1478–1519) tarp Apaščios ir Agluonos upių pastatė kitą medinę bažnyčią, kuri stovėjo netoli dabartinės bažnyčios. 1553 m. pirmą kartą didžiojo Lietuvos iždo dokumentuose paminėta Biržų parapija. Šiame dokumente įamžinama, kad Biržų klebonas Jonas Virokovskis 1553 m. sumokėjo jam skirtą mokesčių dalį.
1564 m. Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584.) pasirinko protestantišką tikėjimą, todėl Biržų kunigaikštystėje persekiojo katalikus. 1580 m. pirmoji bažnyčia sunyko, o antrąją 1589 m. nugriovė Kristupas I Radvila (1547–1603). Tačiau 1674 m. Vilniaus vyskupas Steponas Pacas parašė laišką Biržų kunigaikštystės ekonomams, prašydamas, kad pastatytų katalikų bažnyčią ten, kur ji buvo, teigdamas, jog Biržų katalikai neturi patarnavimų. Būsimo Biržų katalikų parapijos administratoriumi paskyrė Andrių Maciejevičių, kuris pasirėmė jam suteikta katalikų bažnyčios teise ir jėga užėmė kunigaikščio dvarą, laikė pamaldas ir pastatė koplyčią.
1692 m. Biržų savininkė Liudvika Karolina Radvilaitė rėmė katalikus ir įrengė katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė, nedidelė, su vienu altoriumi, neturėjo zakristijos. Varpinėje kabojo 3 varpai. Turėjo savo kunigą, kuriam mokėjo 400 auksinų per metus. Nuo 1684 m. veikė katalikų parapinė mokykla.
1739–1742 m. Kunigaikštienė Ona Sanguškaitė-Radvilienė fundavo naujos bažnyčios ir klebonijos statybą. Naująją bažnyčią ji pavadino šv. Jeronimo vardu. Bažnyčia buvo medinė, su penkiais bokštais, turėjo penkis altorius. Ji stovėjo iki devyniolikto šimtmečio pradžios, kadangi tarp katalikų ir reformatų XVIII a. vyko religinės kovos, susirėmimai.
Kai bažnyčia sugriuvo, klebonas Kazimieras Pikturna su parapijiečiais 1811 m. pastatė laikiną medinę šv. Onos bažnyčią, kuri išliko iki dabartinės mūrinės bažnyčios statybos. Jos statybą skatino ir rėmė Jonas Tiškevičius, kadangi XIX a. pradžioje Biržai atiteko grafams Tiškevičiams. Bažnyčia buvo statoma pagal architekto Tomo Tišeckio projektą, o statybos darbus prižiūrėjo Laurynas Cezaris Anikinis (Anichini). 1860 m. Biržų bažnyčią pasveikino Žemaičių vyskupas M. Valančius. Ją pašventino 1861 m. M. Valančiaus sekretorius kunigas Justinas Dovydavičius. Ji 1879 m. konsekruota. Bažnyčią sutvarkyti ir išpuošti daug padėjo klebonas Juozas Rimkevičius.
1901 m. įrengti vargonai (meistras Rodavičius). 1909 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla. Į Rusiją 1915 m. išvežti 4 varpai (po karo grąžinti mažesni). 1919 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. 1934–1946 m. klebonavęs dekanas Antanas Grigaliūnas (1893–1960) pastatė 2 aukštų kleboniją, suremontavo bažnyčią. Laikinasis administratorius kunigas Juozapas Bagdonas 1947 m. spalio 8 d. suimtas, nuteistas 8 m. kalėti (Vorkutoje; į Lietuvą grįžo 1954 m.). Klebonas Mykolas Juodelis (1907–1968) 1950 m. balandžio 30 d. suimtas, nuteistas 10 m. kalėti (Kazachijoje; į Lietuvą grįžo 1956 m.).
Dabartinės bažnyčios architektūra
Bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų. Bažnyčia yra halinė, stačiakampio plano (45×25 m), turi du bokštus, kurių aukštis su kryžiais siekia 43 m. Jos skliautai yra kryžminiai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Bažnyčios centrinė nava 15 m pločio, šoninės – po 4,3 m pločio. Centrinės navos aukštis 15 m, šoninių – po 13,2 m. Yra dvi zakristijos, virš kurių padarytos . Langai stačiakampiai su pusapskrite arka. Piliastrai, dvigubi karnizai pagyvina sienas viduje ir išorėje.
Jos viduje yra saugomi paveikslai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Bažnyčioje yra įrengti 3 mūriniai altoriai. Klasikinio stiliaus mūriniuose altoriuose yra šv. Jono Krikštytojo (1861 m. nutapė dailininkas Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), šv. Petro (1861 m. nutapė dailininkas Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), Mykolo Arkangelo (1861 m. nutapė dailininkas Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), šv. Jurgio (nutapė dailininkas Vaitiekus Gersonas, drobė, aliejus) paveikslai. Skulptūras ir darė skulptorius Pranciškus Andriolis. Į dailės paminklų sąrašą neįtraukti, bet vertingi meno kūriniai: paveikslas „Marija nekaltai pradėtoji“ (dailininkas Melnickis), arnotas (XIX a., Pacaitės-Tiškevičienės dovana bažnyčiai).
1901 m. statyti vargonai (meistras ) neišlikę. Bažnyčioje stovi vienas didžiausių pneumatinių instrumentų Lietuvoje, pagamintas lietuvių meistro (1935 m.). Vargonai yra 28 registrų, trijų manualų, su pedalais.
Bažnyčios šventoriuje palaidoti dvasininkai
- Kanauninkas Juozapas Rimkevičius (1839–1918);
- Biržų vikaras ir klebonas Kazimieras Rimkevičius, (1878–1919);
- kanauninkas Vladislovas Kupstas, (1904–1970);
- kunigas Juozapas Laniauskas, (1892–1972);
- kunigas Antanas Gružauskas, (1920–1992);
- kunigas Bronius Strazdas, (1923–1996);
- kunigas Mykolas Stonys, (1912–2001);
- kunigas Dalius Tubys, (1964–2013).
- kunigas Povilas Bartkevičius (1962 - 2022.12.06)
Fundatoriai
- Mikalojus II Radvila (1398–1509). Pastatė bažnyčią apie 1500 m.
- Vyskupas Albertas Radvila (1748–1519). Pastatė bažnyčią apie 1515 m.
- Liudvika Karolina Radvilaitė (1667–1695). Pastatė bažnyčią apie 1692 m.
- Jonas Tiškevičius (1801–1862) Pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią 1861 m.
Biržuose dirbę ir nemažai Biržams nusipelnę kunigai
- Kazimieras Pikturna 1811 m. pastatė naują medinę šv. Onos bažnyčią, kuri stovėjo iki 1861 metų, dirbo kunigu.
- Jonas Nagulevičius (1900–1992) – 1923–1933 m. dirbo Biržuose vikaru, kunigu, kapelionu ir lotynų kalbos mokytoju. Dirbdamas Biržuose parašė disertaciją „De mixtis religionibus“ („Apie mišrias religijas“), Biržuose įsteigė Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankelį.
- Antanas Deksnys (1906–1999) m. – dirbo Biržų vikaru, klebonu, vyskupu. Aktyviai dalyvavo Ateitininkų organizacijos veikloje, nuolat dirbo su jaunimu.
- Kazimieras Rimkevičius' (1878–1919) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, dekanas ir klebonas. vienas iš Biržų gimnazijos steigėjų.
Jis atidarė valdinę aukštesniąją pradžios (keturklasę) mokyklą, kurioje ir jis pats mokė vaikus. Taip pat įkūrė katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Biržų kuopą, Lietuvos moterų katalikių draugijos Biržų skyrių, buvo Biržų taupomai-skolinamosios draugijos tarybos narys, „Saulės“ švietimo draugijos aktyvus narys.
- Kunigas Juozapas Rimkevičius (1839–1918) m. – padėjo sutvarkyti ir išpuošti Biržų bažnyčią.
- Kunigas Bronius Strazdas (1923–1996) m. – klebonas, dekanas. Rūpinosi tikinčiųjų sielovada. Jis buvo Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas ir Biržų dekanato dekanas. B. Strazdas įvedė Giesmių švenčių tradiciją Biržuose, atkūrė senelių namų veiklą.
- Kunigas Mykolas Stonys (1912-2001) m. – rezidavo kaip altaristas Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijoje.
- Kunigas Povilas Bartkevičius (1962-2022.12.06) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, 2003–2013 m. padėjo klebonui Daliui Tubiui.
- Kunigas Jonas Morkvėnas (1977) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijų administratorius, laikinai eina Biržų dekanato dekano pareigas.
- Vikaras, kunigas Normundas Figurinas (1993) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo, Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijų vikaras.
Prie bažnyčios veikiančios organizacijos
- Jaunimo maldos grupė „Svajonių bažnyčia“;
- šeimos centras;
- katalikiškų šeimų klubas;
- katechetų grupė;
- katalikių moterų draugija;
- du chorai;
- atkurta prieš karą veikusi pranciškonų tretininkų šeima.
