Birutė Gudynaitė

1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą.

1976–1983 m. ir 1984–2002 m. dirbo Paminklų restauravimo institute; nuo 1998 m. projektų vadovė, nuo 2002 m. Kultūros paveldo centro projektų vadovė.

Šalia praktinio architektės-restauratorės darbo dirbo ir mokslinį tiriamąjį darbą, skelbė straipsnius mokslinėje paminklų apsaugos spaudoje, dalyvavo mokslinėse konferencijoje, rengė mokslinę studiją apie Vilniaus želdynų sutvarkymą. Daug dėmesio skyrė Vilniaus miesto senųjų mūrų tyrimams ir ekspertizėms.^[1]

Palaidota Antakalnio kapinėse.

Svarbiausi architektūrinių tyrimų, restauravimo ir pritaikymo projektai: ^[2]

• Gyvenamojo namo Šv. Mikalojaus g. 13 Vilniuje, 1978 m.
• Šv. Kazimiero g. 3, pritaikytas kavinei, 1979 m.
• Rūdninkų g. 13, pritaikytas Paminklosaugos komisijai, 1990 m.
• Pastato Rūdninkų g. 13, 1992 m.
• Transporto magistralės nuo P. Višinskio g. iki geležinkelio stoties (ir sudarė specialųjį paminklosauginį, planą), 1992 m.
• Pilies g. 26, 1995 m.
• Užupio g. l pirmojo aukšto, pritaikytas kirpyklai, 1996 m.
• Vilniaus senamiesčio 69 kvartalo, su kitais, 1998 m.
• Katedros aikštės, su kitais, 2000 m.
• Videniškių augustinų vienuolyno, pritaikytas bibliotekai ir muziejui, 2000 m.
• Pirčių komplekso Tilto g. 17/4, pritaikytas Centrinei hipotekai, 2003 m.