Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 47 š pl 25 18 31 r ilg 54 67972 š pl 25 30861 r ilg 54 67972 25 30861 Bernardinų kapinių pagrindinė alėja ir koply
Bernardinų kapinės
54°40′47″ š. pl. 25°18′31″ r. ilg. / 54.67972°š. pl. 25.30861°r. ilg.
Bernardinų kapinės – kapinės Vilniaus Užupyje, už , išsidėsčiusios ant stataus, skardingo Vilnios dešiniojo kranto. Kapinės tankiai apaugusios medžiais, tarp jų daug žinomus senojo Vilniaus gyventojus menančių antkapių, paminklų, skulptūrų, obeliskų ir kryžių. Antkapiniai paminklai daugiausiai pagaminti iš akmens. Bernardinų kapinės puikiai reprezentuoja Vilniaus istoriją ir kultūrą. Šiose kapinėse palaidota daug žymių ir Lietuvai nusipelniusių žmonių, iš jų apie 20 senojo Vilniaus universiteto profesorių. Pavasarį kapinėse žydi sibirinės scylės. Bernardinų kapinės svarbus istorinis – kultūrinis objektas. Kapinių plotas šiuo metu sudaro 3,6 hektarų.
Istorija
XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose, kapinės buvo uždaromos ir atidaromos už miesto. Reikėjo uždaryti ir senąsias Bernardinų kapines, veikusias XV–XVIII a. tarp bernardinų bažnyčių: Bernardinų bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios.
Bernardinų kapinės – antrosios pagal senumą Vilniaus kapinės. Jos buvo įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 metais. vokiečių kongregacijai, vadovaujamai bernardinų vienuolių, naujoms kapinėms išskyrė 2,6 ha žemės sklypą prie Stepono Batoro trakto ir Žvyro kalno. Šis plotas yra dabartinėje šiaurės vakarų dalyje (nuo pagrindinių vartų iki kolumbariumų). 1810 m. spalio 2 d. (pagal senąjį kalendorių – rugsėjo 20 d.) pradėta laidoti, pirmasis palaidotas Nemenčinės gyventojas Antanas Skimbarovičius, iš anksto išsipirkęs vietą kapinėse. Iš pradžių buvo laidojami tik vokiečių kongregacijos nariai – kitiems reikėjo raštiško Bernardinų bažnyčios klebono leidimo. Laikytos mišios ir naujos kapinės pašventintos 1810 m spalio 14 d. Netrukus 1810–1812 m. pastatyti du rytinis ir vakarinis kolumbariumai, į kurių nišas talpindavo karstus ir juos užmūrydavo. 1812 m. kapinės aptvertos mūrine tvora, su dvišlaičiu raudonų čerpių stogeliu, pastatyti dekoruoti kukliais piliastrais pasibaigiančiais timpanais kaustytais trimis kryžiais klasicistiniai vartai. Prie vartų šliejasi varpinė su trimis varpais. XIX amžiuje varpai skambėjo, žmogų laidojant. Pastatytas ir nedidelis sargo namelis bei medinė špitolė. 1814 m. kapinės tapo Bernardinų bažnyčios parapinėmis kapinėmis. 1825 m. iš labdaringų miestiečių lėšų tarp kolumbariumų pradėta statyti dešimties langų dviejų aukštų koplyčia, jos požemyje įrengta kripta su katakombomis. Koplyčios autorius – prancūzų kilmės architektas Džozefas Pusjė, gyvenęs ir kūręs Vilniuje. Koplyčia pašventinta 1827 metais. Jos požeminėse kriptose pradėta laidoti 1829 m. 1849 m. toje vietoje, kur buvo laikytos pirmosios šv. Mišios, pastatyta kapinių inauguracinė koplytėlė.
1850 m. bernardinai pradėjo siekti praplėsti kapines. Dabartinį vaizdą Bernardinų kapinės įgijo 1861 metais. Miesto valdžia išskyrė vakarinei kapinių daliai papildomą sklypą. Jis buvo pašventintas 1861 m. spalio 21 d., to atminimui pastatytas medinis kryžius. Tuo metu paaiškėjo, jog trys vilniečiai turi namus ant Žvyro kalno. Jie surašė skundus miesto valdžiai. Buvo įsakyta naująjį žemės sklypą iš kapinių atimti, tačiau kapines ginti ėmėsi daug įtakingų parapijiečių bajorų, aukštų valdininkų ir buvo parašytas prašymas carui Aleksandrui II. Netrukus naujas kapinių plotas buvo įteisintas. Kapines puošė trys giminių koplytėlės, daugybė paminklų, su meistrų inicialais. Pagrindinis takas buvo išgrįstas akmenimis.
1863 m. sukilimo metu caro žandarmerijos pareigūnai kratė ir Bernardinų kapines. Kapinėse buvo rasta paslėptos draudžiamos sukilėlių literatūros, ginklų. 1864 m. caro valdžia uždarė Bernardinų vienuolyną, tačiau kapinės veikė ir toliau. XIX amžiaus pabaigoje buvo pradėta pirmųjų paminklų restauracija, tačiau blogai degtų plytų kolumbariumai jau buvo apirę. Nemažai rūpesčių kapinėms kėlė Vilnios potvyniai. Apie tai byloja Bernardinų vienuolyno 1858–1860 m. susirašinėjimas su Vilniaus generalgubernatoriumi. XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje L. E. Uzemblos, Ruščicų, Lenskių ir kitų giminių ar pavienių asmenų pastangomis restauruoti atskiri paminklai, kolumbariumai.
1939–1945 metais po Bernardinų kapines vaikščiodamas istorinių publikacijų autorius, garsus Vilniaus gyventojas Aleksandras Snežka ėmė surašinėti antkapinius paminklus, vėliau ėmė rengti Vilniaus kapinių aprašą ir išleido veikalą „Vilniaus kapinės“, kuris saugomas Osolinskių nacionalinėje bibliotekoje Vroclave. Istorinių rankraščių kolekcijose, tarp jų ir Vrublevskių bibliotekoje, saugomi ir kitų Bernardinų kapinių tyrinėtojų: Antano Lazarovičiaus, Alberto Liudviko Zoštauto, Vaclovo Veitkos, Vidos Girininkienės, Algirdo Paulausko, Edmundo Malachovičiaus darbai.
Antroje XX a. pusėje kapinės buvo apleistos. Po 1945 m. nugriauti kolumbariumai, palaikai 1948 m. užkasti duobėse koplyčios kairėje pusėje. Į metalo laužą buvo vežamos kapų aptvėrimų metalinės tvorelės, buvo sunaikinta daug kryžių. Nuo 1967 metų kapinėse beveik nebelaidojama. Kapinės tapo neveikiančios, bet lankytojams atviros. Kai buvo nustota laidoti, kapinės natūraliai užsikonservavo. Atsirado daug neprižiūrimų, bevardžių kapų ar kapaviečių. Kapinių apsauga pradėjo keistis 1988 metais, kai buvo patvirtintas Vilniaus miesto senųjų kapinių tvarkymo planas 1988–1990 metams. Apie 1988 m. leista laidoti į šeimos kapus, kapinės gavo riboto laidojimo kapinių statusą.
Bernardinų kapinių statiniai
Kapinėse iki šių dienų išlikusi klasicistinių formų centrinė koplyčia, įsteigimo koplytėlė, sargo namelis, vartai su varpine, vakarinis kolumbariumas, rytinio kolumbariumo fragmentai, Veimarnų, Gruževskių, Frejendų laidojimo koplyčios. Iš trijų pusių kapines juosia tvora su čerpiniu stogu.
Šaltiniuose rašoma, jog vartai ir sargo namelis pastatyti tuo pačiu metu, apie 1820 m. Vartai klasicistinės architektūros, juose dvigubos durys, ant trijų mūrinių stulpų iškelta varpinė skirta trims varpams. Išorinėje vartų pusėje pritvirtina lenta su užrašu lotynų kalba: „Non omnis mortur" (liet. „Ne visas mirsiu"). Vidinėje varpų pusėje 1933 m. įmūryta Zofijai Boufalovai (1837–1918 m.) skirta atminimo lenta. Tvora mūrinių plytų, juosia kapines iš trijų pusių. Sargo namelis išlikęs toks, koks buvo XIX amžiuje. Vakarinis arba kairysis kolumbariumas turėjo tris aukštus su 37 nišomis kiekviename aukšte, viso 111 nišų. Dešiniajame kolumbariume buvo 72 nišos. Pirmiausiai buvo pastatytas vakarinis kolumbariumas, jis išliko iki šių dienų, jungiasi su kapinių tvora. Kapinių inauguracinė koplytėlė su paminkline lenta ir medine Nukryžiuotojo skulptūra yra klasicizmo stiliaus paminklas, kurį sudaro stogeliu uždengtos arkomis sujungtos keturios kolonos.
Pagrindinė kapinių koplyčia vienos navos, simetriško stačiakampio plano, klasicistinio stiliaus su dvišlaičiu stogu, turinčiu frontonus. Koplyčia dalija kapinių sienoje esantį kolumbariumą į dvi dalis. Koplyčia pastatyta iš labdaringų aukų, ji buvusi išbaltinta su 10 langų. Į ją vedė trys įėjimai su kaustytomis ir medžiu apkaltomis durimis. Pagrindinis įėjimas iš terasos su dvipusiais laiptais. Pagrindinį fasadą puošia piliastrai, koplyčios stoge yra bokštelis su kryžiumi. Po koplyčia yra rūsys su 50 laidojimo nišų. 1827 m. koplyčioje buvo nutapytas altorius iliuzinės sakralinių pastatų sienų tapybos principu. Jo centre buvo įkomponuota Nukryžiuotojo skulptūra. Šiuo metu Bernardinų kapinių koplyčioje yra išlikusios vertingos XIX a. trečiojo dešimtmečio iliuzinės tapybos fragmentų. Koplyčios laiptų atitvarinėje sienoje, abipus įėjimo į rūsį įmūrytos pilko ir rausvo šlifuoto granito 9 memorialinės lentelės su iškaltais raidžių įrašais lenkų kalba.
