Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Bižagošo salos

  • Pagrindinis puslapis
  • Bižagošo salos
Bižagošo salos
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bižagošo salų pakrantės ir jūros ekosistemos – Omatí Minhô
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta  Bisau Gvinėja
Tipas Gamtinis
Kriterijus ix, x
Nuoroda (angl.) (pranc.): 1431
Regionas** Afrika
Įrašymo istorija
Įrašas 2025  (47 sesija)
Vikiteka: Bižagošo salos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Bižagošo salos (port. Arquipélago dos Bijagós) – salynas Atlanto vandenyne, netoli Afrikos krantų, priklauso Bisau Gvinėjai, Bolamos regionui.

Salose gyvena ~30 tūkst. žmonių, dauguma jų priklauso bižagų tautai, kalbančiai . Verčiamasi daugiausia žvejyba, žemės ūkiu. Dėl sudėtingo susisiekimo su žemynu, salyne išsilaikė savita kultūra, paplitę kaukių ir fetišų dirbimo menai.

Gamta

Salyną sudaro 88 salų, salelių ir uolų grupė ir apima 2624 km² teritoriją.

Bižagošo salos susidarė iš sąnašų, suneštų Žebos, Didžiosios Bubos, Mansoa upių ir yra jų buvusios deltos liekana. Salų pakrantės apžėlusios mangrovių sąžalynais, toliau sausumoje auga palmių giraitės, subekvatoriniai miškai, antriniai miškai, savanos. 1996 m. salynas paskelbtas biosferos rezervatu, čia veisiasi hipopotamai, jūriniai vėžliai, įvairūs paukščiai.

Svarbiausios salos:

  • pietinė grupė – Orangas, Orangozinjas, Bubakė, , Roša, ;
  • rytinė grupė – Bolama, ;
  • šiaurinė grupė – Karavela, Karašė, Formosa, Unas, Unjakomas, Urakanė, Enu, Ponta, Majas.

2025 m. salynas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tapdamas pirmuoju Bisau Gvinėjos pasaulio paveldo objektu.

Išnašos

  1. Coastal and Marine Ecosystems of the Bijagós Archipelago – Omatí Minhô

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 07:32

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bižagošo salos, Kas yra Bižagošo salos? Ką reiškia Bižagošo salos?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bizagoso salu pakrantes ir juros ekosistemos Omati MinhoPasaulio paveldo sarasasVieta Bisau GvinejaTipas GamtinisKriterijus ix xNuoroda angl pranc 1431Regionas AfrikaĮrasymo istorijaĮrasas 2025 47 sesija Vikiteka Bizagoso salos Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Bizagoso salos port Arquipelago dos Bijagos salynas Atlanto vandenyne netoli Afrikos krantu priklauso Bisau Gvinejai Bolamos regionui Salyno zemelapis Salose gyvena 30 tukst zmoniu dauguma ju priklauso bizagu tautai kalbanciai Verciamasi daugiausia zvejyba zemes ukiu Del sudetingo susisiekimo su zemynu salyne issilaike savita kultura paplite kaukiu ir fetisu dirbimo menai GamtaSalyna sudaro 88 salu saleliu ir uolu grupe ir apima 2624 km teritorija Bizagoso salos susidare is sanasu sunestu Zebos Didziosios Bubos Mansoa upiu ir yra ju buvusios deltos liekana Salu pakrantes apzelusios mangroviu sazalynais toliau sausumoje auga palmiu giraites subekvatoriniai miskai antriniai miskai savanos 1996 m salynas paskelbtas biosferos rezervatu cia veisiasi hipopotamai juriniai vezliai įvairus pauksciai Svarbiausios salos pietine grupe Orangas Orangozinjas Bubake Rosa rytine grupe Bolama siaurine grupe Karavela Karase Formosa Unas Unjakomas Urakane Enu Ponta Majas 2025 m salynas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa tapdamas pirmuoju Bisau Gvinejos pasaulio paveldo objektu IsnasosCoastal and Marine Ecosystems of the Bijagos Archipelago Omati Minho

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Haidelbergas

  • Liepa 16, 2025

    Haid parkas

  • Liepa 16, 2025

    Hadsono sąsiauris

  • Liepa 16, 2025

    Haas F1 Team

  • Liepa 16, 2025

    Hatų kalba

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje