Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Benediktas Povilas Sapiega
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Benediktas Povilas Sapiega | |
|---|---|
| Sapiegos | |
| Lapinas (herbas) | |
| Gimė | 1643 m. |
| Mirė | 1707 m. liepos 12 d. (~64 metai) Berlynas |
| Tėvas | Povilas Jonas Sapiega |
| Motina | Ana Barbora Kopecaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Izabelė Tarlaitė |
| Vaikai | Mykolas Juozapas Sapiega, Pranciškus Karolis Sapiega, |
| Vikiteka | Benediktas Povilas Sapiega |
Benediktas Povilas Sapiega (apie 1643 – 1707 m. rugpjūčio 12 d., Berlynas) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis pastalininkis (1663–1665 m.), Lietuvos didysis stalininkas (1665–1670 m.), Lietuvos didysis raikytojas (1670 m.), Lietuvos dvaro paiždininkis (1670–1676 m.) ir Lietuvos didysis iždininkas (1676–1703, 1705–1707 m.), Slanimo seniūnas.
Biografija
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Povilo Jono Sapiegos ir Anos Barboros Kopecaitės antrasis sūnus. Turėjo brolius – Kazimierą Joną, Leoną Baziliį ir Pranciškų Steponą.
Nuo 1657 metų mokėsi jezuitų kolegiume, Grace, Ausrtija, nuo 1661 metų tęsė mokslus Luveno universitete (Ispanijos Nyderlandai). 1663–1664 metais kartu su broliais Kazimieru Jonu ir Pranciškumi Steponu keliavo po Vakarų Europos šalis. 1664 metų balandį grįžo iš užsienio į tėvynę.
1664 metų ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimą. 1669 metais Benediktas Povilas Sapiega palaikė Pilypo Vilhelmo Noiburgskio įLenkijos sostą, bet po to pasirašė Mykolo Koributo Višnioveckio elekciją. 1674 metais elekciniame seime Benediktas Povilas Sapiega buvo maršalka ir įtakojo Karūnos didžiojo etmono Jono Sobieskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą, kas prisidėjo prie Spiegų hegemonijos įtvirtinimo Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.
1663 metais Benediktas Povilas Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, 1665 metais tapo Lietuvos didžiuoju stalininku. Tais pačiais 1665 metais, po savo tėvo mirties priėmė vadovavimą husarų įgulom, Lietuvos armijoje. 1666 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į du seimus. 1670 metais buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju raikytoju, o po to Lietuvos dvaro paiždininkiu. Tais pačiais metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1673 metais Benediktas Povilas Sapiega nedalyvavo Chotyno mūšyje dėl ligos ir buvo Lenkijos stovykloje.
1676 metais Benediktas Povilas Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą ir paskirtas Lietuvos didžiuoju iždininku. 1677 metais seime pasisakė prieš galingą Pacų giminę, kurie užėmė dominuojančią padėtį Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Kova tarp Pacų ir Sapiegų tęsėsi ir ateityje. 1681 metais seime Benediktas Povilas Sapiega iškvietė į dvikovą Lietuvos didijį etmoną ir Vilniaus vaivadą Mykoą Kazimierą Pacą. Tarpininkaujant Karūnos didžiajam maršalkai, kunigaikščiui Stanislovui Heraklijui Liubomirskiui dvikova tarp abiejų priešininkų buvo atšaukta. 1684 metais Pacai tęsė puolimą ant Benedikto Sapiegos, kaltinant jį imant kyšius. Teismas kaltino jį paimant kyšį iš Prancūzijos ambasadoriaus.
1660-ais - 1690-tų metų pradžioje Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje įsidegė kova dėl valdžios tarp kunigaikščių Radvilų iš vienos pusės, Sapiegų ir Pacų iš kitos. Bet jau 1670-tų antroje pusėje - 1680-tų m. pirmoje pusėje magnatai Pacai pateko į opoziciją naujam Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui ir pradėjo vaidytis su kunigaikščiais Sapiegomis ir Oginskiais. 1682 metais, po Mykolo Kazimiero Paco mirties, vyresnysis Benedikto brolis Lietuvos lauko etmonas Kazimieras Jonas Sapiega gavo Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono pareigybes. 1684 metais mirė Lietuvos didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, Mykolo Kazimiero Paco pusbrolis. 1680-tų metų antroje pusėje magnatai Sapiegos sustiprino savo padėtį Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Netrukus prieš juos bendru frontu išstojo Lietuvos bajorija, kuri susivienijo aplink kunigaikščius Oginskius (buvusius Sapiegų sąjungininkus) ir Višnioveckius.
1707 metų rugpjūtį Benediktas Povolas Sapiega mirė Berlyne, Prūsijos karaliaus Frydricho I dvare.
Šeima ir vaikai
1668 metais Benediktas Povilas Sapiega vedė Izabelę Tarlaitę (m. po 1704), Sandomiro vaivados Jano Aleksandro Tarlo (m. 1680) ir Anos Čartoriskos dukterį. Vaikai:
- Mykolas Juozapas Sapiega (1670–1738), Lietuvos armijos generolas-majoras ir Palenkės vaivada
- Pranciškus Karolis Sapiega
- (apie 1675–1750), Olkenicko ir Jalovicko seniūnas
Literatūra
- Анатоль Грыцкевіч, Сапегі // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 549. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Kazimieras Jonas Sapiega | Lietuvos dvaro paiždininkis 1670–1676 | Po to: Dominykas Mikalojus Radvila |
| Prieš tai: Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas | Lietuvos didysis iždininkas 1676-1703 | Po to: Martynas Valavičius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Benediktas Povilas Sapiega, Kas yra Benediktas Povilas Sapiega? Ką reiškia Benediktas Povilas Sapiega?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Benediktas Povilas SapiegaSapiegosLapinas herbas Gime 1643 m Mire 1707 m liepos 12 d 64 metai BerlynasTevas Povilas Jonas SapiegaMotina Ana Barbora KopecaiteSutuoktinis e Izabele TarlaiteVaikai Mykolas Juozapas Sapiega Pranciskus Karolis Sapiega Vikiteka Benediktas Povilas Sapiega Benediktas Povilas Sapiega apie 1643 1707 m rugpjucio 12 d Berlynas LDK valstybinis veikejas Lietuvos didysis pastalininkis 1663 1665 m Lietuvos didysis stalininkas 1665 1670 m Lietuvos didysis raikytojas 1670 m Lietuvos dvaro paizdininkis 1670 1676 m ir Lietuvos didysis izdininkas 1676 1703 1705 1707 m Slanimo seniunas BiografijaLietuvos magnatu Sapiegu gimines Cereisko Ruzano linijos atstovas herbo Lis savininkas Lietuvos didziojo etmono ir Vilniaus vaivados Povilo Jono Sapiegos ir Anos Barboros Kopecaites antrasis sunus Turejo brolius Kazimiera Jona Leona Baziliį ir Prancisku Stepona Nuo 1657 metu mokesi jezuitu kolegiume Grace Ausrtija nuo 1661 metu tese mokslus Luveno universitete Ispanijos Nyderlandai 1663 1664 metais kartu su broliais Kazimieru Jonu ir Pranciskumi Steponu keliavo po Vakaru Europos salis 1664 metu balandį grįzo is uzsienio į tevyne 1664 metu ne karta buvo renkamas pasiuntiniu į seima 1669 metais Benediktas Povilas Sapiega palaike Pilypo Vilhelmo Noiburgskio įLenkijos sosta bet po to