Kapines puošia trys koplyčios-mauzoliejai: Frejendų (lenk. Freyend), Veimarnų (lenk. Weymarn) ir Gruževskių (lenk. Gruźewski). Veimarnų koplyčia pastatyta 1907 metais. Joje palaidoti trijų Veimarnų šeimos narių palaikai. Koplyčia stačiakampio plano su laidojimo rūsiu stogas skliautinis, dengtas skardos lakštais. Koplyčios fasado nišose pritvirtintos trys smiltainio memorialinės lentos su įgilintų raidžių įrašais lenkų kalba. Koplyčioje yra metalinis lango rėmas ir durys. Koplyčios galinėje sienoje matyti ant sienos tapytos freskos fragmentai. Frejendų koplyčia pastatyta 1828 metais, ji klasicistinės architektūros, kvadrato plano, vieno aukšto su laidojimo rūsiu. Koplyčią dengia čerpių stogas. Priekinis ir galinis fasadai turi timpanus. Priekiniame fasade yra metalinės skardos durys. Prie įėjimo granitinis laiptas. Nišoje pritvirtinta metalinė memorialinė lenta su iškaltu įgilintų raidžių įrašu lenkų kalba. Kito šono nišoje pritvirtinta rudo marmuro lenta su iškaltu įgilintų raidžių įrašu lenkų kalba. Gruževskių koplyčia stačiakampio plano su pastoge ir laidojimo rūsiu. Koplyčia iš gelsvai rausvų plytų, stogas iš skardos. Fasado sienoje įtvirtintos dvi balto marmuro memorialinės lentelės su iškaltais įgilintais įrašais lenkų kalba.
Bernardinų kapinėse palaidotieji
Bernardinų kapinėse nuo 1810 m. rudens iki metų pabaigos buvo palaidota 32 vilniečiai, tarp jų būta Šv. Jonų ir Šv. Kazimiero bažnyčių parapijiečių. Per ketverius metus iki 1814 m. Bernardinų bažnyčios mirčių metrikinėse knygose suregistruoti 1042 vilniečiai. Per visą laikotarpį Bernardinų kapinėse gali būti palaidota ne mažiau kaip 30 tūkstančių žmonių.
Bernardinų kapinėse palaidota daug žymių mokslininkų, kunigų, meno, kultūros veikėjų, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvių, inžinierių, mokytojų, gydytojų, Vilniaus universiteto profesorių: Vilniaus universiteto rektorius, anatomijos ir biologijos profesorius Johanas Lobenveinas, austrų kilmės dailininkas-raižytojas, knygų iliustratorius, Vilniaus Universiteto grafikos profesorius , profesorius, natūralistas ir pedagogas Stanislovas Bonifacas Jundzilas, jo sūnėnas, botanikas Juozapas Jundzilas, profesorius , medicinos mokslų daktarai, profesoriai Konstantinas Porcijanka, , retorikos ir poezijos profesorius Leonas Borovskis, profesoriai, matematikai Pranciškus Norvaiša ir Zacharijus Niemčevskis, unitų vyskupas , dailininkai-tapytojai: Kanutas Ruseckas, Ferdinandas Ruščicas, Vincas Slendzinskis, jo tėvas , Kanuto Rusecko sūnus Boleslovas Ruseckas, , jo tėvas, visuomenės veikėjas Napoleonas Riauba ir žmona, tapytoja , Lietuvos švietėjas ir lietuvių visuomenės veikėjas, filantropas Juozapas Volodzka, dailininkas-tapytojas Jurgis Jodkovskis, tapytojas-grafikas , dailininkas, meno istorikas Vytautas Kairiūkštis, jo sesuo sesuo menotyrininkė Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, dalininkas, vyskupo Motiejaus Valančiaus ir Simono Daukanto portretų autorius , fotografai: Juzefas Čechavičius, dailininkas ir fotografas Stanislavas Filibertas Fleris, aktorius, dainininkas, Vilniaus miesto teatro vadovas 1805–1816 metais, Sankt Peterburgo aktoriaus, dainininko, operų autoriaus bei Vilniaus aktoriaus tėvas , rašytojas, istorikas , gydytojas, literatas, visuomeninis veikėjas , kultūros veikėjas, kraštotyrininkas Liucijonas Uzembla, Lietuvos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, VU bibliotekininkas Mykolas Eustachijus Brenšteinas, grafas, kolekcionierius, kultūros veikėjas Marijonas Vandalinas Steponas Broel-Pliateris, Juzefo Pilsudskio sesuo Zofija Kadenacova, Felikso Dzeržinskio motina Helena Dzeržinskaja. Žymių žmonių kapai yra išsidėstę didesnėje kapinių teritorijoje. Antkapiniai paminklai pagaminti vilniečių akmentašių Juozapo Horbacevičiaus, Julijaus Lobanovskio, Juozapo Kozlovskio. Paminklai įvairių formų ir stiliaus, su išraiškingomis epitafijomis, papuošti ornamentais ir simboliais.
- Profesoriaus Leono Borovskio kapas
- Profesoriaus, natūralisto Stanislovo Bonifaco Jundzilo kapas
- Dailininko ir meno istoriko Vytauto Kairiūkščio šeimos kapas
- Dailininko Boleslavo Rusecko kapas
- Rašytojo ir istoriko Liudviko Sobolevskio kapas
- Zofijos Kadenacovos kapas
Bernardinų kapinės dabartyje
Pagal plotą Bernardinų kapinės už Rasų yra mažesnės tris kartus. Bernardinų kapinių takų tinklas iki šių dienų liko tas pats, tebestovi nepakitęs kapinių sargo namelis, centrinė kapinių koplyčia, kapinių pašventinimo koplytėlė, kuri žymi ir pirmojo palaidojimo vietą, kapinių tvoroje įspausti koplyčios rytinis ir vakarinis kolumbariumai. Kapinių teritorijoje apstu antkapinių paminklų: išlikę pirmieji, pastatyti iš plytų, apsamanoję lauko akmenys, kuriais išsiskiria Vilniaus kapinės, yra obeliskų, skulptūrų, kryžių.
Atkūrus Nepriklausomybę, 1988 m. Bernardinų kapinių tyrimo ir restauravimo darbus pradėjo Paminklų restauravimo institutas. Bernardinų kapinių tyrimus atliko architektė Audronė Kasperavičienė, kapinių ir jų koplyčios sutvarkymo projektą parengė architektės-restauratorės Giedrė Miknevičienė ir Vitalija Stepulienė. 1991 m. prasidėjo koplyčios stogo avarinės būklės likvidavimo darbai. Po kelių metų akmenimis buvo išgrįstas pagrindinis takas iki koplyčios. 1999 m. Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis rekonstruotas vakarinis kolumbariumas. 2002–2008 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento (nuo 2006 m. balandžio 1 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) lėšomis restauruota 10 antkapinių paminklų. 2002 m. restauruota inauguracinė koplytėlė. Nuo 2005 metų Bernardinų kapinių kompleksas buvo įrašytas į valstybės saugomų Kultūros vertybių registrą.
Tikrasis kapinių atgaivinimas prasidėjo 2005 m., kai buvo parengta kapinių gelbėjimo programa. Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, kad jie įsipareigoja globoti kapinių restauraciją. 2006 m. buvo sudaryta Bernardinų kapinių tvarkybos ir pažinimo sklaidos programa, sudarytas restauruotinų antkapių sąrašas.
2006–2010 m. buvo vykdoma Bernardinų kapinių tvarkybos, pažinimo sklaidos ir edukacijos programa. Bendromis Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos kultūros ministerijos, Lenkijos Respublikos kovų ir kančių atminties išsaugojimo tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo lėšomis restauruoti vertingiausi paminklai, sutvirtintas šlaitas, parengta ir išleista knyga apie Bernardinų kapines, vyko įvairūs renginiai, supažindinantys visuomenę su šiuo unikaliu kultūros paveldo objektu.
Šaltiniai
- Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. Vilnius: Savastis. 2015. ISBN 978-9986-420-98-9.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Bernardinų kapinės Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- Aleksander Śnieżko, Cmentarz Bernardyński na Zarzeczu, Dział Rękopisów Ossolineum, Wrocław.
- Audronė Kasperavičienė, Jerzy Surwiło, Przechadzki po Wilnie. Zarzecze. Cmentarz Bernardynski, Wilno, 1997.
- Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės: čia nėra mirties. Skelbta svetainėje „15 min", 2009 m. [2]
- Vida Girininkienė, Algirdas Paulauskas. Vilniaus Bernardinų kapinės. Vilnius, 1994.
- Irma Randakevičienė. Užupio kapinių fotografė. Manieji Bernardinai. Skelbta „Bernardinai. lt", 2018. [3]
- Parodos katalogas. Vilniaus Bernardinų kapinės rašytiniuose ir ikonografiniuose šaltiniuose, 2010 m. [4]
- Irma Randakevičienė. Gražiausio Vilniaus Bernardinų kapinių paminklo šeimos istorija. Skelbta „Voruta.lt", 2023. [5]
- Dalia Klajumienė. Iliuzinė tapyba Bernardinų kapinių koplyčios altoriuje. Vilniaus Bernardinų kapinės, 1810–2010 / sudarytoja Vida Girininkienė. Vilnius: Versus aureus, 2010. P. 191–197.
- Rūta Grigolytė. Bernardinų kapinės – vienas vertingiausių Vilniaus nekropolių. Skelbta svetainėje „Kauno diena", 2013 m. [6]
Nuorodos
- Dokumentinis filmas. Miręs Vilnius. Bernardinų kapinių istorijos Archyvuota kopija 2023-11-01 iš Wayback Machine projekto.
- Bernardinų kapinės
- Bernardinų kapinės
- Bernardinų kapinės
- Bernardinų kapinės
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bernardinų kapinės, Kas yra Bernardinų kapinės? Ką reiškia Bernardinų kapinės?