Šaltiniai
- Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Biržų turizmo informacijos centras.
- Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
- Biržų „Sėlos“ muziejaus medžiaga. Istorija. Biržų šv. Jono Krikštytojo parapija. Iš https://birzuparapija.lt/
- Biržų šv. Jono Krikštytojo parapija.
- V. Didžpetris, V. Cibulskas. Biržų Romos katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
- R. Gučas. Juozapas Radavičius. Visuotinė Lietuvių enciklopedija.
- Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonai.
- R. Gučas. Jurgis Astrauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- A. Seibutis. Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis, 2012-11-13. Archyvuota kopija 2017-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- Jonas Nagulevičius. Anykštėnų biografijų žinynas, 2019-09-07
- Kazimieras Rimkevičius. Anykštėnų biografijų žinynas, 2014-06-15.
- Bronius Strazdas. Anykštėnų biografijų žinynas, 2016-09-15.
- Mykolas Stonys. Anykštėnų biografijų žinynas, 2018-10-17.
- Povilas Bartkevičius. Anykštėnų biografijų žinynas, 2016-06-23
- Jonas Morkvėnas. Anykštėnų biografijų žinynas, 2020-07-31
- R. Vaičekonienė. Vikaras Normundas apie kunigystės žavesį. birzietis.lt, 2020-08-10
- A. Seibutis. Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis, 2012-11-13. Archyvuota kopija 2017-08-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Parapijos svetainė
- Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Biržų Katalikų Parapija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Kas yra Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia? Ką reiškia Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia?
56 12 14 s pl 24 45 25 r ilg 56 2040 s pl 24 7570 r ilg 56 2040 24 7570 Kitos reiksmes Sarasas Sv Jono Krikstytojo baznycios Birzu sv Jono Krikstytojo baznyciaVyskupija PanevezioDekanatas BirzuSavivaldybe Birzu rajonasGyvenviete BirzaiAdresas Radvilos g 5Statybine medziaga murasPastatyta įrengta 1861 m Stilius velyvasis barokas Birzu sv Jono Krikstytojo baznycia Romos kataliku baznycia Lietuvoje Birzuose Vytauto g 2 Rotuses a 2 Baznycia turi baroko ir klasicizmo bruozu Ji buvo kelis kartus statyta ir griauta 1853 1861 m Jonas Tiskevicius pastate murine sv Jono Krikstytojo baznycia stovincia iki siol IstorijaBaznycios priekis 2014 m lapkritisGalinis fasadas Apie 1500 m Mikalojus II Radvila 1398 1509 pastate pirmaja baznycia Birzuose Baznycia buvo medine taciau tiksli jos isvaizda nera zinoma Apie 1515 m vyskupas Albertas Radvila 1478 1519 tarp Apascios ir Agluonos upiu pastate kita medine baznycia kuri stovejo netoli dabartines baznycios 1553 m pirma karta didziojo Lietuvos izdo dokumentuose pamineta Birzu parapija Siame dokumente įamzinama kad Birzu klebonas Jonas Virokovskis 1553 m sumokejo jam skirta mokesciu dalį 1564 m Mikalojus Radvila Rudasis 1512 1584 pasirinko protestantiska tikejima todel Birzu kunigaikstysteje persekiojo katalikus 1580 m pirmoji baznycia sunyko o antraja 1589 m nugriove Kristupas I Radvila 1547 1603 Taciau 1674 m Vilniaus vyskupas Steponas Pacas parase laiska Birzu kunigaikstystes ekonomams prasydamas kad pastatytu kataliku baznycia ten kur ji buvo teigdamas jog Birzu katalikai neturi patarnavimu Busimo Birzu kataliku parapijos administratoriumi paskyre Andriu Maciejeviciu kuris pasireme jam suteikta kataliku baznycios teise ir jega uzeme kunigaikscio dvara laike pamaldas ir pastate koplycia 1692 m Birzu savininke Liudvika Karolina Radvilaite reme katalikus ir įrenge kataliku baznycia Ji buvo medine nedidele su vienu altoriumi neturejo zakristijos Varpineje kabojo 3 varpai Turejo savo kuniga kuriam