Beržtų valsčius

53°52′š. pl. 24°23′r. ilg. / 53.86°š. pl. 24.39°r. ilg. / 53.86; 24.39

Beržtų valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1939 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras:	Beržtai

Rusijos imperija
Gardino gubernija	Gardino apskritis (186?–1915)

Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Balstogės vaivadija (1921–1939)	Gardino apskritis (1919–1939)

Beržtų valsčius (rus. Берштовская волость, lenk. gmina Berszty) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos ir pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Beržtai. 1919–1925 m. valsčiui priklausė šie dabartinei Lietuvai priklausantys kaimai: Kabeliai, Ašašninkai, Musteika, Pogarenda ir Katra.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.^[1]1925 m. liepos 1 d. dalis šiaurinių valsčiaus kaimų prijungti prie naujai įkurto Marcinkonių valsčiaus. 1939 m. rugsėjo pabaigoje valsčių užėmė Raudonoji armija ir prijungė prie Baltarusijos TSR, Balstogės srities. 1940 m. valsčius buvo panaikintas ir įtrauktas į Pariečės rajoną.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4169	527 kiemai ^[2]	12 seniūnijų	34

Suskirstymas

redaguoti

1933 m. spalio 16 d. valsčius suskirstytas į 10 seniūnijų.^[3]

Gyvenvietės

redaguoti

1921 m. į valsčiaus sudėtį pateko šios gyvenvietės:^[4]

Babinas, k. ir gir.
Didžioji Berastavica, k.
Beržtai, k.
Biankai, užs.
Boras, užs.
Bžozovi Moscikas, užs.
Cemne Blotas, k.
Dudkos, k.
Hlušnevas, k.
Ivačiai, užs.
Jokūbonys (Jakubavičai), k.
Jelnikai, kol.
Karaviškės, užs.
Kabeliai, k.
Koscevičiai, vs.
Kazliškės, gir.
Krasnajė, k.
Krapivnyca, k.
Krivulė (Kšivulia), užs.
Kucy Lesas, k.
Lipnikai, užs.
Lozkos, užs.
Musteika, užs. ir gir.
Motora, gir.
Matyliai, k.
Naikuliškiai, gir.
Nova Ruda, k.
Noviščė, k.
Navasiolkai, k.
Ogorodiščia, lentp. ir užs.
Arlova Hura, vs.
Ausianica, k.
Perevešas, gir.
Pilaunia, k.
Paberžtai, k.
Pakabelnia, gir.
Pogarenda, užs.
Paharelecas, k.
Promekas, gir.
Predlohai, k.
Ramanavas, k.
Ryskai, gir. ir užs.
Siniaciauka, k.
Smuha, užs.
Sucharai, k.
Ščanecas, k.
Šklenskas, k.
Šumas, k.
Ščežka, užs.
Vuhlai, k.
Zomašiai (Zamoša), k.
Zamascianai, k.
Zasada, užs.
Žabinka, užs.
Zubravas, užs.
Zubruvka, užs.
Žubalaitis, k.

Gyventojai

redaguoti

Pagal 1921 m. surašymą valsčiuje gyveno 6119 žmonės:^[5]

Baltarusiai – 67,34 % (4121);
Lenkai – 23,17 % (1418);
Lietuviai – 7,71 % (472);
Žydai – 0,94 % (58);
Rusai – 0,81 % (50).

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Białostocki Dziennik Wojewódzki. 1933, nr 11, poz. 51
Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)

Valsčiaus gyvenvietės. Radzima.net

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Białostocki Dziennik Wojewódzki. 1933, nr 11, poz. 51

[4] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[5] 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]