Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šis straipsnis apie administracinį Ispanijos regioną Apie istorinį to paties pavadinimo regioną žiūrėkite straipsnį Bask

Baskų kraštas

  • Pagrindinis puslapis
  • Baskų kraštas
Baskų kraštas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Šis straipsnis apie administracinį Ispanijos regioną. Apie istorinį to paties pavadinimo regioną žiūrėkite straipsnį Baskija (istorinis regionas)

Baskija
Euskadi
País Vasco
Valstybė  Ispanija
Administracinis centras Vitorija-Gasteisas
Provincijų skaičius 3
Gyventojų (2021 m.) 2 212 628
Plotas 7 234 km²
Tankumas (2021 m.) 306 žm./km²
Interneto kodas .eus
Tinklalapis [1]
Vikiteka BaskijaVikiteka

Baskija (arba Baskų kraštas; bask. Euskadi, isp. País Vasco), oficialiai Baskų autonominė sritis (bask. Euskal Autonomia Erkidegoa, isp. Comunidad Autónoma del País Vasco) – autonominė sritis šiaurės Ispanijoje, kartu dalis istorinio Didžiosios Baskijos regiono. Sostinė – Vitorija-Gasteisas.

Dėl Baskijos nepriklausomybės ilgai kovojo separatistinė grupuotė ETA.

Geografija

Paviršius kalnuotas. Vakaruose į Baskiją įsiterpia Kantabrijos kalnų rytinė dalis (didžiausias aukštis – 1544 m), šiaurės rytuose – Pirėnų kalnų vakarinė dalis. Prie Biskajos įlankos – siaura pajūrio žemuma. Kalnai suskaidyti trumpų ir sraunių šiaurės–pietų krypties upių. Pietuose teka Ebras.

Per metus iškrinta vidutiniškai 1200 mm kritulių (šiaurės rytuose, San Sebastiano apylinkėse, siekia 1500 mm). Auga lapuočių ir spygliuočių miškai.

Ūkis

Baskija – pramoninė sritis. Regionne kasama geležies, švino, cinko rūdos. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, elektrometalurgija, metalo apdirbimas, laivų statyba ir remontas, mašinų (staklių), geležinkelio riedmenų gamyba, elektrotechnikos, chemijos, naftos chemijos, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, poligrafijos, stiklo, keramikos, tekstilės, odos, maisto (daugiausia žuvų perdirbimo) pramonė.

Baskijoje auginami cukriniai runkeliai, kviečiai, miežiai, bulvės, daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai. Veisiami galvijai, avys. Žvejyba.

Provincijos

  • Alavos provincija
  • Biskajos provincija
  • Gipuskoa provincija

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Baskija (istorinis regionas).

Administracinis regionas Baskija, kartu su Navara ir (dalis Prancūzijos) sudaro istorinį Baskijos regioną. Dėl to visa senoji autonominės srities istorija neatsiejamai susijusi su šio regiono istorija.

Šaltiniai

  1. SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
  2. Baskija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
   Šis straipsnis apie Ispaniją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 08 Lie, 2025 / 09:29

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baskų kraštas, Kas yra Baskų kraštas? Ką reiškia Baskų kraštas?

Sis straipsnis apie administracinį Ispanijos regiona Apie istorinį to paties pavadinimo regiona ziurekite straipsnį Baskija istorinis regionas Baskija Euskadi Pais VascoValstybe IspanijaAdministracinis centras Vitorija GasteisasProvinciju skaicius 3Gyventoju 2021 m 2 212 628Plotas 7 234 km Tankumas 2021 m 306 zm km Interneto kodas eusTinklalapis 1 Vikiteka BaskijaVikiteka Baskija arba Basku krastas bask Euskadi isp Pais Vasco oficialiai Basku autonomine sritis bask Euskal Autonomia Erkidegoa isp Comunidad Autonoma del Pais Vasco autonomine sritis siaures Ispanijoje kartu dalis istorinio Didziosios Baskijos regiono Sostine Vitorija Gasteisas Del Baskijos nepriklausomybes ilgai kovojo separatistine grupuote ETA GeografijaPavirsius kalnuotas Vakaruose į Baskija įsiterpia Kantabrijos kalnu rytine dalis didziausias aukstis 1544 m siaures rytuose Pirenu kalnu vakarine dalis Prie Biskajos įlankos siaura pajurio zemuma Kalnai suskaidyti trumpu ir srauniu siaures pietu krypties upiu Pietuose teka Ebras Per metus iskrinta vidutiniskai 1200 mm krituliu siaures rytuose San Sebastiano apylinkese siekia 1500 mm Auga lapuociu ir spygliuociu miskai ukisBaskija pramonine sritis Regionne kasama gelezies svino cinko rudos Juodoji ir spalvotoji metalurgija elektrometalurgija metalo apdirbimas laivu statyba ir remontas masinu stakliu gelezinkelio riedmenu gamyba elektrotechnikos chemijos naftos chemijos medienos apdirbimo baldu popieriaus poligrafijos stiklo keramikos tekstiles odos maisto daugiausia zuvu perdirbimo pramone Baskijos pakrantes Baskijoje auginami cukriniai runkeliai kvieciai mieziai bulves darzoves vaismedziai vynmedziai Veisiami galvijai avys Zvejyba ProvincijosAlavos provincija Biskajos provincija Gipuskoa provincijaIstorijaPagrindinis straipsnis Baskija istorinis regionas Administracinis regionas Baskija kartu su Navara ir dalis Prancuzijos sudaro istorinį Baskijos regiona Del to visa senoji autonomines srities istorija neatsiejamai susijusi su sio regiono istorija SaltiniaiSPAIN Administrative Division citypopulation de Baskija Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Sis straipsnis apie Ispanija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 05, 2025

    473 m. pr. m. e.

  • Liepa 06, 2025

    470 m. pr. m. e.

  • Liepa 06, 2025

    479 m. pr. m. e.

  • Liepa 05, 2025

    477 m. pr. m. e.

  • Liepa 05, 2025

    476 m. pr. m. e.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje