| Biliakiemis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Biliakiemis | ||||||||||||||||
| 55°27′43″š. pl. 25°40′52″r. ilg. / 55.462°š. pl. 25.681°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Utenos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Utenos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Utenos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 101 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Biliakiemis | |||||||||||||||
Biliakiemis – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Utenos ir 7 km į šiaurę nuo Kuktiškių. Gretimi kaimai – Griūtys, Gudėniškės, Kryželiai, Puodžiai, Purviniškis. Seniūnaitijos centras. Kaimo pietinėje dalyje yra Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1940 m.), veikia Krašuonos mokyklos skyrius, biblioteka (nuo 1955 m.).
Istorija
Biliakiemis minimas 1699 m. Kuktiškių bažnyčios santuokos metrikų knygoje (nuorašas) de Bilekiemie, p. 105.
Svarbesni Biliakiemio kaimo įvykiai ir datos:
- 1387 m. Biliakiemis, kartu su Kačiūnais, Buitūnais ir kt., pateko Vilniaus vyskupų žinion ir priklausė Kuktiškių dvarui.
- 1557 m. pagal Žygimanto Augusto įvestą žemės reformą kūrėsi ir vystėsi kaimai.
- 1731 m. Biliakiemio kaimas minimas įvairiuose dokumentuose.
- 1919 m. Biliakiemyje įsteigta mokykla.
- 1929 m. kaimas išskirtytas į vienkiemius pagal Lietuvos žemės reformą.
- 1937 m. Per Biliakiemį nutiestas vieškelis į Kuktiškes.
- 1940 m. rugpjūčio 11 d. pašventinta Biliakiemio bažnyčia.
- 1942 ir 1944 m. kaimą aplankė Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis Pranas Daunys. Jis pirmasis pritaikė Brailio raštą lietuviškai abėcėlei.
- 1943 m. Biliakiemio bažnyčią aplankė Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.
- 1944 m. liepos 9 d. iš Utenos krašto rusų buvo išvyta vokiečių kariuomenė.
- 1944–1945 m. iš Biliakiemio į rusų kariuomenę neišėjo nei vienas vyras. Šiais metais kaime buvo spausdinami ir platinami antisovietinės agitacijos ir laikraštukai.
- 1944–1947 m. už antitarybinę veiklą Biliakiemyje suimti, nuteisti ir išsiųsti į lagerius 8 žmonės. 2 iš jų žuvo lageryje.
- 1949 m. Biliakiemyje buvo sukurtas kolūkis "Pilnoji varpa".
- 1953 m. įsteigta septynmetė mokykla, joje dirbo 11 mokytojų. Mokykla veikė iki 1961 m.
- 1955 m. kaime įsteigta biblioteka, veikė felčerių-akušerių punktas.
- 1960 m. įsteigtas medicinos punktas.
- 1963 m. Biliakiemyje pradėti elektros vedimo darbai.
- 1967–1970 m. išasfaltuoti gyvenvietės keliai ir kelias į Vijeikius.
- 1969 m. Biliakiemyje pastatyti kultūros namai ir parduotuvė, įvestas vandentiekis, pradėti melioravimo darbai, rengiamos kultūrinės ganyklos. Dėl melioracijos buvo sunaikinta 14 vienkiemių sodybų, tik 2 iš jų persikėlė į Biliakiemio gyvenvietę. Pradėta gyvenamųjų namų statyba, kaime įvestas telefonas.
- 1970 m. žiemą prie Biliakiemio kolūkio prijungti Šeduikių, Žebriškių, Inkartų ir kt. kaimai.
- 1975 m. prie Biliakiemio prijungtas Klovinių kolūkis.
- 1980 m. užtvenktas Šeduikio upelis, įrengtas tvenkinys.
- 1984–1992 m. Biliakiemyje veikė vaikų darželis.
- 1991 ir 1992 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu panaikinti kolūkiai ir atstatyta privati nuosavybė.
- 2005 m. rugpjūčio 14 d. Biliakiemyje pastatytas ir pašventintas paminklas žuvusiems Vytauto apygardos partizanams.
