Biatlono pasaulio taurė

Biatlono pasaulio taurė – pagrindinės stipriausių pasaulio biatlonininkų varžybos. Jos pradėtos rengti nuo 1977 m. vyrams ir nuo 1982 m. moterims.

Taurės varžybų etapai vyksta kiekvieną žiemą nuo lapkričio iki kovo mėn. pabaigos, kiekvieną savaitę skirtingose šalyse. Pertrauka daroma tik pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių metu. Pasaulio taurės sezone vyksta 9-10 etapų, o rungtys vyksta nuo trečiadienio-ketvirtadienio iki sekmadienio. Estafečių rungtis sezono metu vyksta ne daugiau nei 6 kartus (įskaitant olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus).

Sportininkas, laimėjęs bendroje rungčių įskaitoje sezono pabaigoje yra apdovanojamas Didžiąja krištolo taure. Mažąsias krištolo taures laimi atskirų rungčių nugalėtojai.

Kiekvienoje pasaulio taurės rungtyje geriausi 40 sportininkų gauna įskaitinius taškus – pirma vieta verta 90 taškų, 2 – 75, 3 – 60, 4 – 50, 5 – 45, 6 – 40, 7 – 36, 8 – 34, 9 – 32, 10 – 31 ir toliau kiekviena vieta vienu tašku mažiau. Masinio starto rungtyje taškų skaičiavimas skiriasi: iki 21 vietos kaip kitose rungtyse, nuo 22 – kiekviena vieta dviem taškais mažiau (už 30 vietą – 2 taškai). Vienodos vietos duoda vienodus taškus. Visi visų rungčių taškai sumuojami ir įrašomi į bendrą taurės įskaitą. Jei sportininkai surenka vienodą taškų skaičių, aukštesnė vieta skiriama daugiau pergalių iškovojusiam biatlonininkui; jei pergalių skaičius vienodas – daugiau antrųjų vietų iškovojusiam, ir t. t.

2014–2015 m. pasaulio taurės tvarkaraštyje buvo įrašyta nauja biatlono rungtis – vienetų mišri estafetė. Šioje estafetėje komandą sudaro viena moteris ir vienas vyras, kuris paeiliui šliuožia po vieną ratą ir atlieka šaudymus stovint ir gulint.^[1]