mokejo 400 auksinu per metus Nuo 1684 m veike kataliku parapine mokykla 1739 1742 m Kunigaikstiene Ona Sanguskaite Radviliene fundavo naujos baznycios ir klebonijos statyba Naujaja baznycia ji pavadino sv Jeronimo vardu Baznycia buvo medine su penkiais bokstais turejo penkis altorius Ji stovejo iki devyniolikto simtmecio pradzios kadangi tarp kataliku ir reformatu XVIII a vyko religines kovos susiremimai Kai baznycia sugriuvo klebonas Kazimieras Pikturna su parapijieciais 1811 m pastate laikina medine sv Onos baznycia kuri isliko iki dabartines murines baznycios statybos Jos statyba skatino ir reme Jonas Tiskevicius kadangi XIX a pradzioje Birzai atiteko grafams Tiskeviciams Baznycia buvo statoma pagal architekto Tomo Tiseckio projekta o statybos darbus priziurejo Laurynas Cezaris Anikinis Anichini 1860 m Birzu baznycia pasveikino Zemaiciu vyskupas M Valancius Ja pasventino 1861 m M Valanciaus sekretorius kunigas Justinas Dovydavicius Ji 1879 m konsekruota Baznycia sutvarkyti ir ispuosti daug padejo klebonas Juozas Rimkevicius 1901 m įrengti vargonai meistras Rodavicius 1909 m įsteigta Saules draugijos mokykla Į Rusija 1915 m isvezti 4 varpai po karo grazinti mazesni 1919 m įsikure pavasarininku kuopa 1934 1946 m klebonaves dekanas Antanas Grigaliunas 1893 1960 pastate 2 aukstu klebonija suremontavo baznycia Laikinasis administratorius kunigas Juozapas Bagdonas 1947 m spalio 8 d suimtas nuteistas 8 m kaleti Vorkutoje į Lietuva grįzo 1954 m Klebonas Mykolas Juodelis 1907 1968 1950 m balandzio 30 d suimtas nuteistas 10 m kaleti Kazachijoje į Lietuva grįzo 1956 m Dabartines baznycios architekturaBaznycios interjeras Baznycia turi baroko ir klasicizmo bruozu Baznycia yra haline staciakampio plano 45 25 m turi du bokstus kuriu aukstis su kryziais siekia 43 m Jos skliautai yra kryzminiai Vidus 3 navu atskirtu pilioriais Baznycios centrine nava 15 m plocio sonines po 4 3 m plocio Centrines navos aukstis 15 m soniniu po 13 2 m Yra dvi zakristijos virs kuriu padarytos Langai staciakampiai su pusapskrite arka Piliastrai dvigubi karnizai pagyvina sienas viduje ir isoreje Jos viduje yra saugomi paveikslai įtraukti į Kulturos vertybiu registra Baznycioje yra įrengti 3 muriniai altoriai Klasikinio stiliaus muriniuose altoriuose yra sv Jono Krikstytojo 1861 m nutape dailininkas Vladislovas Majerovskis drobe aliejus sv Petro 1861 m nutape dailininkas Vladislovas Majerovskis drobe aliejus Mykolo Arkangelo 1861 m nutape dailininkas Vladislovas Majerovskis drobe aliejus sv Jurgio nutape dailininkas Vaitiekus Gersonas drobe aliejus paveikslai Skulpturas ir dare skulptorius Pranciskus Andriolis Į dailes paminklu sarasa neįtraukti bet vertingi meno kuriniai paveikslas Marija nekaltai pradetoji dailininkas Melnickis arnotas XIX a Pacaites Tiskevicienes dovana baznyciai 1901 m statyti vargonai meistras neislike Baznycioje stovi vienas didziausiu pneumatiniu instrumentu Lietuvoje pagamintas lietuviu meistro 1935 m Vargonai yra 28 registru triju manualu su pedalais Baznycios sventoriuje palaidoti dvasininkaiKanauninkas Juozapas Rimkevicius 1839 1918 Birzu vikaras ir klebonas Kazimieras Rimkevicius 1878 1919 kanauninkas Vladislovas Kupstas 1904 1970 kunigas Juozapas Laniauskas 1892 1972 kunigas Antanas Gruzauskas 1920 1992 kunigas Bronius Strazdas 1923 1996 kunigas Mykolas Stonys 1912 2001 kunigas Dalius Tubys 1964 2013 kunigas Povilas Bartkevicius 1962 2022 12 06 FundatoriaiMikalojus II Radvila 1398 1509 Pastate baznycia apie 1500 m Vyskupas Albertas Radvila 1748 1519 Pastate baznycia apie 1515 m Liudvika Karolina Radvilaite 1667 1695 Pastate baznycia apie 1692 m Jonas Tiskevicius 1801 1862 