Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Banguotoji papūgėlė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Melopsittacus undulatus | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Banguotoji papūgėlė (Melopsittacus undulatus) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Melopsittacus undulatus Shaw, 1805 | ||||||||||||||||||||
Paplitimo arealas |
Banguotoji papūgėlė (Melopsittacus undulatus) – nedidelis papūginių (Psittaciformes) būrio paukštis. Natūraliai paplitusios Australijoje. Labai populiarios kaip augintiniai.
Išvaizda
Banguotoji papūgėlė šį pavadinimą įgavo dėl bangelių ornamento ant sprando, nugaros ir sparnų plunksnų. Pilvo plunksnos būna vienspalvės. Uodegą sudaro dvi siaurėjančios, vienodo ilgio plunksnos bei dar viena plunksna, skirta „vairuoti“ kuomet paukštis skrenda. Sparnų plunksnos gali būti iki 8 cm, kurios paukščiui skrendant padeda laikytis ore.
Banguotosios papūgėlės 2-3 kartus per metus meta savo plunksnas. Uodegos plunksnos yra atnaujinamos maždaug du kartus per metus. Trumpąsias plunksnas ant galvos, pilvo bei nugaros keičia papūga nuolat per visus metus. Laukinės banguotosios papūgėlės būna vien tik žalios spalvos su geltona galvute. Nelaisvėje buvo išveista gerokai daugiau šių paukščių spalvų. Šiandien jų yra mėlynų, violetinių, geltonų ir netgi visiškai baltų. Raudonų arba juodų banguotųjų papūgėlių nėra.
Banguotosios papūgėlės snapas yra trumpas, kietas, lenktas.
Lyties bei amžiaus skirtumai
Suaugusias banguotąsias papūgėles galima lengvai atskirti pagal odos spalvą aplink šnerves (virš snapo): patinėlių vadinamoji vaškinė oda yra mėlynos spalvos, o patelių rudos (veisimosi sezonu) arba balkšvos spalvos (ne veisimosi metu). Abiejų lyčių jauniklių vaškinė oda rožinė. Jauną papūgą nuo suaugusios taip pat nesunku atskirti. Jauna papūga turi dideles akis, kurių rainelės nematyti. Pas suaugusią papūgėlę matyti balta rainelė aplink akį[reikalingas šaltinis]. Ant galvos esančios bangelės taip pat išduoda paukščio amžių. Jauna banguotoji papūga turi daug bangelių ant galvos, siekiančių net vaškinę odą. Tuo atveju suaugusios papūgos kakta būna vienspalvė. Be to, ant kaklo esančios dėmės pas jauną papūgą yra mažos bei pailgos; pas suaugusią – didesnės bei apvalios.
Spalvinės variacijos
Natūraliai paplitusios žalios banguotosios papūgėlės. Jų galva geltona. Žalių papūgėlių būna įvairių atspalvių: jos gali būti šviesiai, tamsiai arba pilkšvai žalios.
Mėlynosios papūgėlės būna šviesiai ir tamsiai mėlynos (kitaip vadinamos violetinėmis). Dvi mėlynos papūgėlės negali susilaukti žalios spalvos jauniklio. Mėlynų papūgėlių galva dažniausiai būna balta, tačiau yra mėlynųjų papūgėlių ir su geltonos spalvos galvomis. Pilvas būna mėlynas arba pilkas.
Papūgėlės, kurių plunksnos yra visiškai geltonos, pasižymi labai neryškiomis juodomis bangelėmis. Šių papūgėlių akys yra juodos.
Lutino banguotosios papūgėlės yra taip pat visiškai geltonos; jos neturi jokių tamsių spalvų. Jų skruostai ir sparnų galai balti. Lutino patinėlių vaškinė oda rausva, o patelių šviesiai ruda.
Baltos spalvos papūgėlės gali būti kiek skirtingos. Vienų baltų papūgėlių krūtinė yra švelniai melsva, akys juodos, vaškinė oda melsva arba ruda. papūgėlių plunksnos yra visiškai baltos, o akys raudonos.
Biologija ir ekologija
Šis paukštis natūraliai sutinkamas Australijoje, atvirose sausose buveinėse, dažniausiai krūmynuose, žolynuose ir retuose miškuose, sausrų metu užklysta į miškus ir jūrų pakrantes. Gamtoje šie paukščiai gyvena nedideliais būriais. Esant palankioms sąlygoms, sudaro didesnius būrius.
Pagrindinis šių papūgėlių maistas - įvairios sėklos. Taip pat gali lesti vaisius, daržoves.
Šiems paukščiams būdinga spalvinė rega. Be žmonėms įprastų spalvų, mato ultravioletinę spalvą.
Veisimasis
Banguotosios papūgėlės peri kolonijose, kad apsisaugotų nuo priešų. Patelė kas dvi dienas padeda po kiaušinį. Vidutiniškai banguotosios papūgėlės padeda 4-6, o kartais ir 9 kiaušinius. Vienas kiaušinis sveria apie 3 gramus. Patelė kiaušinius peri 18 dienų. Šias dvi su puse savaites patelė nesitraukia iš lizdo, išskyrus kai jai reikia išsituštinti. Patinėlis tuo tarpu rūpinasi maistu bei saugo lizdą. Tik ką išsiritę paukščiukai yra akli ir neapsiplunksnavę. Jie negali pakelti galvos ir yra šeriami jiems gulint ant nugaros. Paukščiukai sveria 1-1,6 g. Nors mažyliai išsirita skirtingu laiku, tačiau patelė visais jaunikliais rūpinasi vienodai. Kiaušinio lukštus patelė sulesa[reikalingas šaltinis].
Maždaug po 35 dienų patinėlis moko jauniklius skraidyti. Tuo tarpu patelė ruošiasi sekančiam perėjimui. Dar po keleto dienų jaunikliai savarankiškai ieško pašaro. Maždaug po 6-7 savaičių mažyliai yra visiškai savarankiški bei sveria tiek, kiek ir jų tėvai[reikalingas šaltinis].
Laikymas
Nelaisvėje šie paukščiai pradėti laikyti apie 1950 metus. Netrukus jie išpopuliarėjo visame pasaulyje. Banguotosios papūgėlės paprastai laikomos narveliuose. Šios papūgėlės aktyvios, todėl narvelyje yra svarbu pakabinti lakteles, žaislų. Banguotosios papūgėlės bendruomeninės, todėl joms būtinas bendravimas su žmonėmis arba kitomis papūgėlėmis.
Abiejų lyčių banguotosios papūgėlės gali išmokti mėgdžioti žmonių kalbą, tačiau patelių žodynas dažniausiai žymiai skurdesnis.
Papūgėlėms reikia galąsti snapą - tam tinka medžio šaka, žievė, o ypač – lesamas riedulys, į kurį papūgėlė gali ne tik pagaląsti ir apvalyti savo snapą, bet ir gauti svarbių mineralinių medžiagų.
Banguotosios papūgėlės nepakelia skersvėjo ir pernelyg didelio karščio. Nors joms reikia daug šviesos, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai šiems paukščiams gali pakenkti[reikalingas šaltinis].
Norint, jog nelaisvėje laikomos papūgėlės imtų perėti, joms būtina tam tikslui įrengti vietą. Į narvelį galima įdėti inkilėlį. Neturint perėjimo vietos, patelė neperės.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Banguotoji papūgėlė, Kas yra Banguotoji papūgėlė? Ką reiškia Banguotoji papūgėlė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Melopsittacus undulatusBanguotoji papugele Melopsittacus undulatus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Papuginiai pauksciai Psittaciformes Antseimis Psittacoidea Psittacoidea Seima Psittaculidae Psittaculidae Poseimis Loriai Loriinae Triba Melopsittacini Melopsittacini Gentis Banguotosios papugeles Melopsittacus 1840Rusis Banguotoji papugele Melopsittacus undulatus BinomasMelopsittacus undulatus Shaw 1805Paplitimo arealas Banguotoji papugele Melopsittacus undulatus nedidelis papuginiu Psittaciformes burio paukstis Naturaliai paplitusios Australijoje Labai populiarios kaip augintiniai IsvaizdaBanguotoji papugele sį pavadinima įgavo del bangeliu ornamento ant sprando nugaros ir sparnu plunksnu Pilvo plunksnos buna vienspalves Uodega sudaro dvi siaurejancios vienodo ilgio plunksnos bei dar viena plunksna skirta vairuoti kuomet paukstis skrenda Sparnu plunksnos gali buti iki 8 cm kurios pauksciui skrendant padeda laikytis ore Banguotosios papugeles 2 3 kartus per metus meta savo plunksnas Uodegos plunksnos yra atnaujinamos mazdaug du kartus per metus Trumpasias plunksnas ant galvos pilvo bei nugaros keicia papuga nuolat per visus metus Laukines banguotosios papugeles buna vien tik zalios spalvos su geltona galvute Nelaisveje buvo isveista gerokai daugiau siu pauksciu spalvu Siandien ju yra melynu violetiniu geltonu ir netgi visiskai baltu Raudonu arba juodu banguotuju papugeliu nera Banguotosios papugeles snapas yra trumpas kietas lenktas Lyties bei amziaus skirtumai Suaugusias banguotasias papugeles galima lengvai atskirti pagal odos spalva aplink snerves virs snapo patineliu vadinamoji vaskine oda yra melynos spalvos o pateliu rudos veisimosi sezonu arba balksvos spalvos ne veisimosi metu Abieju lyciu jaunikliu vaskine oda rozine Jauna papuga nuo suaugusios