Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Belovežo nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Belovežo giriaVieta Lenkija Palenkės vaivadija Baltar
Belovežo giria
| Belovežo nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Belovežo giria | |
| Vieta: | Lenkija (Palenkės vaivadija), Baltarusija (Gardino sritis) |
| Koordinatės: | 52°43′0″ š. pl. 23°50′0″ r. ilg. / 52.71667°š. pl. 23.83333°r. ilg. |
| Plotas: | 876,07 km² (Balt.), 105,01 km² (Lenk.) |
| Įkurtas: | 1932 m. (Lenkijos pusė) |
| Valdymas: | Gamtos apsaugos ministerija |
| Vikiteka: | Belovežo giria |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 33 |
Belovežo giria (lenk. Puszcza Białowieska, bltr. Белавежская пушча, rus. Беловежская пуща, seniau lietuviškai vadinta Baltvydžio, Baltvyžio, Baltvyžių giria) – didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas, išsidėstęs Lenkijoje ir Baltarusijoje. Giria sudaro Belovežo nacionalinį parką, kuris 1992 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Geografinė padėtis ir topografija
Belovežo giria ir nacionaliniai parkai yra Lenkijos Palenkės vaivadijoje ir Baltarusijos Bresto ir Gardino srityse. Giria yra centrinės Europos lygumoje ir Vyslos baseino rytiniame pakraštyje. Čia praeina ir Baltijos jūros bei Juodosios jūros vandenskyros linija.
Belovežo giria yra plokščia aukštuma, maždaug 170 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta yra Stirnų kalnas (202 m); žemiausios vietos 137–157 m aukščio. Aukščiausia plokštumos vieta yra viduryje, iš čia ji žemėja į visas puses, dėl to beiveik visi girios upeliai teka iš centro. Per vidurį eina slėnis, kuriuo teka Narevkos upelis. Jo slėnis pradėtas sausinti ir vaga tvarkyti dar Tyzenhauzo laikais.
Pietrytinė dalis yra kalvotesnė nei kitos girios dalys. Kai kurios kalvos čia net vadinamos kalnais. Nuo kalvų į vakarus telkšo plačios balos. jose prasideda Perevolo upelis, tekąs į Lesną ir Solomenką, kuris teka į pietus pelkėmis.
Apie 11 proc. girios ploto užima pelkėtos vietos. Per nacionalinį parką teką Hvožnos, Lesnos, Liutovnios ir Narevkos upeliai. Visos upelės teka daugiausia mišku apaugusiais slėniais. Jos įteka arba į šiaurę tekantį Narevą arba į pietus tekančią Pravaja Lesnaja.
Plotas
UNESCO Pasaulio kultūros paveldui priskiriamas biosferos rezervatas Lenkijoje užima 200 km². Baltarusijos pusėje biosferos rezervatas apima 1 771 km². Pagrindinė miško dalis užima 157 km², dar 714 km² sudaro buferinę zoną ir 900 km² – pereinamąją zoną. Nacionalinis parkas ir pasaulio paveldas kartu sudaro 876,1 km².
Dirvožemis
Dirvožemis daugiausia lengvas, smėlėtas. Žemesnėse vietose jis molingas, kalvos grynas smėlis. Pagal sausumą yra visai sausų smėlynų ir pelkėtų vietų bei pelkių. Nuo dirvožemio tipo priklauso ir augalija. Lengvame smėlėtame dirvožemyje auga pušynai. Vidutinio drėgnumo kiek smėlėtame ar molingame dirvožemyje auga mišrieji miškai. Drėgnesniame dirvožemyje su molio priemaišomis auga eglynai. Juose įsimaišo beržų, uosių. Drėgnose, riebiose vietose auga juodalksniai.
Klimatas
Kadangi Belovežo giria užima didelį plotą, o seniau užėmė dar didesnį, tai jos klimatas šiek tiek skiriasi nuo apylinkių klimato. Vidutinė metinė temperatūra yra kiek žemesnė nei apylinkėse. Pavasaris prasideda savaite kita vėliau nei apylinkėse ir yra trumpesnis. Tačiau pavasarinės šalnos pasibaigia gana vėlai, o rudeninės prasideda gana anksti. Debesuotų dienų girioje beveik dukart daugiau nei apylinkėse, tačiau nuo rugsėjo vidurio dažnai prasideda sausos, giedros dienos, nors naktys visada šaltos. Girios žiema yra neilga ir nešalta, dažniausiai yra nedaug sniego.
Augalija ir gyvūnija
1880 m. girioje buvo 40 proc. pušynų, 20 proc. eglynų ir iki 3 proc. ąžuolynų. Jau tuo metu pastebėta didelė augalų įvairovė – 1887–1888 m. tirdami girią botanikai F. Blonski, K. Drymmer ir A. Eismondas rado 1337 rūšis augalų ir grybų, tarp jų 308 rūšis grybų, 121 rūšį samanų ir 10 rūšių paparčių. Po Pirmojo pasaulinio karo pušys augo 53,5 proc. girios teritorijos (59 258 ha), eglės 9,8 proc. (10 907 ha), ąžuolai 4,5 proc. (4 991 ha).
Dabartiniais laikais vidutinis parko medynų amžius >100 m., tačiau atskiros dalys yra 250–300 m. senumo. Girioje yra 400–600 m. amžiaus ąžuolų, 250–350 m. amžiaus uosių ir pušų, 200–250 m. amžiaus eglių.
Miškas pagal augalijos ir gyvūnijos gausą neturi lygių Europoje: priskaičiuojama 260 lapsamanių, 570 grybų, 290 kerpių rūšių ir kt.; net 270 paukščių rūšių, 11 000 bestuburių, 59 žinduolių. Belovežo girioje gyvena didžiausia pasaulyje stumbrų populiacija. Daug saugomų rūšių. Girioje gausu gamtos paminklų.
Istorija
Ledynmečio metu ir iškart po ledynmedžio čia veisėsi šiaurės elniai, muskusiniai jaučiai, urvinės meškos, mamutai.
Istorinių laikų priešaušryje giria buvusi gerokai didesnė ir greičiausiai neišsiskyrusi iš kitų girių. Jos šiaurės vakarinėje dalyje gyveno jotvingiai. Čia X–XI a. vyko dažnos kovos tarp rytų slavų tautų ir baltų. 983 m. rusų metraštininkas rašė, kad „ėjęs Vladimiras ant jotvingių, nukariavęs juos ir jų žemę“. 1038 m. prieš jotvingius žygiavo Jaroslavas Išmintingasis. Slavus jotvingiai taip pat puldinėjo, dėl to šie pradėjo statyti įtvirtintas vietoves (Slanimas, Drohičinas, Brestas, Gardinas). 1192 m. prieš jotvingius žygį surengė . Kurdamas valstybę su jotvingiais kariavo ir Mindaugas. Danielius Romanovičius privertęs jotvingius „būti jam darbe ir miestus statyti“.
1279 m. badmečio metu jotvingiai prašė Volynės Vladimirą duonos, žadėdami mainais girios gaminių. Šiandien jotvingių palikimą Belovežo girioje primena tik keletas vietovardžių. Jau XIII a. karai ir gaisrai gerokai apretino girią, joje ėmė kurtis daugiau gyvenviečių, ėmė mažėti ir žvėrys.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje giria pradžioje turėjo svarbų vaidmenį ruošiant maisto atsargas prieš karinius žygius. Taip po 1409 m. Brastos suvažiavimo, kai Vytautas su Jogaila sutarė bendromis jėgomis pulti kryžiuočius, Vytautas grįžo ruošti kariuomenės, o Jogaila nuvykęs medžioti į Belovežą, ruošti maisto atsargas kariuomenei. Medžioklė truko visą rudenį ir žiemą. Pavasarį paruoštas maistas buvo nuplukdytas Narevu, Bugu ir Vysla į Plocką, kur buvo paruošti sandėliai būsimajam karui. Jogaila ir vėliau lankėsi Lietuvoje medžioti. 1426 m. Lenkijoje ir Lietuvoje siaučiant marui, Jogaila Belovežo girioje surengė antrą žymiąją medžioklę, kurioje dalyvavo ir Vytautas. Belovežo girioje Vytautą rado ir 1421 m. po Lietuvą keliavęs Ghillebert de Lannoy.