54 40 47 s pl 25 18 31 r ilg 54 67972 s pl 25 30861 r ilg 54 67972 25 30861 Bernardinu kapiniu pagrindine aleja ir koplycia iki restauracijos 2011 m Bernardinu kapiniu pagrindine aleja ir centrine koplycia rudenįBernardinu kapiniu įsteigimo koplytele Bernardinu kapines kapines Vilniaus Uzupyje uz issidesciusios ant stataus skardingo Vilnios desiniojo kranto Kapines tankiai apaugusios medziais tarp ju daug zinomus senojo Vilniaus gyventojus menanciu antkapiu paminklu skulpturu obelisku ir kryziu Antkapiniai paminklai daugiausiai pagaminti is akmens Bernardinu kapines puikiai reprezentuoja Vilniaus istorija ir kultura Siose kapinese palaidota daug zymiu ir Lietuvai nusipelniusiu zmoniu is ju apie 20 senojo Vilniaus universiteto profesoriu Pavasarį kapinese zydi sibirines scyles Bernardinu kapines svarbus istorinis kulturinis objektas Kapiniu plotas siuo metu sudaro 3 6 hektaru Jano Bulhako nuotrauka Bernardinu kapines 1919 m Nuotraukoje uzfiksuotas Bernardinu kapiniu rytinis arba desinysis kolumbariumas Jis kaip ir vakarinis kolumbariumas taip pat turejo tris aukstus taciau jame buvo maziau nisu IstorijaXIX a pradzioje Vilniuje kaip ir kituose Europos miestuose kapines buvo uzdaromos ir atidaromos uz miesto Reikejo uzdaryti ir senasias Bernardinu kapines veikusias XV XVIII a tarp bernardinu baznyciu Bernardinu baznycios Sv Onos baznycios ir Sv Arkangelo Mykolo baznycios Bernardinu kapines antrosios pagal senuma Vilniaus kapines Jos buvo įsteigtos Bernardinu vienuolyno Sv Martyno vokieciu Romos kataliku kongregacijos prasymu 1810 metais vokieciu kongregacijai vadovaujamai bernardinu vienuoliu naujoms kapinems isskyre 2 6 ha zemes sklypa prie Stepono Batoro trakto ir Zvyro kalno Sis plotas yra dabartineje siaures vakaru dalyje nuo pagrindiniu vartu iki kolumbariumu 1810 m spalio 2 d pagal senajį kalendoriu rugsejo 20 d pradeta laidoti pirmasis palaidotas Nemencines gyventojas Antanas Skimbarovicius is anksto issipirkes vieta kapinese Is pradziu buvo laidojami tik vokieciu kongregacijos nariai kitiems reikejo rastisko Bernardinu baznycios klebono leidimo Laikytos misios ir naujos kapines pasventintos 1810 m spalio 14 d Netrukus 1810 1812 m pastatyti du rytinis ir vakarinis kolumbariumai į kuriu nisas talpindavo karstus ir juos uzmurydavo 1812 m kapines aptvertos murine tvora su dvislaiciu raudonu cerpiu stogeliu pastatyti dekoruoti kukliais piliastrais pasibaigianciais timpanais kaustytais trimis kryziais klasicistiniai vartai Prie vartu sliejasi varpine su trimis varpais XIX amziuje varpai skambejo zmogu laidojant Pastatytas ir nedidelis sargo namelis bei medine spitole 1814 m kapines tapo Bernardinu baznycios parapinemis kapinemis 1825 m is labdaringu miestieciu lesu tarp kolumbariumu pradeta statyti desimties langu dvieju aukstu koplycia jos pozemyje įrengta kripta su katakombomis Koplycios autorius prancuzu kilmes architektas Dzozefas Pusje gyvenes ir kures Vilniuje Koplycia pasventinta 1827 metais Jos pozeminese kriptose pradeta laidoti 1829 m 1849 m toje vietoje kur buvo laikytos pirmosios sv Misios pastatyta kapiniu inauguracine koplytele 1850 m bernardinai pradejo siekti praplesti kapines Dabartinį vaizda Bernardinu kapines įgijo 1861 metais Miesto valdzia isskyre vakarinei kapiniu daliai papildoma sklypa Jis buvo pasventintas 1861 m spalio 21 d to atminimui pastatytas medinis kryzius Tuo metu paaiskejo jog trys vilnieciai turi namus ant Zvyro kalno Jie surase skundus miesto valdziai Buvo įsakyta naujajį zemes sklypa is kapiniu atimti taciau kapines ginti emesi daug įtakingu parapijieciu bajoru aukstu valdininku ir buvo parasytas prasymas carui Aleksandrui II Netrukus naujas kapiniu plotas buvo įteisintas Kapines puose trys giminiu koplyteles daugybe paminklu su meistru inicialais Pagrindinis takas buvo isgrįstas akmenimis 1863 m sukilimo metu caro zandarmerijos pareigunai krate ir Bernardinu kapines Kapinese buvo rasta pasleptos draudziamos sukileliu literaturos ginklu 1864 m caro valdzia uzdare Bernardinu vienuolyna taciau kapines veike