pasirase Mykolo Koributo Visnioveckio elekcija 1674 metais elekciniame seime Benediktas Povilas Sapiega buvo marsalka ir įtakojo Karunos didziojo etmono Jono Sobieskio isrinkima į Lenkijos karaliaus sosta kas prisidejo prie Spiegu hegemonijos įtvirtinimo Lietuvos didziojoje kunigaikstysteje 1663 metais Benediktas Povilas Sapiega gavo Lietuvos didziojo pastalininkio pareigybe 1665 metais tapo Lietuvos didziuoju stalininku Tais paciais 1665 metais po savo tevo mirties prieme vadovavima husaru įgulom Lietuvos armijoje 1666 metais buvo isrinktas pasiuntiniu į du seimus 1670 metais buvo paskirtas Lietuvos didziuoju raikytoju o po to Lietuvos dvaro paizdininkiu Tais paciais metais buvo isrinktas pasiuntiniu į seima 1673 metais Benediktas Povilas Sapiega nedalyvavo Chotyno musyje del ligos ir buvo Lenkijos stovykloje 1676 metais Benediktas Povilas Sapiega buvo isrinktas pasiuntiniu į seima ir paskirtas Lietuvos didziuoju izdininku 1677 metais seime pasisake pries galinga Pacu gimine kurie uzeme dominuojancia padetį Lietuvos didziojoje kunigaikstysteje Kova tarp Pacu ir Sapiegu tesesi ir ateityje 1681 metais seime Benediktas Povilas Sapiega iskviete į dvikova Lietuvos didijį etmona ir Vilniaus vaivada Mykoa Kazimiera Paca Tarpininkaujant Karunos didziajam marsalkai kunigaiksciui Stanislovui Heraklijui Liubomirskiui dvikova tarp abieju priesininku buvo atsaukta 1684 metais Pacai tese puolima ant Benedikto Sapiegos kaltinant jį imant kysius Teismas kaltino jį paimant kysį is Prancuzijos ambasadoriaus 1660 ais 1690 tu metu pradzioje Lietuvos didziojoje kunigaikstysteje įsidege kova del valdzios tarp kunigaiksciu Radvilu is vienos puses Sapiegu ir Pacu is kitos Bet jau 1670 tu antroje puseje 1680 tu m pirmoje puseje magnatai Pacai pateko į opozicija naujam Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui ir pradejo vaidytis su kunigaiksciais Sapiegomis ir Oginskiais 1682 metais po Mykolo Kazimiero Paco mirties vyresnysis Benedikto brolis Lietuvos lauko etmonas Kazimieras Jonas Sapiega gavo Vilniaus vaivados ir Lietuvos didziojo etmono pareigybes 1684 metais mire Lietuvos didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas Mykolo Kazimiero Paco pusbrolis 1680 tu metu antroje puseje magnatai Sapiegos sustiprino savo padetį Lietuvos didziojoje kunigaikstysteje Netrukus pries juos bendru frontu isstojo Lietuvos bajorija kuri susivienijo aplink kunigaikscius Oginskius buvusius Sapiegu sajungininkus ir Visnioveckius 1707 metu rugpjutį Benediktas Povolas Sapiega mire Berlyne Prusijos karaliaus Frydricho I dvare Seima ir vaikai1668 metais Benediktas Povilas Sapiega vede Izabele Tarlaite m po 1704 Sandomiro vaivados Jano Aleksandro Tarlo m 1680 ir Anos Cartoriskos dukterį Vaikai Mykolas Juozapas Sapiega 1670 1738 Lietuvos armijos generolas majoras ir Palenkes vaivada Pranciskus Karolis Sapiega apie 1675 1750 Olkenicko ir Jalovicko seniunasLiteraturaAnatol Gryckevich Sapegi Vyalikae knyastva Litoyskae Encyklapedyya U 3 t T 2 Kadecki korpus Yackevich Redkal G P Pashkoy gal red i insh Mast Z E Gerasimovich Mn BelEn 2006 792 s il S 549 ISBN 985 11 0315 2 ISBN 985 11 0378 0 t 2 NuorodosPolitinis postasPries tai Kazimieras Jonas Sapiega Lietuvos dvaro paizdininkis 1670 1676 Po to Dominykas Mikalojus RadvilaPries tai Jeronimas Krispinas Kirsensteinas Lietuvos didysis izdininkas 1676 1703 Po to Martynas Valavicius