Pavadinimo kilmė
Pasak liaudies pasakojimų, kaimui vardą davęs čia atkeliavęs elgeta, kuris ieškojo „bile kiemo“ nakvynei, kad netektų nakvoti lauke. Nuo to laiko esą ir pradėta vadinti kaimą Biliakiemiu. Iki 1944 m. kaimo pavadinimas visur buvo rašomas su „e“ (Bilekiemis), tačiau dabar rašomas su „ia“.
Biliakiemo "Šv. Mergelės Marijos vardo" bažnyčios statyba
Kaime pastatyti bažnyčią nusprendė ir šią mintį įgyvendino Utenos parapijos klebonas Jonas Asminavičius. Bažnyčiai vieta buvo parinkta prie jau tuomet buvusių Biliakiemio kapinių. 1937 m. Kurijos bažnytinių turtų valdymo tarybos leidimu kaime buvo leista statyti koplyčią. Statybos reikalais rūpinosi J. Asminavičius.
Bažnyčios ir ūkinių pastatų statyba prasidėjo 1937 m. gegužės mėnesį, iš Juozapo Vilūno nupirktame 6 ha žemės sklype (tame sklype buvo ir kapinės). Ūkininkas Albertas Vilūnas taip pat paaukojo 1 ha žemės, kuri ribojosi su nupirktu sklypu, o Jonas Žibėnas paaukojo dar 1,5 ha žemės, tačiau šis sklypas nesiribojo prie jau turimų žemių, todėl buvo parduotas, o gauti pinigai buvo panaudoti bažnyčios statybai.
Puodžių kaimo gyventoja Adelė Jasūdytė bažnyčiai paaukojo visą savo ūkį ir pastatus (iš viso apie 11 ha žemės), su sąlyga, jog bažnyčia ją išlaikys iki gyvenimo pabaigos. Lėšas bažnyčios statybai taip pat skyrė ir Teofilė Norkūnaitė bei Kotryna Ramonaitė su tokia pat sąlyga. Taip iš A. Jasūdytės paaukotų pastatų klebonas pastatė atskirą namą, kad visos trys moterys turėtų kur gyventi.
Kleboniją pastatė Biliakiemio gyventojas meistras Alfonsas Ramelis su pagalbininkais, o bažnyčios projekto autorius – Zarasų apskrities inžinierius Pranas Indriūnas. Biliakiemio bažnyčia buvo suprojektuota medinė, karkasinio tipo, su trimis navomis, dideliais pailgais langais. Bokštas – nesimetrinis, keturkampis, sienos – karkasinės, iš abiejų pusių apkaltos lentomis, tarp lentų – spalių užpildas. Pačiame pastato viršuje langai apvalūs, o stogas dengtas skarda. Bažnyčios matmenys: plotis – 10 m, ilgis – 25 m, aukštis – 8 m, bokšto aukštis – 18 m.
1940 m. rusams atėjus į valdžią, klebonas, bijodamas, jog tarybinė valdžia gali paversti pastatą kino sale ar kultūros namais, rugpjūčio 11 d. skubiai pašventino bažnyčią. Buvo sukviesti žmonės, jaunimas, galintis giedoti iškilmingos ceremonijos metu. Vietoj tikrų vargonų buvo įsigyta fisharmonija, o vietoj varpo buvo panaudotas sunkvežimio ratlankis, su įmontuota šerdimi. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kunigas Petras Markevičius, kuris vėliau ilgai kunigavo Biliakiemyje.
Biliakiemio bažnyčioje kunigavo:
- 1940–1957 m. bažnyčios statytojas J. Asminavičius.
- 1957–1964 m. kunigas Kriminskas.
- 1964–1987 m. kunigas Petras Markevičius – literatas, dailininkas.
- 1988–1991 m. kunigas Samsonas.
- 1991 - 2022 m. parapiją administravo iki mirties Spitrėnų Šv. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas, kun. Povilas Klezys.
- Nuo 2022 m. iki dabar Biliakiemio parapiją administruoja Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Utenos dekanato dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas bei jų padėjėjai: kun. vikaras Rimantas Kaunietis (2022-2024), kun. rezidentas Dainius Matiukas (2024-dabar), kun. rezidentas Virginijus Taučkėla (2024-dabar).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Biliakiemis, Kas yra Biliakiemis? Ką reiškia Biliakiemis?