Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie valstybę atkurtą 907 m Apie ankstesnę valstybę skaitykite straipsnyje Bavarų kunigaikštystė Bavarijo
Bavarijos kunigaikštystė
- Šis straipsnis apie valstybę, atkurtą 907 m.. Apie ankstesnę valstybę skaitykite straipsnyje Bavarų kunigaikštystė.
Bavarijos kunigaikštystė arba Bavarijos hercogystė (vok. Herzogtum Baiern) – Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė, su pertrūkiais egzistavusi 907–1623 m. Jos pagrindinės teritorijos koncentravosi istoriniame Bavarijos regione, dab. Bavarijos žemės rytinėje dalyje.
| Herzogtum Baiern Bavarijos kunigaikštystė | ||||
| Rytų Frankų karalystės dalis (iki 962 m.) Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Kunigaikštystė Šventojoje Romos imperijoje apie 1000 m. | ||||
| Sostinė | Rėgensburgas (iki 1255 m.), Miunchenas (nuo 1505 m.) | |||
| Kalbos | lotynų, vokiečių | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Bavarijos kunigaikščiai | ||||
| 907–937 (pirmasis) | ||||
| 1579–1623 (paskutinis atskiras) | Maksimilianas I | |||
| Era | viduramžiai, naujieji laikai | |||
| - Atkurta | 907 m., 907 | |||
| - Tapo kurfiurstyste | 1623 m. | |||
Istorija
Iki įkūrimo
VI–VIII a. būsimosios kunigaikštystės teritorijoje egzistavo gentinė Bavarų kunigaikštystė, kuri panaikinta jos teritorijas įjungiant į Frankų imperiją 788 m. Karolingai, valdę imperiją, siekė jos centralizavimo, į buvusias genčių valdas skirdami prefektus, tiesiogiai pavaldžius centrinei Imperijos valdžiai. Nepaisant to, Bavarija kaip atskira feodalinė valda išliko. Jau 825 m. ją kaip savo valdą valdė Karolingų atstovas Liudvikas Vokietis, kuris tapęs Rytų Frankų karaliumi Bavarijoje paskyrė savo įpėdinį , iš kurio valdžią 880 m. paveldėjo jo sūnus Arnulfas Karintietis.
Visi šie Bavarijos valdytojai, neretai titulavęsi Bavarijos karaliais, rūpinosi savo valdomis. Kovų su slavais (karantanais) metu Bavarijos valdos buvo išplėstos į rytus ir didžiausios ekspansijos laiku, apie 880 m. siekė Dunojų rytuose. Šios prijungtos teritorijos buvo valdomos kaip Bavarijai pavaldžios Karantanija ir Rytų marka. Tačiau IX a. pabaigoje šias teritorijas nusiaubė madjarai, kurie atėmė iš Bavarijos ryčiausias teritorijas, o likusiose buvo suformuotos sukarintos markos.
Ankstyvoji raida
Rytų Frankų karalystėje intensyvėjo feodaliniai procesai. Jie lėmė senųjų gentinių kunigaikštysčių atkūrimą de jure X a. pradžioje. Bavarija atkurta kaip viena iš 5 jos dalinių kunigaikštysčių (vok. Stammesherzogtum) (kitos buvo , , Saksonijos ir Lotaringijos kunigaikštystės).
Pirmuoju kunigaikščiu tapo Karintijos markgrafo sūnus Arnulfas Blogasis. Bavarijos dinastija Luitpoldingai buvo viena stipriausių Rytų Frankų karalystėje, kuri 962 m. tapo Šventąja Romos imperija. Todėl karalystę valdant Saksonijos Liudolfingams, šie ne kartą siekė sumažinti jų valdžią, silpnindami dinastiją.
Po 948 m. Bavarijoje įsigalėjo Liudolfingų atšaka, kuri sustiprino kunigaikštystę: 952 m. prisijungė , sutramdė madjarus ir atkūrė ramybę rytinėse teritorijose. Tai buvo didžiausias kunigaikštystės išsiplėtimas per visą istoriją. Nepaisant to, kad Bavarijos Liudolfingai buvo susiję giminystės ryšiais su Imperijos valdančiąja dinastija, jie ne kartą rengė sąmokslus prieš imperatorių. Po nepasisekusio sąmokslo 976 m. imperatorius Otonas II nubaudė Bavarijos kunigaikštį , jo pietines ir rytines žemes (Krainos, Vindijos, , , ir kitas markas) atskirdamas kaip Karintijos kunigaikštystę. Taip Bavarija neteko pusės savo teritorijos.
Po šio smūgio Bavarija nebesugebėjo atsitiesti. Pasibaigus vietinei Liudolfingų linijai čia neįsitvirtino pastovesnė vietinė dinastija, ir ją pakaitom paveldėdavo įvairios giminės: , Liuksemburgai, . Nepastovus paveldėjimas kunigaikštystėje lėmė jos silpimą.
Galiausiai 1070 m. Bavarija atiduota iš Italijos kilusiam , kuris įtvirtino , valdžiusią 110 m. Velfai stiprino savo pozicijas, ir galiausiai be Bavarijos užvaldė ir Saksoniją. Tuo metu vykusiuose jie palaikė Popiežiaus pusę ir kariavo su imperatoriais, kurių valdžios centras buvo Frankonijoje ir Švabijoje. Tuo metu Bavarijai priklausiusioje Rytų markoje sustiprėjo Babenbergai, kurie naudojosi nesutarimais tarp Velfų ir imperatorių ir keletą kartų sugebėjo paimti Bavarijos sostą.
Vitelsbachai
| Bavarijos istorija |
| Germanija: keltai > germanai |
| Romos imperija (Norikas, Retija) |
| Bavarų kunigaikštystė (Agilolfingai) |
| Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija |
| Bavarijos kunigaikštystė: |
| Luitpoldingai > > Babenbergai |
| Bavarijos karalystė (1806–1918) |
| Veimaro Respublika () |
| Trečiasis Reichas |
| Rytų Vokietija |
| Vokietija (Bavarija) |
Galiausiai 1180 m. ilguose karuose pergalę šventė imperatorius, kuris atėmė Bavariją iš paskutiniojo Velfo . Bavarijos sostas atiduotas vietinei didikų giminei . Ši dinastija atnešė pastovumą ir klestėjimą, ir išlaikė valdžią Bavarijoje iki pat 1918 m.
Nepaisant to, įsišaknijęs feodalizmas spartino feodalinį susiskaldymą. Kadangi Vitelsbachai neturėjo įsitvirtinusių sosto paveldėjimo tradicijų, jau 1255 m. vieninga Bavarijos kunigaikštystė panaikinta, ją padalijant į ir kunigaikštystes. Maždaug tuo metu nuo Bavarijos nepriklausoma tapo .
Abi Bavarijas 1340 m. suvienijo Aukštutinės Bavarijos Liudvikas, vienintelis Bavarijos kunigaikštis, turėjęs ir imperijos sostą (1328–1347). Jam valdant Vitelsbachai išplėtė savo valdas į Brandenburgą, Tirolį, Žemutines provincijas, tačiau jau po jo mirties dauguma valdų buvo prarastos. Be to, 1392 m. Bavarija ir vėl padalinta į keturias dalis: čia susiformavo kunigaikštystės , , ir , kurios tarpusavyje kovojo.
1506 m. Bavarijos-Miuncheno kunigaikštis baigė susiskaldymą vėl atkurdamas Bavarijos vienybę. Nuo 1500 m. Bavarijos kunigaikštystė sudarė pagrindinę dalį .
1623 m. Bavarijos kunigaikštis Maksimilianas I gavo kurfiursto titulą, ir kunigaikštystė tapo Bavarijos kurfiurstyste.
Nuorodos
- Bavarijos valdovai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bavarijos kunigaikštystė, Kas yra Bavarijos kunigaikštystė? Ką reiškia Bavarijos kunigaikštystė?
Sis straipsnis apie valstybe atkurta 907 m Apie ankstesne valstybe skaitykite straipsnyje Bavaru kunigaikstyste Bavarijos kunigaikstyste arba Bavarijos hercogyste vok Herzogtum Baiern Sventosios Romos imperijos kunigaikstyste su pertrukiais egzistavusi 907 1623 m Jos pagrindines teritorijos koncentravosi istoriniame Bavarijos regione dab Bavarijos zemes rytineje dalyje Herzogtum Baiern Bavarijos kunigaikstysteRytu Franku karalystes dalis iki 962 m Sventosios Romos imperijos kunigaikstyste 907 1623 HerbasLocation ofKunigaikstyste Sventojoje Romos imperijoje apie 1000 m Sostine Regensburgas iki 1255 m Miunchenas nuo 1505 m Kalbos lotynu vokieciuValdymo forma monarchijaBavarijos kunigaiksciai 907 937 pirmasis 1579 1623 paskutinis atskiras Maksimilianas IEra viduramziai naujieji laikai Atkurta 907 m 907 Tapo kurfiurstyste 1623 m IstorijaIki įkurimo VI VIII a busimosios kunigaikstystes teritorijoje egzistavo gentine Bavaru kunigaikstyste kuri panaikinta jos teritorijas įjungiant į Franku imperija 788 m Karolingai valde imperija sieke jos centralizavimo į buvusias genciu valdas skirdami prefektus tiesiogiai pavaldzius centrinei Imperijos valdziai Nepaisant to Bavarija kaip atskira feodaline valda isliko Jau 825 m ja kaip savo valda valde Karolingu atstovas Liudvikas Vokietis kuris tapes Rytu Franku karaliumi Bavarijoje paskyre savo įpedinį is kurio valdzia 880 m paveldejo jo sunus Arnulfas Karintietis Visi sie Bavarijos valdytojai neretai titulavesi Bavarijos karaliais rupinosi savo valdomis Kovu su slavais karantanais metu Bavarijos valdos buvo isplestos į rytus ir didziausios ekspansijos laiku apie 880 m sieke Dunoju rytuose Sios prijungtos teritorijos buvo valdomos kaip Bavarijai pavaldzios Karantanija ir Rytu marka Taciau IX a pabaigoje sias teritorijas nusiaube madjarai kurie ateme is Bavarijos ryciausias teritorijas o likusiose buvo suformuotos sukarintos markos Ankstyvoji raida Rytu Franku karalysteje intensyvejo feodaliniai procesai Jie leme senuju gentiniu kunigaikstysciu atkurima de jure X a pradzioje Bavarija atkurta kaip viena is 5 jos daliniu kunigaikstysciu vok Stammesherzogtum kitos buvo Saksonijos ir Lotaringijos kunigaikstystes Pirmuoju kunigaiksciu tapo Karintijos markgrafo sunus Arnulfas Blogasis Bavarijos dinastija Luitpoldingai buvo viena stipriausiu Rytu Franku karalysteje kuri 962 m tapo Sventaja Romos imperija Todel karalyste valdant Saksonijos Liudolfingams sie ne karta sieke sumazinti ju valdzia silpnindami dinastija Po 948 m Bavarijoje įsigalejo Liudolfingu atsaka kuri sustiprino kunigaikstyste 952 m prisijunge sutramde madjarus ir atkure ramybe rytinese teritorijose Tai buvo didziausias kunigaikstystes issipletimas per visa istorija Nepaisant to kad Bavarijos Liudolfingai buvo susije giminystes rysiais su Imperijos valdanciaja dinastija jie ne karta renge samokslus pries imperatoriu Po nepasisekusio samokslo 976 m imperatorius Otonas II nubaude Bavarijos kunigaikstį jo pietines ir rytines zemes Krainos Vindijos ir kitas markas atskirdamas kaip Karintijos kunigaikstyste Taip Bavarija neteko puses savo teritorijos Po sio smugio Bavarija nebesugebejo atsitiesti Pasibaigus vietinei Liudolfingu linijai cia neįsitvirtino pastovesne vietine dinastija ir ja pakaitom paveldedavo įvairios gimines Liuksemburgai Nepastovus paveldejimas kunigaikstysteje leme jos silpima Galiausiai 1070 m Bavarija atiduota is Italijos kilusiam kuris įtvirtino valdziusia 110 m Velfai stiprino savo pozicijas ir galiausiai be Bavarijos uzvalde ir Saksonija Tuo metu vykusiuose jie palaike Popieziaus puse ir kariavo su imperatoriais kuriu valdzios centras buvo Frankonijoje ir Svabijoje Tuo metu Bavarijai priklausiusioje Rytu markoje sustiprejo Babenbergai kurie naudojosi nesutarimais tarp Velfu ir imperatoriu ir keleta kartu sugebejo paimti Bavarijos sosta Vitelsbachai Bavarijos istorijaGermanija keltai gt germanaiRomos imperija Norikas Retija Bavaru kunigaikstyste Agilolfingai Franku imperijaSventoji Romos imperijaBavarijos kunigaikstyste Luitpoldingai gt gt BabenbergaiBavarijos karalyste 1806 1918 Veimaro Respublika Treciasis ReichasRytu VokietijaVokietija Bavarija Galiausiai 1180 m ilguose karuose pergale svente imperatorius kuris ateme Bavarija is paskutiniojo Velfo Bavarijos sostas atiduotas vietinei didiku giminei Si dinastija atnese pastovuma ir klestejima ir islaike valdzia Bavarijoje iki pat 1918 m Nepaisant to įsisaknijes feodalizmas spartino feodalinį susiskaldyma Kadangi Vitelsbachai neturejo įsitvirtinusiu sosto paveldejimo tradiciju jau 1255 m vieninga Bavarijos kunigaikstyste panaikinta ja padalijant į ir kunigaikstystes Mazdaug tuo metu nuo Bavarijos nepriklausoma tapo Padalinta Bavarija 1392 1506 m Abi Bavarijas 1340 m suvienijo Aukstutines Bavarijos Liudvikas vienintelis Bavarijos kunigaikstis turejes ir imperijos sosta 1328 1347 Jam valdant Vitelsbachai isplete savo valdas į Brandenburga Tirolį Zemutines provincijas taciau jau po jo mirties dauguma valdu buvo prarastos Be to 1392 m Bavarija ir vel padalinta į keturias dalis cia susiformavo kunigaikstystes ir kurios tarpusavyje kovojo 1506 m Bavarijos Miuncheno kunigaikstis baige susiskaldyma vel atkurdamas Bavarijos vienybe Nuo 1500 m Bavarijos kunigaikstyste sudare pagrindine dalį 1623 m Bavarijos kunigaikstis Maksimilianas I gavo kurfiursto titula ir kunigaikstyste tapo Bavarijos kurfiurstyste NuorodosBavarijos valdovai