taip pat nesunku atskirti Jauna papuga turi dideles akis kuriu raineles nematyti Pas suaugusia papugele matyti balta rainele aplink akį reikalingas saltinis Ant galvos esancios bangeles taip pat isduoda paukscio amziu Jauna banguotoji papuga turi daug bangeliu ant galvos siekianciu net vaskine oda Tuo atveju suaugusios papugos kakta buna vienspalve Be to ant kaklo esancios demes pas jauna papuga yra mazos bei pailgos pas suaugusia didesnes bei apvalios Spalvines variacijos Naturaliai paplitusios zalios banguotosios papugeles Ju galva geltona Zaliu papugeliu buna įvairiu atspalviu jos gali buti sviesiai tamsiai arba pilksvai zalios Melynosios papugeles buna sviesiai ir tamsiai melynos kitaip vadinamos violetinemis Dvi melynos papugeles negali susilaukti zalios spalvos jauniklio Melynu papugeliu galva dazniausiai buna balta taciau yra melynuju papugeliu ir su geltonos spalvos galvomis Pilvas buna melynas arba pilkas Papugeles kuriu plunksnos yra visiskai geltonos pasizymi labai neryskiomis juodomis bangelemis Siu papugeliu akys yra juodos Lutino banguotosios papugeles yra taip pat visiskai geltonos jos neturi jokiu tamsiu spalvu Ju skruostai ir sparnu galai balti Lutino patineliu vaskine oda rausva o pateliu sviesiai ruda Baltos spalvos papugeles gali buti kiek skirtingos Vienu baltu papugeliu krutine yra svelniai melsva akys juodos vaskine oda melsva arba ruda papugeliu plunksnos yra visiskai baltos o akys raudonos Biologija ir ekologijaSis paukstis naturaliai sutinkamas Australijoje atvirose sausose buveinese dazniausiai krumynuose zolynuose ir retuose miskuose sausru metu uzklysta į miskus ir juru pakrantes Gamtoje sie pauksciai gyvena nedideliais buriais Esant palankioms salygoms sudaro didesnius burius Pagrindinis siu papugeliu maistas įvairios seklos Taip pat gali lesti vaisius darzoves Siems pauksciams budinga spalvine rega Be zmonems įprastu spalvu mato ultravioletine spalva Veisimasis Banguotosios papugeles peri kolonijose kad apsisaugotu nuo priesu Patele kas dvi dienas padeda po kiausinį Vidutiniskai banguotosios papugeles padeda 4 6 o kartais ir 9 kiausinius Vienas kiausinis sveria apie 3 gramus Patele kiausinius peri 18 dienu Sias dvi su puse savaites patele nesitraukia is lizdo isskyrus kai jai reikia issitustinti Patinelis tuo tarpu rupinasi maistu bei saugo lizda Tik ka issirite pauksciukai yra akli ir neapsiplunksnave Jie negali pakelti galvos ir yra seriami jiems gulint ant nugaros Pauksciukai sveria 1 1 6 g Nors mazyliai issirita skirtingu laiku taciau patele visais jaunikliais rupinasi vienodai Kiausinio lukstus patele sulesa reikalingas saltinis Mazdaug po 35 dienu patinelis moko jauniklius skraidyti Tuo tarpu patele ruosiasi sekanciam perejimui Dar po keleto dienu jaunikliai savarankiskai iesko pasaro Mazdaug po 6 7 savaiciu mazyliai yra visiskai savarankiski bei sveria tiek kiek ir ju tevai reikalingas saltinis LaikymasNelaisveje sie pauksciai pradeti laikyti apie 1950 metus Netrukus jie ispopuliarejo visame pasaulyje Banguotosios papugeles paprastai laikomos narveliuose Sios papugeles aktyvios todel narvelyje yra svarbu pakabinti lakteles zaislu Banguotosios papugeles bendruomenines todel joms butinas bendravimas su zmonemis arba kitomis papugelemis Abieju lyciu banguotosios papugeles gali ismokti megdzioti zmoniu kalba taciau pateliu zodynas dazniausiai zymiai skurdesnis Papugelems reikia galasti snapa tam tinka medzio saka zieve o ypac lesamas riedulys į kurį papugele gali ne tik pagalasti ir apvalyti savo snapa bet ir gauti svarbiu mineraliniu medziagu Banguotosios papugeles nepakelia skersvejo ir pernelyg didelio karscio Nors joms reikia daug sviesos taciau tiesioginiai saules spinduliai siems pauksciams gali pakenkti reikalingas saltinis Norint jog nelaisveje laikomos papugeles imtu pereti joms butina tam tikslui įrengti vieta Į narvelį galima įdeti inkilelį Neturint perejimo vietos patele neperes Sis su ornitologija susijes straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Vikiteka Banguotoji papugele vaizdine ir garsine medziaga