Bankininkystės sektorius Vokietijoje yra mažiau išvystytas nei JAV ar Jungtinės Karalystės nes jose finansų rinkos yra p

Bankininkystės sektorius Vokietijoje yra mažiau išvystytas nei JAV ar Jungtinės Karalystės, nes jose finansų rinkos yra pagrįstos anglosaksiškąja sistema. Vakarų Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje bei Japonijoje visas reikalingas funkcijas atlieka bankai. Pastarosioms šalims būdinga bankinė sistema. Vokietijoje bankai užsiima finansų maklerio ir draudimo įmonių veikla bei teikia investicinių fondų valdymo paslaugas. Jie taip pat aprūpina įmones finansiniais ištekliais, tarpininkauja rinkoje atliekant operacijas ir dalyvauja stambiais akcininkais įmonių veikloje, o anglosaksiška sistema paremta atvira finansinių priemonių apyvarta ir rinka, per kurią . Pastaroji sistema likvidesnė, skaidresnė ir labiau išvystyta nei žemyninė, kuri yra pagrįsta bankais. Kadangi JAV ir JK paplitusi anglosaksiškoji sistema, tai joje į vertybinius popierius investuoja paskiros investicinių fondų valdymo bendrovės, draudimo bendrovės bei privataus kapitalo bendrovės. Vokietijos bankininkystės pramonės turto ir grynos vertės santykio () vidurkis 2008 m. siekė 52 prieš 1, o trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 60 % Vokietijos bendro vidaus produkto arba 167 % valstybės skolos.

Didžiausi bankai

Didžiausi bankai Vokietijoje, pagal žurnalo Die Bank duomenis:

Vieta	Pavadinimas	Balansinė vertė 2004 m., mln. EUR	Balansinė vertė 2003 m., mln. EUR	Balansinė vertė 2002 m., mln. EUR	Balansinė vertė 2001 m., mln. EUR	Darbuotojų sk. 2004 m.
1.	Deutsche Bank AG, Frankfurt am Main	840.068	803.614	758.355	918.222	69.417
2.	AG, Frankfurt am Main	523.990	477.029	413.445	506.683	30.154
3.	HypoVereinsbank, München	467.408	479.455	691.157	728.170	57.806
4.	Commerzbank AG, Frankfurt am Main	424.877	381.585	422.134	501.312	32.820
5.	, Frankfurt am Main	356.234	331.723	338.255	364.645	23.307
6.	, Štutgartas	339.808	323.300	321.800	296.400	12.184
7.	Girozentrale, Miunchenas	333.102	313.431	341.297	325.826	8.940
7.	, Frankfurt am Main	303.799	313.894	222.639	244.448	3.574
9.	, Diuseldorfas	253.793	256.244	265.601	264.049	7.154
10.	, Frankfurt am Main	226.928	227.220	214.976	236.743	2.728

Vokietijos Bundesbankas

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos Bundesbankas.

Šaltiniai

Gitanas Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. 2009 m.
The New York Times - The World's Banks Could Prove Too Big to Fail.
100 didžiausių bankų^{[neveikianti nuoroda]}

[1] Gitanas Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. 2009 m.

[2] The New York Times - The World's Banks Could Prove Too Big to Fail.

[3] 100 didžiausių bankų^{[neveikianti nuoroda]}