ir toliau XIX amziaus pabaigoje buvo pradeta pirmuju paminklu restauracija taciau blogai degtu plytu kolumbariumai jau buvo apire Nemazai rupesciu kapinems kele Vilnios potvyniai Apie tai byloja Bernardinu vienuolyno 1858 1860 m susirasinejimas su Vilniaus generalgubernatoriumi XIX a pabaigoje XX a I puseje L E Uzemblos Ruscicu Lenskiu ir kitu giminiu ar pavieniu asmenu pastangomis restauruoti atskiri paminklai kolumbariumai 1939 1945 metais po Bernardinu kapines vaiksciodamas istoriniu publikaciju autorius garsus Vilniaus gyventojas Aleksandras Snezka eme surasineti antkapinius paminklus veliau eme rengti Vilniaus kapiniu aprasa ir isleido veikala Vilniaus kapines kuris saugomas Osolinskiu nacionalineje bibliotekoje Vroclave Istoriniu rankrasciu kolekcijose tarp ju ir Vrublevskiu bibliotekoje saugomi ir kitu Bernardinu kapiniu tyrinetoju Antano Lazaroviciaus Alberto Liudviko Zostauto Vaclovo Veitkos Vidos Girininkienes Algirdo Paulausko Edmundo Malachoviciaus darbai Vienas graziausiu Bernardinu kapiniu paminklu Ramybes angelas angelo skulptura ant Mareniciu seimos kapo Sia skulptura 1906 m sukure varsuvietis skulptorius R B Lubanovskis sekdamas kito zymaus lenku skulptoriaus Leopoldo Vasilkovskio kuriniu Antroje XX a puseje kapines buvo apleistos Po 1945 m nugriauti kolumbariumai palaikai 1948 m uzkasti duobese koplycios kaireje puseje Į metalo lauza buvo vezamos kapu aptverimu metalines tvoreles buvo sunaikinta daug kryziu Nuo 1967 metu kapinese beveik nebelaidojama Kapines tapo neveikiancios bet lankytojams atviros Kai buvo nustota laidoti kapines naturaliai uzsikonservavo Atsirado daug nepriziurimu bevardziu kapu ar kapavieciu Kapiniu apsauga pradejo keistis 1988 metais kai buvo patvirtintas Vilniaus miesto senuju kapiniu tvarkymo planas 1988 1990 metams Apie 1988 m leista laidoti į seimos kapus kapines gavo riboto laidojimo kapiniu statusa Bernardinu kapiniu statiniaiVeimarnu koplyciaPagrindinis straipsnis Sarasas Bernardinu kapiniu koplycios Kapinese iki siu dienu islikusi klasicistiniu formu centrine koplycia įsteigimo koplytele sargo namelis vartai su varpine vakarinis kolumbariumas rytinio kolumbariumo fragmentai Veimarnu Gruzevskiu Frejendu laidojimo koplycios Is triju pusiu kapines juosia tvora su cerpiniu stogu Saltiniuose rasoma jog vartai ir sargo namelis pastatyti tuo paciu metu apie 1820 m Vartai klasicistines architekturos juose dvigubos durys ant triju muriniu stulpu iskelta varpine skirta trims varpams Isorineje vartu puseje pritvirtina lenta su uzrasu lotynu kalba Non omnis mortur liet Ne visas mirsiu Vidineje varpu puseje 1933 m įmuryta Zofijai Boufalovai 1837 1918 m skirta atminimo lenta Tvora muriniu plytu juosia kapines is triju pusiu Sargo namelis islikes toks koks buvo XIX amziuje Vakarinis arba kairysis kolumbariumas turejo tris aukstus su 37 nisomis kiekviename aukste viso 111 nisu Desiniajame kolumbariume buvo 72 nisos Pirmiausiai buvo pastatytas vakarinis kolumbariumas jis isliko iki siu dienu jungiasi su kapiniu tvora Kapiniu inauguracine koplytele su paminkline lenta ir medine Nukryziuotojo skulptura yra klasicizmo stiliaus paminklas kurį sudaro stogeliu uzdengtos arkomis sujungtos keturios kolonos Pagrindine kapiniu koplycia vienos navos simetrisko staciakampio plano klasicistinio stiliaus su dvislaiciu stogu turinciu frontonus Koplycia dalija kapiniu sienoje esantį kolumbariuma į dvi dalis Koplycia pastatyta is labdaringu auku ji buvusi isbaltinta su 10 langu Į ja vede trys įejimai su kaustytomis ir medziu apkaltomis durimis Pagrindinis įejimas is terasos su dvipusiais laiptais Pagrindinį fasada puosia piliastrai koplycios stoge yra bokstelis su kryziumi Po koplycia yra rusys su 50 laidojimo nisu 1827 m koplycioje buvo nutapytas altorius iliuzines sakraliniu pastatu sienu tapybos principu Jo centre buvo įkomponuota Nukryziuotojo skulptura Siuo metu Bernardinu kapiniu koplycioje yra islikusios vertingos XIX a treciojo desimtmecio iliuzines tapybos fragmentu Koplycios laiptu atitvarineje sienoje abipus