Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma Apie ankstyvą jos formavimosi ra
Baltų religija
Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma. Apie ankstyvą jos formavimosi raidą galima spręsti tik iš archeologinių radinių, o apie vėlesnę raidą – dar ir iš folkloro bei rašytinių šaltinių – metraščių, kronikų.
Rekonstrukcijos galimybės
Nėra žinoma, ar egzistavo kadaise vientisa baltų religijos dogmatinė sistema. Todėl galima rekonstruoti atskirus aspektus, bet ne religiją kaip sistemą. Tenka priminti, kad animizmas, totemizmas ir t. t. yra modeliai, aprašantys kai kurias savybes, bet retai randami grynu pavidalu. Griežtų ribų tarp baltų religijos ir baltų mitologijos nėra.
Archeologiniai duomenys
Neolitas
Kaip liudija archeologinės iškasenos, pirmieji gyventojai toje teritorijoje, kurioje susiformavo baltų tautos, įsikūrė paleolite, X tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje negrįžtamai pasitraukus ledynams, atšilus klimatui ir išplitus miškams. Radinių, kurie bylotų apie kokias nors to meto pirmykščio tikėjimo apraiškas, nerasta. Tačiau kai kurie neolito (III-II t-metis pr. m. e.) periodo radiniai jau rodo buvus fetišistines, totemistines pasaulėjautos užuomazgas. Paminėtinos lazdos su rankenomis, vaizduojančiomis briedžių galvas. Jos, matyt, buvo naudojamos medžioklinės magijos apeigose. Rasti samčiai su vandens paukščių galvutėmis gali būti sietini su vandens kulto pradmenimis. Įvairūs amuletai, vaizduojantys gyvates, rodo gyvačių kulto buvimą. Nors visa tai gali būti ne kulto apraiška, o buities įrankių puošyba.
Virvelinės keramikos kultūra
Manoma, kad III t - mečio pr. m. e. pab. dabartinę baltų teritoriją pasiekė naujų klajoklių, vad. virvelinės keramikos kultūros atstovai. Šiems susimaišius su vietos gyventojais, susidarė baltai. Vėlyvojo neolito (II t - metis pr. m. e.) radiniai rodo, kad tuo metu jau buvo susiformavusi pagarba gamtos jėgoms, išreiškianti abstrakčias vegetatyvines idėjas. Gyvatės siejimas su gyvybingumu rodo palyginti nemenką abstraktaus mąstymo laipsnį. Animistinio tikėjimo formos galėjo atsirasti vėliau, žymiai pakitus pirmykščiams šeimyniniams santykiams. Apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu galima spręsti iš laidojimo papročių, būtent, iš kapuose randamų įkapių. Laidoti užkasant į žemę pradėta neolite, o neolito pab. kapuose randama ir įkapių (daugiausia akmeninių kovos kirvukų). Tačiau labiau nusistovėję pastebimi tik žalvario a. (II-I t - metyje pr. m. e.), o paprotys dėti įkapes visuotinai įsigali nuo II m. e. a.
Mirusiųjų deginimas
Vėliau (VIII m. e. a.) įsigali paprotys laidoti mirusius sudegintus kartu su įkapėmis. Apie šio papročio įvedimą išlikęs XIII a. Ipatijaus metraščiuose užrašytas Sovijaus mitas dažnai laikomas pačius anksčiausius Lietuvos istorinius įvykius aprašančiu tekstu.
Bendra apžvalga
Būdingiausias jos bruožas – kosmiškumas, žmogaus neskyrimas nuo gamtos. Dievybė buvo įžiūrima visuose kosmoso reiškiniuose, nuo kurių priklausė žmogaus, augmenijos, gyvūnijos ir viso pasaulio gyvybės jėga. Baltų pasaulėjautoje matyti tarsi du poliai: vyriškasis – dangus, jo reiškiniai (šviesa, ugnis, garsas), dangaus kūnai (Saulė, Mėnulis, žvaigždės) ir moteriškasis – Žemė, jos augalai, miškai, laukai, kalvos, akmenys, vanduo. Šių polių sąveika stimuliavo gyvybę, ugdė ją, lėmė pagrindines baltų religijos ritualo ir mitologijos formas.