Pastate murine sv Jono Krikstytojo baznycia 1861 m Birzuose dirbe ir nemazai Birzams nusipelne kunigaiKazimieras Pikturna 1811 m pastate nauja medine sv Onos baznycia kuri stovejo iki 1861 metu dirbo kunigu Jonas Nagulevicius 1900 1992 1923 1933 m dirbo Birzuose vikaru kunigu kapelionu ir lotynu kalbos mokytoju Dirbdamas Birzuose parase disertacija De mixtis religionibus Apie misrias religijas Birzuose įsteige ukininku sajungos smulkaus kredito bankelį Antanas Deksnys 1906 1999 m dirbo Birzu vikaru klebonu vyskupu Aktyviai dalyvavo Ateitininku organizacijos veikloje nuolat dirbo su jaunimu Kazimieras Rimkevicius 1878 1919 m Birzu sv Jono Krikstytojo parapijos vikaras dekanas ir klebonas vienas is Birzu gimnazijos steigeju Jis atidare valdine aukstesniaja pradzios keturklase mokykla kurioje ir jis pats moke vaikus Taip pat įkure kataliku jaunimo sajungos Pavasaris Birzu kuopa Lietuvos moteru katalikiu draugijos Birzu skyriu buvo Birzu taupomai skolinamosios draugijos tarybos narys Saules svietimo draugijos aktyvus narys Kunigas Juozapas Rimkevicius 1839 1918 m padejo sutvarkyti ir ispuosti Birzu baznycia Kunigas Bronius Strazdas 1923 1996 m klebonas dekanas Rupinosi tikinciuju sielovada Jis buvo Birzu sv Jono Krikstytojo parapijos klebonas ir Birzu dekanato dekanas B Strazdas įvede Giesmiu svenciu tradicija Birzuose atkure seneliu namu veikla Kunigas Mykolas Stonys 1912 2001 m rezidavo kaip altaristas Birzu sv Jono Krikstytojo parapijoje Kunigas Povilas Bartkevicius 1962 2022 12 06 m Birzu sv Jono Krikstytojo parapijos vikaras 2003 2013 m padejo klebonui Daliui Tubiui Kunigas Jonas Morkvenas 1977 m Birzu sv Jono Krikstytojo parapijos klebonas Nemunelio Radviliskio Svc Mergeles Marijos bei Suosto sv Kryziaus Isaukstinimo parapiju administratorius laikinai eina Birzu dekanato dekano pareigas Vikaras kunigas Normundas Figurinas 1993 m Birzu sv Jono Krikstytojo Nemunelio Radviliskio Svc Mergeles Marijos bei Suosto sv Kryziaus Isaukstinimo parapiju vikaras Prie baznycios veikiancios organizacijosJaunimo maldos grupe Svajoniu baznycia seimos centras katalikisku seimu klubas katechetu grupe katalikiu moteru draugija du chorai atkurta pries kara veikusi pranciskonu tretininku seima SaltiniaiBirzu sv Jono Krikstytojo baznycia Birzu turizmo informacijos centras Birzu sv Jono Krikstytojo baznycia Birzu Selos muziejaus medziaga Istorija Birzu sv Jono Krikstytojo parapija Is https birzuparapija lt Birzu sv Jono Krikstytojo parapija V Didzpetris V Cibulskas Birzu Romos kataliku sv Jono Krikstytojo baznycia R Gucas Juozapas Radavicius Visuotine Lietuviu enciklopedija Birzu sv Jono Krikstytojo baznycios vargonai R Gucas Jurgis Astrauskas Visuotine lietuviu enciklopedija A Seibutis Birzu sv Jono Krikstytojo baznycia Siaures rytai nepriklausomas Birzu krasto laikrastis 2012 11 13 Archyvuota kopija 2017 08 03 is Wayback Machine projekto Jonas Nagulevicius Anykstenu biografiju zinynas 2019 09 07 Kazimieras Rimkevicius Anykstenu biografiju zinynas 2014 06 15 Bronius Strazdas Anykstenu biografiju zinynas 2016 09 15 Mykolas Stonys Anykstenu biografiju zinynas 2018 10 17 Povilas Bartkevicius Anykstenu biografiju zinynas 2016 06 23 Jonas Morkvenas Anykstenu biografiju zinynas 2020 07 31 R Vaicekoniene Vikaras Normundas apie kunigystes zavesį birzietis lt 2020 08 10 A Seibutis Birzu sv Jono Krikstytojo baznycia Siaures rytai nepriklausomas Birzu krasto laikrastis 2012 11 13 Archyvuota kopija 2017 08 03 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Birzu sv Jono Krikstytojo baznycia vaizdine ir garsine medziagaParapijos svetaine Birzu sv Jono Krikstytojo baznycia Birzu Kataliku Parapija