įejimo į rusį įmurytos pilko ir rausvo slifuoto granito 9 memorialines lenteles su iskaltais raidziu įrasais lenku kalba Kapines puosia trys koplycios mauzoliejai Frejendu lenk Freyend Veimarnu lenk Weymarn ir Gruzevskiu lenk Gruzewski Veimarnu koplycia pastatyta 1907 metais Joje palaidoti triju Veimarnu seimos nariu palaikai Koplycia staciakampio plano su laidojimo rusiu stogas skliautinis dengtas skardos lakstais Koplycios fasado nisose pritvirtintos trys smiltainio memorialines lentos su įgilintu raidziu įrasais lenku kalba Koplycioje yra metalinis lango remas ir durys Koplycios galineje sienoje matyti ant sienos tapytos freskos fragmentai Frejendu koplycia pastatyta 1828 metais ji klasicistines architekturos kvadrato plano vieno auksto su laidojimo rusiu Koplycia dengia cerpiu stogas Priekinis ir galinis fasadai turi timpanus Priekiniame fasade yra metalines skardos durys Prie įejimo granitinis laiptas Nisoje pritvirtinta metaline memorialine lenta su iskaltu įgilintu raidziu įrasu lenku kalba Kito sono nisoje pritvirtinta rudo marmuro lenta su iskaltu įgilintu raidziu įrasu lenku kalba Gruzevskiu koplycia staciakampio plano su pastoge ir laidojimo rusiu Koplycia is gelsvai rausvu plytu stogas is skardos Fasado sienoje įtvirtintos dvi balto marmuro memorialines lenteles su iskaltais įgilintais įrasais lenku kalba Bernardinu kapinese palaidotiejiBernardinu kapinese nuo 1810 m rudens iki metu pabaigos buvo palaidota 32 vilnieciai tarp ju buta Sv Jonu ir Sv Kazimiero baznyciu parapijieciu Per ketverius metus iki 1814 m Bernardinu baznycios mirciu metrikinese knygose suregistruoti 1042 vilnieciai Per visa laikotarpį Bernardinu kapinese gali buti palaidota ne maziau kaip 30 tukstanciu zmoniu Bernardinu kapinese palaidota daug zymiu mokslininku kunigu meno kulturos veikeju 1831 m ir 1863 m sukilimu dalyviu inzinieriu mokytoju gydytoju Vilniaus universiteto profesoriu Vilniaus universiteto rektorius anatomijos ir biologijos profesorius Johanas Lobenveinas austru kilmes dailininkas raizytojas knygu iliustratorius Vilniaus Universiteto grafikos profesorius profesorius naturalistas ir pedagogas Stanislovas Bonifacas Jundzilas jo sunenas botanikas Juozapas Jundzilas profesorius medicinos mokslu daktarai profesoriai Konstantinas Porcijanka retorikos ir poezijos profesorius Leonas Borovskis profesoriai matematikai Pranciskus Norvaisa ir Zacharijus Niemcevskis unitu vyskupas dailininkai tapytojai Kanutas Ruseckas Ferdinandas Ruscicas Vincas Slendzinskis jo tevas Kanuto Rusecko sunus Boleslovas Ruseckas jo tevas visuomenes veikejas Napoleonas Riauba ir zmona tapytoja Lietuvos svietejas ir lietuviu visuomenes veikejas filantropas Juozapas Volodzka dailininkas tapytojas Jurgis Jodkovskis tapytojas grafikas dailininkas meno istorikas Vytautas Kairiukstis jo sesuo sesuo menotyrininke Halina Kairiukstyte Jaciniene dalininkas vyskupo Motiejaus Valanciaus ir Simono Daukanto portretu autorius fotografai Juzefas Cechavicius dailininkas ir fotografas Stanislavas Filibertas Fleris aktorius dainininkas Vilniaus miesto teatro vadovas 1805 1816 metais Sankt Peterburgo aktoriaus dainininko operu autoriaus bei Vilniaus aktoriaus tevas rasytojas istorikas gydytojas literatas visuomeninis veikejas kulturos veikejas krastotyrininkas Liucijonas Uzembla Lietuvos istorijos ir kulturos tyrinetojas archeologas etnografas VU bibliotekininkas Mykolas Eustachijus Brensteinas grafas kolekcionierius kulturos veikejas Marijonas Vandalinas Steponas Broel Pliateris Juzefo Pilsudskio sesuo Zofija Kadenacova Felikso Dzerzinskio motina Helena Dzerzinskaja Zymiu zmoniu kapai yra issideste didesneje kapiniu teritorijoje Antkapiniai paminklai pagaminti vilnieciu akmentasiu Juozapo Horbaceviciaus Julijaus Lobanovskio Juozapo Kozlovskio Paminklai įvairiu formu ir stiliaus su israiskingomis epitafijomis papuosti ornamentais ir simboliais Profesoriaus Leono Borovskio kapas Profesoriaus naturalisto Stanislovo Bonifaco Jundzilo kapas Dailininko ir meno istoriko Vytauto Kairiukscio seimos kapas