Ilgainiui gamtos kultai įgyja antropomorfiškų dievybių prasmę. Vyriškajai dangaus dievybei ryškiausiai (bent jau vėlyvuose šaltiniuose) atstovauja personifikuota būtybė – Perkūnas (prūsų – Percunis, latvių – Pērkons, tarti [perkuons]), atliekantis apvaisintojo ir kovotojo už gėrį funkcijas. Personifikuota Žemės dievybė buvo Žemyna (latvių – Zemes Māte), miškų – Medeina (latvių – Meža Māte), laukus sauganti dievybė arba dvasia – Lauksargis, Laukpatis (latvių – Lauku Māte), žemę ir namus serginti būtybė – Žemėpatis, Dimstipatis (latvių – Mājas Kungs). Mirties ir blogio (karo) jėgas valdė Velnias, dar žinomas Pikulo vardu (latvių – Pikuls, prūsų – Pickuls). Lietuviams ir latviams žinoma personifikuota likimo deivė Laimė, Laima (latvių dar Dēkla, Kārta, Māra), kuri budi gimstant žmogui ir verpia (audžia) jo likimą kaip sen. graikų Moiros, germanų Nornos. Net kiekviena ūkinės veiklos sritis baltų religijoje turėjo savo globėją dievybę: kalvystė – Teliavelį (pagal A. J. Greimo tyrimus gali būti tapatinamas su Velniu), bitininkystė – Bubilą, gyvulininkystė – Ganyklį, kanapių ir linų auginimas – Vaisgamtę, žvejyba – Gardaitį, alaus gamyba – Ragutį. Su žemdirbystės raida susiję tokie baltų demonai, kaip kaukai, aitvarai, barstukai (latvių – Pūķis). Labai paplitęs baltiškosios fėjos, burtininkės, raganos įvaizdis – Laumė (latvių – Lauma).
Nebūties supratimo baltų religijoje lyg nėra. Buvo tikima, kad, žmogui mirus, jo siela (vėlė) kvapo, garo, paukščio, peteliškės, šliužo ar kt. pavidalu pereina į kitą gyvą kūną ir išlaiko individualiąsias mirusiojo savybes. Kaip liudija kai kurie rašytiniai šaltiniai ir folkloras, lietuviai tikėję, jog mirusiųjų vėlės po mirties keliauja į aukštą kalną arba lygumas ar dausas ir gyvena tokį patį gyvenimą, kaip ir žemėje. Yra daug liudijimų, rodančių lietuvius tikėjus, kad vėlės pereinančios gyventi į medžius.
Kartu su antropomorfinių dievybių atsiradimu formavosi jų garbinimo apeigos, dvasininkų luomas. Pvz., lietuvių dievų garbinimo vietos vadinamos ramovėmis, rambynais, alkomis, gojais ir kt. vardais. Tai daugiausia tylios, jaukios miškų aikštelės su ąžuolu ir priešais jį įrengtu aukuru arba kuo nors išsiskiriančios kalvos. Pagrindinė visu baltų genčių Šventovė buvo Ramuva, kurią mini Petras Dusburgietis Prūsijos žemės kronikoje. Apeigas joje atlikdavo vyriausiasis žynys, vadinamas Kriviu Krivaičiu. Autentiškų sen. šaltinių, liudijančių, kad ir kiti žyniai buvo vadinami kriviais arba vaidilomis, nėra.
Iš švenčių plačiausiai paplitusi Rasos, arba Kupolės (latvių – Līgo, tarti 'lyguo') šventė, vėliau dėl krikščionybės įtakos gavusi Joninių vardą. Ji buvo švenčiama birželio 22 d. Ankstyvą pavasarį (balandžio 1 d.) buvo švenčiama Pavasario šventė (dar vadinama Sutinkais), sužydėjus alyvoms – Pušaičio šventė žemės vaisingumo dievybės garbei. Baltų tautoms sukrikščionėjus, kai kurie baltų religijos elementai išliko kaip liaudies tradicijos, papročiai, kurie iš dalies modifikavo ir krikščioniškąsias šventes.