Vėliausiai nuo Vytauto ir Jogailos laikų Belovežo giria tapo Lietuvos valdovų nuosavybe. Tik valdovai tegalėjo medžioti stambiuosius girios žvėris, visi kiti – tik smulkiuosius. Tokia padėtis išliko iki pat carų laikų ir išskirtinės medžioklės teise valdovai plačiai naudojosi.
Po Vytauto ir Jogailos medžioklių pobūdis pakito – jos tapo daugiau pramogos ir sporto dalyku, nei maisto tiekimu. Medžioklės kaitaliojosi su puotomis ir pasilinksminimais. Kazimieras Jogailaitis dėl medžioklių dažnai pamiršdavo ir karaliaus pareigas. Paskutinius septynerius metus jis beveik neišvažiuodamas gyveno Lietuvoje ir dažnai medžiojo. Iškilmingas medžiokles ruošdavo Aleksandras, su dideliu dvariškių būriu medžiodavo Žygimantas Senasis. Tuo metu įsigalėjo ir paprotys už užmuštą valdovo miške žvėrį bausti mirties bausme. Kaip girios sargai čia buvo įkurtos 277 šaulių šeimos, kurie pareikalavus didžiajam kunigaikščiui turėjo susirinkti medžioti. Apylinkės gyventojai, be įprastinių duoklių, buvo apdėti dar ir ypatingomis natūrinėmis prievolėmis: jie turėdavo dirbti statines, sūdyti jose sumedžiotą mėsą ir išvežioti po karaliaus dvarus, didikų ir pralotų rūmus.
Žygimantas Senasis sudarė komisiją, kuri turėjo atskirti valdovo valdas nuo privačiųjų. Taip pat jis 1538 m. vasario 27 d. išleido pirmąjį miškų ir medžioklių apsaugos įstatymą, kuriame aptariami įvairūs su miško ekonomika susiję dalykai. Įstatymu numatoma įsteigti girininkijas ir girininkų pareigybes, taip pat nustatomos girininkų pareigos prižiūrint mišką. Įstatymu draudžiama kirsti valdovo girią be jo sutikimo, įsakoma panaikinti nereikalingus takus ir kelius, girininkams ir šauliams draudžiama naudotis mišku savo naudai. Įstatymu taip pat nustatomos baudos už drevių darymą medžiuose, taip pat apribojamas ir žuvų gaudymas. Daug dėmesio skiriama žvėrių ir paukščių apsaugai – ne tik pačioje girioje, bet ir jos apylinkėse buvo uždrausta laikyti medžioklinius šunis ir šautuvus. Valstiečiams uždrausta po vieną eiti girion šienauti bei žuvauti. Turėjo susirinkti visas būrys, įspėti girininką ir nesivesti su savimi šunų bei neturėti ginklų. Už bet kurio didesnio gyvūno, įskaitant stirną, užmušimą grėsė mirties bausmė. Valstiečiai žvėrių naikinti negalėjo net jiems užklydus į jų laukus, išskyrus plėšriuosius gyvūnus (vilkus, lapes, lūšis). Šiuos žvėris, taip pat kiaunes, kiškius ir paukščius, kurie atklysdavo į valstiečių laukus buvo galima šaudyti ir pardavinėti be girininko leidimo. Girininkams buvo duota žemės, kurios dviejuose trečdaliuose jie galėjo įkurdinti valstiečius, kurie tapo kaip ir girininko baudžiauninkais. Girininkams suteikta teisė spręsti valstiečių ir šaulių ginčus.
Šaulių įkurdinimas miške tik pakenkė, nes jie tapo didžiausiais girios gyvūnijos naikintojais. Šaulių šeimos didėjo ir teko didinti dirbamos žemės plotus bei kirsti mišką. Žygimantas Senasis taip pat buvo pirmasis pradėjęs mažinti ir dalinti mišką. 1501 m. jis Bielsko miestui atidavė 582 dešimtines miško, miškas dalintas ir didikams, pvz., Žemaičių seniūnui Jeronimui Chodkevičiui.