Dailininko Boleslavo Rusecko kapas Rasytojo ir istoriko Liudviko Sobolevskio kapas Zofijos Kadenacovos kapasBernardinu kapines dabartyjePagal plota Bernardinu kapines uz Rasu yra mazesnes tris kartus Bernardinu kapiniu taku tinklas iki siu dienu liko tas pats tebestovi nepakites kapiniu sargo namelis centrine kapiniu koplycia kapiniu pasventinimo koplytele kuri zymi ir pirmojo palaidojimo vieta kapiniu tvoroje įspausti koplycios rytinis ir vakarinis kolumbariumai Kapiniu teritorijoje apstu antkapiniu paminklu islike pirmieji pastatyti is plytu apsamanoje lauko akmenys kuriais issiskiria Vilniaus kapines yra obelisku skulpturu kryziu Atkurus Nepriklausomybe 1988 m Bernardinu kapiniu tyrimo ir restauravimo darbus pradejo Paminklu restauravimo institutas Bernardinu kapiniu tyrimus atliko architekte Audrone Kasperaviciene kapiniu ir ju koplycios sutvarkymo projekta parenge architektes restauratores Giedre Mikneviciene ir Vitalija Stepuliene 1991 m prasidejo koplycios stogo avarines bukles likvidavimo darbai Po keliu metu akmenimis buvo isgrįstas pagrindinis takas iki koplycios 1999 m Vilniaus miesto savivaldybes lesomis rekonstruotas vakarinis kolumbariumas 2002 2008 m Kulturos vertybiu apsaugos departamento nuo 2006 m balandzio 1 d Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos lesomis restauruota 10 antkapiniu paminklu 2002 m restauruota inauguracine koplytele Nuo 2005 metu Bernardinu kapiniu kompleksas buvo įrasytas į valstybes saugomu Kulturos vertybiu registra Tikrasis kapiniu atgaivinimas prasidejo 2005 m kai buvo parengta kapiniu gelbejimo programa Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinu kapinese atidenge lenta su įrasu kad jie įsipareigoja globoti kapiniu restauracija 2006 m buvo sudaryta Bernardinu kapiniu tvarkybos ir pazinimo sklaidos programa sudarytas restauruotinu antkapiu sarasas 2006 2010 m buvo vykdoma Bernardinu kapiniu tvarkybos pazinimo sklaidos ir edukacijos programa Bendromis Kulturos paveldo departamento prie Lietuvos kulturos ministerijos Lenkijos Respublikos kovu ir kanciu atminties issaugojimo tarybos Vilniaus miesto savivaldybes bei Adomo Mickeviciaus Lietuvos ir Lenkijos santykiu remimo fondo lesomis restauruoti vertingiausi paminklai sutvirtintas slaitas parengta ir isleista knyga apie Bernardinu kapines vyko įvairus renginiai supazindinantys visuomene su siuo unikaliu kulturos paveldo objektu SaltiniaiVida Girininkiene Bernardinu kapines 1810 2010 Vilnius Versus Aureus 2010 ISBN 978 9955 34 278 6 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 Morta Bauziene Pasizvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybines sienos Vilnius Savastis 2015 ISBN 978 9986 420 98 9 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Bernardinu kapines Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 1 Aleksander Sniezko Cmentarz Bernardynski na Zarzeczu Dzial Rekopisow Ossolineum Wroclaw Audrone Kasperaviciene Jerzy Surwilo Przechadzki po Wilnie Zarzecze Cmentarz Bernardynski Wilno 1997 Vida Girininkiene Bernardinu kapines cia nera mirties Skelbta svetaineje 15 min 2009 m 2 Vida Girininkiene Algirdas Paulauskas Vilniaus Bernardinu kapines Vilnius 1994 Irma Randakeviciene Uzupio kapiniu fotografe Manieji Bernardinai Skelbta Bernardinai lt 2018 3 Parodos katalogas Vilniaus Bernardinu kapines rasytiniuose ir ikonografiniuose saltiniuose 2010 m 4 Irma Randakeviciene Graziausio Vilniaus Bernardinu kapiniu paminklo seimos istorija Skelbta Voruta lt 2023 5 Dalia Klajumiene Iliuzine tapyba Bernardinu kapiniu koplycios altoriuje Vilniaus Bernardinu kapines 1810 2010 sudarytoja Vida Girininkiene Vilnius Versus aureus 2010 P 191 197 Ruta Grigolyte Bernardinu kapines vienas vertingiausiu Vilniaus nekropoliu Skelbta svetaineje Kauno diena 2013 m 6 NuorodosVikiteka Bernardinu kapines vaizdine ir garsine medziagaDokumentinis filmas Mires Vilnius Bernardinu kapiniu istorijos Archyvuota kopija 2023 11 01 is Wayback Machine projekto Bernardinu kapines Bernardinu kapines Bernardinu kapines Bernardinu kapines