Literatūra
- Norbertas Vėlius (sud.), Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai I-IV, Vilnius 1996-2005. ISBN 5-420-01579-X
- Nikolai Mikhailov, Baltische und slawische Mythologie, Madrid 1998. ISBN 84-87863-63-9
- Haralds Biezais, Baltische Religion. In: Germanische und baltische Religion. Stuttgart 1975.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltų religija, Kas yra Baltų religija? Ką reiškia Baltų religija?
Baltu religija vadinama baltu tautu ikikrikscionisku pagonisku tikejimu ir kultu visuma Apie ankstyva jos formavimosi raida galima spresti tik is archeologiniu radiniu o apie velesne raida dar ir is folkloro bei rasytiniu saltiniu metrasciu kroniku Baltiskas Saules kryziusRekonstrukcijos galimybesNera zinoma ar egzistavo kadaise vientisa baltu religijos dogmatine sistema Todel galima rekonstruoti atskirus aspektus bet ne religija kaip sistema Tenka priminti kad animizmas totemizmas ir t t yra modeliai aprasantys kai kurias savybes bet retai randami grynu pavidalu Grieztu ribu tarp baltu religijos ir baltu mitologijos nera Archeologiniai duomenysNeolitas Kaip liudija archeologines iskasenos pirmieji gyventojai toje teritorijoje kurioje susiformavo baltu tautos įsikure paleolite X tukstantmecio pr m e II puseje negrįztamai pasitraukus ledynams atsilus klimatui ir isplitus miskams Radiniu kurie bylotu apie kokias nors to meto pirmykscio tikejimo apraiskas nerasta Taciau kai kurie neolito III II t metis pr m e periodo radiniai jau rodo buvus fetisistines totemistines pasaulejautos uzuomazgas Paminetinos lazdos su rankenomis vaizduojanciomis briedziu galvas Jos matyt buvo naudojamos medzioklines magijos apeigose Rasti samciai su vandens pauksciu galvutemis gali buti sietini su vandens kulto pradmenimis Įvairus amuletai vaizduojantys gyvates rodo gyvaciu kulto buvima Nors visa tai gali buti ne kulto apraiska o buities įrankiu puosyba Virvelines keramikos kultura Manoma kad III t mecio pr m e pab dabartine baltu teritorija pasieke nauju klajokliu vad virvelines keramikos kulturos atstovai Siems susimaisius su vietos gyventojais susidare baltai Velyvojo neolito II t metis pr m e radiniai rodo kad tuo metu jau buvo susiformavusi pagarba gamtos jegoms isreiskianti abstrakcias vegetatyvines idejas Gyvates siejimas su gyvybingumu rodo palyginti nemenka abstraktaus mastymo laipsnį Animistinio tikejimo formos galejo atsirasti veliau zymiai pakitus pirmyksciams seimyniniams santykiams Apie tikejima pomirtiniu gyvenimu galima spresti is laidojimo paprociu butent is kapuose randamu įkapiu Laidoti uzkasant į zeme pradeta neolite o neolito pab kapuose randama ir įkapiu daugiausia akmeniniu kovos kirvuku Taciau labiau nusistoveje pastebimi tik zalvario a II I t metyje pr m e o paprotys deti įkapes visuotinai įsigali nuo II m e a Mirusiuju deginimas Veliau VIII m e a įsigali paprotys laidoti mirusius sudegintus kartu su įkapemis Apie sio paprocio įvedima islikes XIII a Ipatijaus metrasciuose uzrasytas Sovijaus mitas daznai laikomas pacius anksciausius Lietuvos istorinius įvykius aprasanciu tekstu Bendra apzvalgaBudingiausias jos bruozas kosmiskumas zmogaus neskyrimas nuo gamtos Dievybe buvo įziurima visuose kosmoso reiskiniuose nuo kuriu priklause zmogaus augmenijos gyvunijos ir viso pasaulio gyvybes jega Baltu pasaulejautoje matyti tarsi du poliai vyriskasis dangus jo