Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija

Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija arba sutrumpintai UNFCCC – tarptautinė sutartis, kuria siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis atmosferoje būtų stabilizuotas klimato kaitos nesukeliančiame lygyje.[1]Konvencija buvo pateikta pasirašymui 1992 m. birželį vykusios Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijos metu, o įsigaliojo 1994 metų kovo 21 d. Sutartis yra sulaukusi visuotinio palaikymo, 2012 m. sausį ją buvo ratifikavusios 196 šalys.[2]

Pati konvencija nenustato valstybėms šiltnamio dujų išmetimo apribojimų ir neturi jas kontroliuojančių mechanizmų. Tačiau sutartis gali būti atnaujinama prie jos pridedant šias funkcijas atliekančius protokolus, kurie ratifikuojami atskirai nuo pačios konvencijos. Šiuo metu pagrindinis atnaujinimas yra Kioto protokolas, nustatantis reikalavimus išsivysčiusioms šalims 2008-2012 m. laikotarpiu.

Konvenciją pasirašiusių šalių atstovai nuo 1995 m. kasmet dalyvauja Šalių Konferencijose, kuriose priimami nauji susitarimai ir sutarties papildymai.

Šalių skirstymas

redaguoti

Konvencija šalis nares skirsto į tris kategorijas:

  • Pirmojo priedo (40 valstybių) - išsivysčiusios ir pereinančios prie rinkos ekonomikos šalys, iš kurių reikalaujama šiltnamio dujų išmetimo mažinimo;
  • Antrojo priedo (23 valstybės) - išsivysčiusios šalys, teikiančios paramą besivystančioms;
  • Besivystančios - likusios valstybės, kurioms netaikomi reikalavimai.

Šalių Konferencija

redaguoti

Šalių Konferencija yra konvencijos įsteigtas aukščiausias valdymo organas, užtikrinantis jos įgyvendinimą. Konferencijos vyksta kasmet nuo 1995 metų skirtingose pasaulio vietose, paprastai metų gale – lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Lig šiol vykusios konferencijos:[3]

NumerisDataVietaPastabos
11995Berlynas,  VokietijaSiekta išsamiau ištirti, kokie veiksmai būtų tinkamiausi įgyvendinti konvencijos tikslus. Įsteigti du pagalbiniai organai: Mokslinėms ir techninėms konsultacijoms bei Įgyvendinimo.
21996Ženeva,  Šveicarija
31997Kiotas,  JaponijaPriimtas Kioto protokolas.
41998Buenos Airės,  ArgentinaBandyta išspręsti likusius nesutarimus dėl Kioto protokolo.
51999Bona,  Vokietija
62000Haga,  Nyderlandai
Bona,  Vokietija
72001Marakešas,  Marokas
82002Naujasis Delis,  Indija
92003Milanas,  Italija
102004Buenos Airės,  ArgentinaTartasi dėl klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo, konvencijos įgyvendinimo pasibaigus Kioto protokolui.
112005Monrealis,  KanadaPirmasis Kioto protokolo šalių susitikimas, po jo įsigaliojimo 2005 m. Susitarta dėl protokolo tęstinumo po 2012 metų.
122006Nairobis,  Kenija
132007Balis,  IndonezijaPriimtas Balio veiksmų planas dėl konvencijos įgyvendinimo po 2012 m.
142008Poznanė,  Lenkija
152009Kopenhaga,  DanijaNesėkmingai siekta susitarti dėl įsipareigojimų pasibaigus Kioto protokolui. Nutarta finansiškai padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.
162010Kankunas,  MeksikaPasiektas vieningas susitarimas dėl būtinybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau neįvardintos konkrečios priemonės. Įsteigtas Žaliasis Klimato fondas, kurio pagalba būtų teikiama finansinė pagalba besivystančioms šalims.
172011Durbanas,  Pietų Afrikos RespublikaSusitarta dėl Kioto protokolo pratęsimo ir siekio pradėti derybas dėl naujos sutarties, kuri būtų priimta iki 2015-tųjų ir įsigaliotų ne vėliau nei 2020 metais. Taip pat patikslinta Žaliojo Klimato fondo struktūra, aptartos miškų apsaugos iniciatyvos, įvairūs techniniai klausimai.
182012Doha,  KatarasPatvirtinta, kad Kioto protokolas pratęsiamas iki 2020 metų, o iki 2015-ųjų bus priimta nauja jį pakeisianti ir visoms šalims galiojanti sutartis. Susitarta, kad išsivysčiusios šalys turėtų padėti besivystančioms šalims padengti dėl klimato kaitos patirtus nuostolius, tačiau liko neaiškus konkretus tai atliksiantis finansinis mechanizmas.[4]
192013Varšuva,  LenkijaPatvirtinta, kad įsipareigojimai naujame 2015-ųjų susitarime galios visoms valstybėms. Pakartota būtinybė suteikti pagalbą nuo klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių nukentėjusioms šalims. Priimti REDD mechanizmo įsigaliojimui reikalingi sprendimai.[5]
202014Lima,  PeruSusitarta dėl valstybių pateikiamų planų mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, vykdomi pasiruošimai susitikimui Paryžiuje.[6]
212015Paryžius,  PrancūzijaPasirašytas Paryžiaus susitarimas, reglamentuojantis kovą su klimato kaita po 2020 metų.
222016Marakešas,  MarokasDerybos dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, finansavimo mechanizmų, pasirašytas bendras sutarimas dėl pasiryžimo mažinti klimato kaitą.[7]
232017Bona,  Vokietija
(organizavo  Fidžis)
Derinamos techninės Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo detalės, aptariamas ryšys tarp klimato kaitos ir vandenynų, stiprinamas interesų grupių dalyvavimas kovoje su klimato kaita.[8]
242018Katovicai,  Lenkija
252019Madridas,  Ispanija
(organizavo  Čilė)
2020Neįvyko dėl COVID-19 pandemijos, perkelta į 2021 m.
262021Glazgas,  Jungtinė Karalystė
272022Šarm el Šeichas,  Egiptas
282023Dubajus,  Jungtiniai Arabų Emyratai

Kita informacija

redaguoti
  • Kioto protokolas
  • Visuotinis atšilimas
  • Šiltnamio dujos

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Kas yra Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija? Ką reiškia Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija?