Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Balys Pakštas 1905 m liepos 20 d Krasnojarske Sibiras 1990 m balandžio 10 d Čikagoje smuikininkas lietuvių liaudies inst
Balys Pakštas
Balys Pakštas (1905 m. liepos 20 d. Krasnojarske, Sibiras – 1990 m. balandžio 10 d. Čikagoje) – smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas.
Biografija
1911 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigęs Šeduvos progimnaziją, 1924 m. įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją, privačiai mokėsi smuikuoti. Vėliau mokėsi S. Daukanto mokytojų seminarijoje Kaune, smuikuoti mokėsi pas M. Leškevičių ir V. Motiekaitį, griežė seminarijos styginių orkestre. 1926 m. subūrė pramoginės muzikos orkestrą, griežė klubuose ir restoranuose, dirbo kino studijoje. 1927 m. pašauktas atlikti karinę tarnybą Marijampolėje, griežė smuiku 9-(ojo pulko styginių orkestre. Atlikęs karinę tarnybą, grįžo į Kauną, Šaulių namuose suorganizavo orkestrą ir griežė įvairiuose restoranuose. 1934–1939 m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (smuikuoti mokė P. Matiukas, o teorinių disciplinų J. Karosas), griežė „Viktorijos" restorane. 1939 m. grįžęs į Kauną, vėl suorganizavo naują orkestrą.
Nuo 1940 m. pradėjo griežti „Valgio“ restorane Vilniuje. Netrukus pakviestas dirbti Vilniaus filharmonijos dainų ir šokių liaudies ansamblio koncertmeisteriu (meno vadovas J. Švedas). Pradėjo domėtis lietuvių liaudies instrumentais, patobulino Sekminių ragelį. Ansamblis pastatė G. Veličkos muzikinį montažą „Kaimo vestuvės“ (premjera 1941 m. d.) ir koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. 1943 m. ansamblis buvo išsisklaidęs ir B. Pakštas kurį laiką dirbo filharmonijos orkestre ir Vilniaus operos chore. Ansamblį atgaivinus, 1944 m. liepos 2 d. pastatytas K. Inčiūros veikalas „Joninės“. 1944 m. liepos 20 d. vokiečiai B. Pakštą suėmė Šeduvoje ir išvežė į Tauragę, o netrukus į Vokietiją – Štetino kareivines. Čia buvo apie 1000 lietuvių. Vokiečiams leidus, iš jų atrinko apie 60 balsingų vyrų ir pradėjo choro repeticijas. Bet po mėnesio B. Pakštas buvo išvežtas į Henfossę – Norvegija. Čia surinko įvairių instrumentų ir subūrė orkestrėlį, su kuriuo koncertavo vokiečiams ir norvegams. Pasibaigus karui, pateko į Svelviko stovyklą, kur su J. Grimskiu suorganizavo didelį vyrų chorą ir orkestrėlį, 1945 m. spalio mėn. surengė keletą koncertų. Vėl atvykęs į Vokietiją, 1945–1949 m. buvo aktyvus Wiesbadeno lietuvių tautinio ansamblio dalyvis (vadovai G. Velička ir S. Sodeika). Prie choristų ir šokėjų sudarė kanklių, lamzdelių, ragelių ir birbynių orkestrą. Ansamblis pastatė G. Veličkos veikalus „Atsisveikinimas“ ir „Nemunas žydi", įvairiose stovyklose surengė per 500 koncertų. Prieš išvykdamas į JAV, Seligenstadto stovykloje suorganizavo nedidelį pramoginį orkestrą ir nemažai koncertavo.
Kunigo V. Katarskio pakviestas, 1949 m. su orkestru atvyko į JAV ir apsistojo Deitone, OH, kur įsijungė į lietuvių kultūrinę veiklą – giedojo bažnyčios chore, su orkestru rengė koncertus. Pakviestas A. Kairio, 1950 m. su orkestru persikėlė į Čikagą, IL. Čia nemažai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Iš gauto pelno poetui B. Brazdžioniui paskyrė 500 dolerių literatūrinę premiją. Pradėjus organizuoti Čikagos lietuvių jaunimo tautinį ansamblį, B. Pakštas buvo pakviestas jo meno vadovu ir dirigentu. Į ansamblį susibūrė iki 200 dainininkų, šokėjų ir muzikantų. 1955 m. gegužės 1 d. Motinos dienos proga ansamblis surengė savo pirmąjį koncertą. Vėliau surinko daug įvairių lietuvių liaudies instrumentų ir įkūrė „Aušros“ orkestrą, kuris talkino „Dainavos“ meno ansambliui ir chorams, daug koncertavo. Pats B. Pakštas reiškėsi ir kaip smuikininkas, grojo Sekminių rageliu ir saksofonu, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, skaitė paskaitas apie lietuvių liaudies instrumentus. 1969 m. su Sekminių rageliu, pagamintu Norvegijoje, įgrojo 19 lietuvių liaudies dainų į magnetofono juostą, išleido plokštelę „Eikime mudu abudu". Su vokaliniais ir instrumentiniais ansambliais dalyvavo lietuvių dainų šventėse, kituose tautiniuose renginiuose. Visur jam padėjo žmona Emilija Kušleikaitė-Pakštienė, dukros Emilija Pakštaitė-Sakadolskienė – pedagogė ir chorvedė, Rūta Marija Pakštaitė-Cole, garsi dainininkė (sopranas). 1985 m. B. Pakštas su dukterimis lankėsi Lietuvoje, dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balys Pakštas, Kas yra Balys Pakštas? Ką reiškia Balys Pakštas?
Balys Pakstas 1905 m liepos 20 d Krasnojarske Sibiras 1990 m balandzio 10 d Cikagoje smuikininkas lietuviu liaudies instrumentu puoseletojas dirigentas Biografija1911 m su tevais grįzo į Lietuva Baiges Seduvos progimnazija 1924 m įstojo į Siauliu mokytoju seminarija privaciai mokesi smuikuoti Veliau mokesi S Daukanto mokytoju seminarijoje Kaune smuikuoti mokesi pas M Leskeviciu ir V Motiekaitį grieze seminarijos styginiu orkestre 1926 m subure pramogines muzikos orkestra grieze klubuose ir restoranuose dirbo kino studijoje 1927 m pasauktas atlikti karine tarnyba Marijampoleje grieze smuiku 9 ojo pulko styginiu orkestre Atlikes karine tarnyba grįzo į Kauna Sauliu namuose suorganizavo orkestra ir grieze įvairiuose restoranuose 1934 1939 m mokesi Klaipedos muzikos mokykloje smuikuoti moke P Matiukas o teoriniu disciplinu J Karosas grieze Viktorijos restorane 1939 m grįzes į Kauna vel suorganizavo nauja orkestra Nuo 1940 m pradejo griezti Valgio restorane Vilniuje Netrukus pakviestas dirbti Vilniaus filharmonijos dainu ir sokiu liaudies ansamblio koncertmeisteriu meno vadovas J Svedas Pradejo dometis lietuviu liaudies instrumentais patobulino Sekminiu ragelį Ansamblis pastate G Velickos muzikinį montaza Kaimo vestuves premjera 1941 m d ir koncertavo daugelyje Lietuvos miestu ir miesteliu 1943 m ansamblis buvo issisklaides ir B Pakstas kurį laika dirbo filharmonijos orkestre ir Vilniaus operos chore Ansamblį atgaivinus 1944 m liepos 2 d pastatytas K Inciuros veikalas Jonines 1944 m liepos 20 d vokieciai B Paksta sueme Seduvoje ir isveze į Taurage o netrukus į Vokietija Stetino kareivines Cia buvo apie 1000 lietuviu Vokieciams leidus is ju atrinko apie 60 balsingu vyru ir pradejo choro repeticijas Bet po menesio B Pakstas buvo isveztas į Henfosse Norvegija Cia surinko įvairiu instrumentu ir subure orkestrelį su kuriuo koncertavo vokieciams ir norvegams Pasibaigus karui pateko į Svelviko stovykla kur su J Grimskiu suorganizavo didelį vyru chora ir orkestrelį 1945 m spalio men surenge keleta koncertu Vel atvykes į Vokietija 1945 1949 m buvo aktyvus Wiesbadeno lietuviu tautinio ansamblio dalyvis vadovai G Velicka ir S Sodeika Prie choristu ir sokeju sudare kankliu lamzdeliu rageliu ir birbyniu orkestra Ansamblis pastate G Velickos veikalus Atsisveikinimas ir Nemunas zydi įvairiose stovyklose surenge per 500 koncertu Pries isvykdamas į JAV Seligenstadto stovykloje suorganizavo nedidelį pramoginį orkestra ir nemazai koncertavo Kunigo V Katarskio pakviestas 1949 m su orkestru atvyko į JAV ir apsistojo Deitone OH kur įsijunge į lietuviu kulturine veikla giedojo baznycios chore su orkestru renge koncertus Pakviestas A Kairio 1950 m su orkestru persikele į Cikaga IL Cia nemazai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose Is gauto pelno poetui B Brazdzioniui paskyre 500 doleriu literaturine premija Pradejus organizuoti Cikagos lietuviu jaunimo tautinį ansamblį B Pakstas buvo pakviestas jo meno vadovu ir dirigentu Į ansamblį susibure iki 200 dainininku sokeju ir muzikantu 1955 m geguzes 1 d Motinos dienos proga ansamblis surenge savo pirmajį koncerta Veliau surinko daug įvairiu lietuviu liaudies instrumentu ir įkure Ausros orkestra kuris talkino Dainavos meno ansambliui ir chorams daug koncertavo Pats B Pakstas reiskesi ir kaip smuikininkas grojo Sekminiu rageliu ir saksofonu dalyvavo radijo ir televizijos laidose skaite paskaitas apie lietuviu liaudies instrumentus 1969 m su Sekminiu rageliu pagamintu Norvegijoje įgrojo 19 lietuviu liaudies dainu į magnetofono juosta isleido plokstele Eikime mudu abudu Su vokaliniais ir instrumentiniais ansambliais dalyvavo lietuviu dainu sventese kituose tautiniuose renginiuose Visur jam padejo zmona Emilija Kusleikaite Pakstiene dukros Emilija Pakstaite Sakadolskiene pedagoge ir chorvede Ruta Marija Pakstaite Cole garsi dainininke sopranas 1985 m B Pakstas su dukterimis lankesi Lietuvoje dalyvavo respublikineje dainu sventeje Vilniuje SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999