reiskiniai sviesa ugnis garsas dangaus kunai Saule Menulis zvaigzdes ir moteriskasis Zeme jos augalai miskai laukai kalvos akmenys vanduo Siu poliu saveika stimuliavo gyvybe ugde ja leme pagrindines baltu religijos ritualo ir mitologijos formas Ilgainiui gamtos kultai įgyja antropomorfisku dievybiu prasme Vyriskajai dangaus dievybei ryskiausiai bent jau velyvuose saltiniuose atstovauja personifikuota butybe Perkunas prusu Percunis latviu Perkons tarti perkuons atliekantis apvaisintojo ir kovotojo uz gerį funkcijas Personifikuota Zemes dievybe buvo Zemyna latviu Zemes Mate misku Medeina latviu Meza Mate laukus sauganti dievybe arba dvasia Lauksargis Laukpatis latviu Lauku Mate zeme ir namus serginti butybe Zemepatis Dimstipatis latviu Majas Kungs Mirties ir blogio karo jegas valde Velnias dar zinomas Pikulo vardu latviu Pikuls prusu Pickuls Lietuviams ir latviams zinoma personifikuota likimo deive Laime Laima latviu dar Dekla Karta Mara kuri budi gimstant zmogui ir verpia audzia jo likima kaip sen graiku Moiros germanu Nornos Net kiekviena ukines veiklos sritis baltu religijoje turejo savo globeja dievybe kalvyste Teliavelį pagal A J Greimo tyrimus gali buti tapatinamas su Velniu bitininkyste Bubila gyvulininkyste Ganyklį kanapiu ir linu auginimas Vaisgamte zvejyba Gardaitį alaus gamyba Ragutį Su zemdirbystes raida susije tokie baltu demonai kaip kaukai aitvarai barstukai latviu Pukis Labai paplites baltiskosios fejos burtininkes raganos įvaizdis Laume latviu Lauma Nebuties supratimo baltu religijoje lyg nera Buvo tikima kad zmogui mirus jo siela vele kvapo garo paukscio peteliskes sliuzo ar kt pavidalu pereina į kita gyva kuna ir islaiko individualiasias mirusiojo savybes Kaip liudija kai kurie rasytiniai saltiniai ir folkloras lietuviai tikeje jog mirusiuju veles po mirties keliauja į auksta kalna arba lygumas ar dausas ir gyvena tokį patį gyvenima kaip ir zemeje Yra daug liudijimu rodanciu lietuvius tikejus kad veles pereinancios gyventi į medzius Kartu su antropomorfiniu dievybiu atsiradimu formavosi ju garbinimo apeigos dvasininku luomas Pvz lietuviu dievu garbinimo vietos vadinamos ramovemis rambynais alkomis gojais ir kt vardais Tai daugiausia tylios jaukios misku aiksteles su azuolu ir priesais jį įrengtu aukuru arba kuo nors issiskiriancios kalvos Pagrindine visu baltu genciu Sventove buvo Ramuva kuria mini Petras Dusburgietis Prusijos zemes kronikoje Apeigas joje atlikdavo vyriausiasis zynys vadinamas Kriviu Krivaiciu Autentisku sen saltiniu liudijanciu kad ir kiti zyniai buvo vadinami kriviais arba vaidilomis nera Is svenciu placiausiai paplitusi Rasos arba Kupoles latviu Ligo tarti lyguo svente veliau del krikscionybes įtakos gavusi Joniniu varda Ji buvo svenciama birzelio 22 d Ankstyva pavasarį balandzio 1 d buvo svenciama Pavasario svente dar vadinama Sutinkais suzydejus alyvoms Pusaicio svente zemes vaisingumo dievybes garbei Baltu tautoms sukrikscionejus kai kurie baltu religijos elementai isliko kaip liaudies tradicijos paprociai kurie is dalies modifikavo ir krikscioniskasias sventes LiteraturaNorbertas Velius sud Baltu religijos ir mitologijos saltiniai I IV Vilnius 1996 2005 ISBN 5 420 01579 X Nikolai Mikhailov Baltische und slawische Mythologie Madrid 1998 ISBN 84 87863 63 9 Haralds Biezais Baltische Religion In Germanische und baltische Religion Stuttgart 1975