Šaltiniai
- Belovežo giria (bltr. Belavežskaja pušča, lenk. Puszcza Białowieska). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 41 psl.
- Lietuviškoji enciklopedija, II t. – Kaunas: Spaudos Fondas, 1934. – p. 1005-12.
Nuorodos
- Baltvyžių giria ir stumbrai // Iliustruotas laikraštis, 1932 m. vasario 25 d., 10 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Belovežo giria, Kas yra Belovežo giria? Ką reiškia Belovežo giria?
Belovezo nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Belovezo giriaVieta Lenkija Palenkes vaivadija Baltarusija Gardino sritis Koordinates 52 43 0 s pl 23 50 0 r ilg 52 71667 s pl 23 83333 r ilg 52 71667 23 83333Plotas 876 07 km Balt 105 01 km Lenk Įkurtas 1932 m Lenkijos puse Valdymas Gamtos apsaugos ministerijaVikiteka Belovezo giriaUNESCO angl pranc 33 Belovezo giria lenk Puszcza Bialowieska bltr Belavezhskaya pushcha rus Belovezhskaya pusha seniau lietuviskai vadinta Baltvydzio Baltvyzio Baltvyziu giria didziausias Europoje reliktinis lygumu miskas issidestes Lenkijoje ir Baltarusijoje Giria sudaro Belovezo nacionalinį parka kuris 1992 m įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa Girios simbolis stumbrasBelovezo giria seniausias Europos lygumu miskasAzuolasKapas miskeBaltvyziu girios zemelapis Lietuviskojoje enciklopedijoje 1934 m Geografine padetis ir topografijaBelovezo giria ir nacionaliniai parkai yra Lenkijos Palenkes vaivadijoje ir Baltarusijos Bresto ir Gardino srityse Giria yra centrines Europos lygumoje ir Vyslos baseino rytiniame pakrastyje Cia praeina ir Baltijos juros bei Juodosios juros vandenskyros linija Belovezo giria yra plokscia aukstuma mazdaug 170 m virs juros lygio Auksciausia vieta yra Stirnu kalnas 202 m zemiausios vietos 137 157 m aukscio Auksciausia plokstumos vieta yra viduryje is cia ji zemeja į visas puses del to beiveik visi girios upeliai teka is centro Per vidurį eina slenis kuriuo teka Narevkos upelis Jo slenis pradetas sausinti ir vaga tvarkyti dar Tyzenhauzo laikais Pietrytine dalis yra kalvotesne nei kitos girios dalys Kai kurios kalvos cia net vadinamos kalnais Nuo kalvu į vakarus telkso placios balos jose prasideda Perevolo upelis tekas į Lesna ir Solomenka kuris teka į pietus pelkemis Apie 11 proc girios ploto uzima pelketos vietos Per nacionalinį parka teka Hvoznos Lesnos Liutovnios ir Narevkos upeliai Visos upeles teka daugiausia misku apaugusiais sleniais Jos įteka arba į siaure tekantį Nareva arba į pietus tekancia Pravaja Lesnaja PlotasUNESCO Pasaulio kulturos paveldui priskiriamas biosferos rezervatas Lenkijoje uzima 200 km Baltarusijos puseje biosferos rezervatas apima 1 771 km Pagrindine misko dalis uzima 157 km dar 714 km sudaro buferine zona ir 900 km pereinamaja zona Nacionalinis parkas ir pasaulio paveldas kartu sudaro 876 1 km DirvozemisDirvozemis daugiausia lengvas smeletas Zemesnese vietose jis molingas kalvos grynas smelis Pagal sausuma yra visai sausu smelynu ir pelketu vietu bei pelkiu Nuo dirvozemio tipo priklauso ir augalija Lengvame smeletame dirvozemyje auga pusynai Vidutinio dregnumo kiek smeletame ar molingame dirvozemyje auga misrieji miskai Dregnesniame dirvozemyje su molio priemaisomis auga eglynai Juose įsimaiso berzu uosiu Dregnose riebiose vietose auga juodalksniai KlimatasKadangi Belovezo giria uzima didelį plota o seniau uzeme dar didesnį tai jos klimatas siek tiek skiriasi nuo apylinkiu klimato Vidutine metine temperatura yra kiek zemesne nei apylinkese Pavasaris prasideda savaite kita veliau nei apylinkese ir yra trumpesnis Taciau pavasarines salnos pasibaigia gana velai o rudenines prasideda gana anksti Debesuotu dienu girioje beveik dukart daugiau nei apylinkese taciau nuo rugsejo vidurio daznai prasideda sausos giedros dienos nors naktys visada saltos Girios ziema yra neilga ir nesalta dazniausiai yra nedaug sniego Augalija ir gyvunija1880 m girioje buvo 40 proc pusynu 20 proc eglynu ir iki 3 proc azuolynu Jau tuo metu pastebeta didele augalu įvairove 1887 1888 m tirdami giria botanikai F Blonski K Drymmer ir A Eismondas rado 1337 rusis augalu ir grybu tarp ju 308 rusis grybu 121 rusį samanu ir 10 rusiu paparciu Po Pirmojo pasaulinio karo pusys augo 53 5 proc girios teritorijos 59 258 ha egles 9 8 proc 10 907 ha azuolai 4 5 proc 4 991 ha Dabartiniais laikais vidutinis parko medynu amzius gt 100 m taciau atskiros dalys yra 250 300 m senumo Girioje yra 400 600 m amziaus azuolu 250 350 m amziaus uosiu ir pusu 200 250 m amziaus egliu Miskas pagal augalijos ir gyvunijos gausa neturi lygiu Europoje priskaiciuojama 260 lapsamaniu 570 grybu 290 kerpiu rusiu ir kt net 270 pauksciu rusiu 11 000 bestuburiu 59 zinduoliu Belovezo girioje gyvena didziausia pasaulyje stumbru populiacija Daug saugomu rusiu Girioje gausu gamtos paminklu IstorijaLedynmecio metu ir iskart po ledynmedzio cia veisesi siaures elniai muskusiniai jauciai urvines meskos mamutai Istoriniu laiku priesausryje giria buvusi gerokai didesne ir greiciausiai neissiskyrusi is kitu giriu Jos siaures vakarineje dalyje gyveno jotvingiai Cia X XI a vyko daznos kovos tarp rytu slavu tautu ir baltu 983 m rusu metrastininkas rase kad ejes Vladimiras ant jotvingiu nukariaves juos ir ju zeme 1038 m pries jotvingius zygiavo Jaroslavas Ismintingasis Slavus jotvingiai taip pat puldinejo del to sie pradejo statyti įtvirtintas vietoves Slanimas Drohicinas Brestas Gardinas 1192 m pries jotvingius zygį surenge Kurdamas valstybe su jotvingiais kariavo ir Mindaugas Danielius Romanovicius privertes jotvingius buti jam darbe ir miestus statyti 1279 m badmecio metu jotvingiai prase Volynes Vladimira duonos zadedami mainais girios gaminiu Siandien jotvingiu palikima Belovezo girioje primena tik keletas vietovardziu Jau XIII a karai ir gaisrai gerokai apretino giria joje eme kurtis daugiau gyvenvieciu eme mazeti ir zverys Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje giria pradzioje turejo svarbu vaidmenį ruosiant maisto atsargas pries karinius zygius Taip po 1409 m Brastos suvaziavimo kai Vytautas su Jogaila sutare bendromis jegomis pulti kryziuocius Vytautas grįzo ruosti kariuomenes o Jogaila nuvykes medzioti į Beloveza ruosti maisto atsargas kariuomenei Medziokle truko visa rudenį ir ziema Pavasarį paruostas maistas buvo nuplukdytas Narevu Bugu ir Vysla į Plocka kur buvo paruosti sandeliai busimajam karui Jogaila ir veliau lankesi Lietuvoje medzioti 1426 m Lenkijoje ir Lietuvoje siauciant marui Jogaila Belovezo girioje surenge antra zymiaja medziokle kurioje dalyvavo ir Vytautas Belovezo girioje Vytauta rado ir 1421 m po Lietuva keliaves Ghillebert de Lannoy Veliausiai nuo Vytauto ir Jogailos laiku Belovezo giria tapo Lietuvos valdovu nuosavybe Tik valdovai tegalejo medzioti stambiuosius girios zveris visi kiti tik smulkiuosius Tokia padetis isliko iki pat caru laiku ir isskirtines medziokles teise valdovai placiai naudojosi Po Vytauto ir Jogailos medziokliu pobudis pakito jos tapo daugiau pramogos ir sporto dalyku nei maisto tiekimu Medziokles kaitaliojosi su puotomis ir pasilinksminimais Kazimieras Jogailaitis del medziokliu daznai pamirsdavo ir karaliaus pareigas Paskutinius septynerius metus jis beveik neisvaziuodamas gyveno Lietuvoje ir daznai medziojo Iskilmingas medziokles ruosdavo Aleksandras su dideliu dvariskiu buriu medziodavo Zygimantas Senasis Tuo metu įsigalejo ir paprotys uz uzmusta valdovo miske zverį bausti mirties bausme Kaip girios sargai cia buvo įkurtos 277 sauliu seimos kurie pareikalavus didziajam kunigaiksciui turejo susirinkti medzioti Apylinkes gyventojai be įprastiniu duokliu buvo apdeti dar ir ypatingomis naturinemis prievolemis jie turedavo dirbti statines sudyti jose sumedziota mesa ir isvezioti po karaliaus dvarus didiku ir pralotu rumus Zygimantas Senasis sudare komisija kuri turejo atskirti valdovo valdas nuo privaciuju Taip pat jis 1538 m vasario 27 d isleido pirmajį misku ir medziokliu apsaugos įstatyma kuriame aptariami įvairus su misko ekonomika susije dalykai Įstatymu numatoma įsteigti girininkijas ir girininku pareigybes taip pat nustatomos girininku pareigos priziurint miska Įstatymu draudziama kirsti valdovo giria be jo sutikimo įsakoma panaikinti nereikalingus takus ir kelius girininkams ir sauliams draudziama naudotis misku savo naudai Įstatymu taip pat nustatomos baudos uz dreviu daryma medziuose taip pat apribojamas ir zuvu gaudymas Daug demesio skiriama zveriu ir pauksciu apsaugai ne tik pacioje girioje bet ir jos apylinkese buvo uzdrausta laikyti medzioklinius sunis ir sautuvus Valstieciams uzdrausta po viena eiti girion sienauti bei zuvauti Turejo susirinkti visas burys įspeti girininka ir nesivesti su savimi sunu bei netureti ginklu Uz bet kurio didesnio gyvuno įskaitant stirna uzmusima grese mirties bausme Valstieciai zveriu naikinti negalejo net jiems uzklydus į ju laukus isskyrus plesriuosius gyvunus vilkus lapes lusis Siuos zveris taip pat kiaunes kiskius ir paukscius kurie atklysdavo į valstieciu laukus buvo galima saudyti ir pardavineti be girininko leidimo Girininkams buvo duota zemes kurios dviejuose trecdaliuose jie galejo įkurdinti valstiecius kurie tapo kaip ir girininko baudziauninkais Girininkams suteikta teise spresti valstieciu ir sauliu gincus Sauliu įkurdinimas miske tik pakenke nes jie tapo didziausiais girios gyvunijos naikintojais Sauliu seimos didejo ir teko didinti dirbamos zemes plotus bei kirsti miska Zygimantas Senasis taip pat buvo pirmasis pradejes mazinti ir dalinti miska 1501 m jis Bielsko miestui atidave 582 desimtines misko miskas dalintas ir didikams pvz Zemaiciu seniunui Jeronimui Chodkeviciui SaltiniaiBelovezo giria bltr Belavezskaja pusca lenk Puszcza Bialowieska Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 41 psl Lietuviskoji enciklopedija II t Kaunas Spaudos Fondas 1934 p 1005 12 NuorodosBaltvyziu giria ir stumbrai Iliustruotas laikrastis 1932 m vasario 25 d 10 psl