Basieji karmelitai

Basieji karmelitai (arba Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos basųjų brolių ordinas; lot. Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, santr. OCD) – katalikų vienuolių ordinas. Pavadinimas kilęs nuo Karmelio kalno ir papročio vaikščioti basomis arba su sandalais (vietoje įprastinių batų). Vienuoliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. Praktikuoja griežtą askezę ir kontempliaciją. Dėvi rudos spalvos abitą, sujuostą odiniu diržu, trumpą peleriną su gobtuvu, kepuraitę ir škaplierių. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose.

Basieji karmelitai
Santrumpa OCD
Įsteigta 1562 m.
Lietuvoje nuo 1687 m.

Istorija

Vienuolija atsiskyrė nuo pagrindinės karmelitų šakos XVI a., kai pastarąją 1562 m. reformavo šventieji Kryžiaus Jonas ir Teresė Avilietė. 1580 m. įkurta provincija. Naujojo ordino atsiradimą sąlygojo didžiųjų karmelitų šventųjų Teresės Avilietės ir Kryžiaus Jono veikla, taip pat dalies brolių noras gyventi pagal griežtas pradinio ordino taisykles.

Lietuvoje

Pirmieji basieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš Lenkijos. Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius 1624 m. leido pastatyti vienuolyną Vilniuje, 1627 m. – Šv. Teresės bažnyčią. 1644 m. pastatytas vienuolynas Naumiestyje, 1744 m. pastatyta rezidencija Griškabūdyje, 1701 m. – Kaune, 1702 m. – Pavilnyje, 1734 m. – Pinske, 1735–1760 m. – Antalieptėje. 1734 m. įkurta Šv. Kazimiero provincija. 1842 m. caro valdžia basųjų karmelitų ordiną panaikino. 1924 m. Vilniuje ordinas atkurtas, 1948 m. sovietų uždarytas.

Seserys

Per trumpą laiką šv. Teresė Ispanijoje įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: Italiją – 1590 m., Prancūziją – 1604 m., Belgiją – 1607 m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių. Karmeličių apranga – juodai rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) ir baltos spalvos apsiaustas.

Lietuvoje

Pirmos basosios karmelitės Lietuvoje pasirodė 1637 m. Vilniuje, jos atvyko iš Liublino (Lenkija). Vykstant karui su švedais seserys 1655 m. pasitraukė į Moraviją ir Vengriją. Į savo vienuolyną Vilniuje grįžo 1667 m. Po 1865 m. sukilimo basųjų karmeličių vienuolynas Rusijos buvo panaikintas. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniaus benediktinių vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas.

Iš Lenkijos 1938 m. vėl atvykusios seserys įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 m., kol baigėsi karas. Sovietams uždarinėjant vienuolynus, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. trys moterys kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių, prašydamos padėti atkurti karmeličių vienuolyną Lietuvoje. Kardinolas pasiuntė laišką ordino generolui su prašymu pritarti ir padėti. Atvykus 4 karmelitėms iš užsienio, 1994 m. Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas. 1998 m. vienuolynas jungė 6 amžinųjų ir 6 laikinųjų įžadų seseris.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Basieji karmelitai, Kas yra Basieji karmelitai? Ką reiškia Basieji karmelitai?