Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Balstogės miestas egzistuoja daugiau nei penkis šimtus metų Pagal išlikusius dokumentus 1437 m Raczków šeimos atstovas J
Balstogės istorija
Balstogės miestas egzistuoja daugiau nei penkis šimtus metų. Pagal išlikusius dokumentus 1437 m. Raczków šeimos atstovas Jokūbas Tabutovičius (Jakub Tabutowicz) gavo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio sūnaus Mykolo Žygimantaičio dykrą palei Bialos upę. Ši data laikoma Balstogės gyvenvietės pradžia. Balstogė priklausė Palenkės vaivadijai, kurią 1569 m. Lenkija atėmė iš Lietuvos.
1617–1626 m. Jobo Bretfuso buvo pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia ir puiki gotikos-Renesanso stiliaus pilis, turėjusi keturkampį planą bei du aukštus.
Iki XV amžiaus
Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad šioje vietovėje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Senoviniai kapai rasti Piečurkų, Dojlidų ir kitose miesto dalyse. Geležies amžiaus pradžioje čia gyveno prūsų, jotvingių gentys ir Vielbarko kultūros žmonės. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.XIII–XIV a. visas šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
XV amžius
1426 m. Vytautas Didysis suteikė šias žemes Motiejui iš Tikocino. Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą „Białka“) Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras atidavė Žemaitijos bajorui Raczko Tabutowicz.
XVI amžius
1510 m. pirmą kartą paminėta mieste tekanti Bialos upė. 1514 m. pirmą kartą paminėtas Balstogės (Białegostoku) pavadinimas. 1520 m. mirė pirmasis gyvenvietės valdytojas . 1547 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Tais pačiais metais gyvenvietė atiteko šeimai. Po 1569 m. Liublino unijos visą Palenkės vaivadiją iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės atėmė ir prisijungė Lenkija. 1584 m. pastatyta antroji medinė bažnyčia.
XVII-XVIII amžius
1617 m. sudegė medinė bažnyčia ir prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos. 1626 m. pastatyta Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika ir įkurta parapija. 1637 m. po Kristupo Viesiolovskio mirties gyvenvietė atiteko valstybei. 1658 m. į miestą atsikraustė pirmieji žydai. 1660 m. balandžio 4 d. už nuopelnus kare gyvenvietė padovanota etmonui Stefanui Čarneckiui. Jo žemes paveldėjo duktė Katarzyna Aleksandra, Jano Klemenso Branickio (jo bendravardis etmonas Janas Klemensas Branickis buvo jo anūkas) žmona. 1692 m. Balstogė pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose kaip miestas. Miestas tvarkėsi pagal Magdeburgo teisę, miesto herbas buvo elnias plačiais ragais. Tuo metu Blastogė vis dar labiau priminė kaimą. Reikalai sparčiai ėmė keistis, kai Balstogė atiteko . Jis buvo Karūnos didysis etmonas, Krokuvos kaštelionas, su Stanislovu Augustu Poniatovskiu konkuravo karaliaus rinkimuose. Kartu su savo žmona Izabela Poniatovska jie pastatė rūmus ir apsupo juos parku. Jie pastatė miesto rotušę, paštą, teatrą, 24 lovų ligoninę. Jų laikais Balstogėje atsirado Karinė inžinerijos ir statybos mokykla, Akušerijos mokykla, parapijinė mokykla. Po etmono mirties mieste atsirado dar vienas charakteringas statinys - Masonų ložė. Jos statybos iniciatorius buvo antrasis Izabelos vyras Andžejus Mokronovskis, vienas iš laisvųjų masonų judėjimo pradininkų Lenkijoje.
1711 m. pastatyta Balstogės Nomer Tamido sinagoga. 1727 m. pastatyta unitų Šv. Nikolajaus cerkvė. 1749 m. vasario 1 d. karalius Augustas III suteikė miestui Magdeburgo teises. 1753 m. įvyko didelis gaisras, kurio metu sudegė daug miesto pastatų. Ypač nukentėjo senoji miesto dalis. Gaisro metu pabūklais buvo šaudoma į degančius namus, kad ugnis neišplistų link rūmų ir naujamiesčio. Po gaisro etmonas negailėjo lėžšų miesto atstatymui, skatino, net vertė miestiečius investuoti, suteikinėjo jiems kreditus. Jo pastangomis atstytas miestas įgavo reikšmę ne tik Palenkės mastu. 1758 m. pastatyta Balstogės Šv. Marijos Magdalenos cerkvė. 1761 m. pastatyta Balstogės rotušė. 1764 m. pastatyta Balstogės Senoji sinagoga. 1767 m. mieste įvyko pastatyta opera Il cavaliere per amore. 1769 m. liepos 13 d. šalia miesto įvyko Olmontų mūšis tarp Baro konfederacijos ir Rusijos kariuomenės. XVIII a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Balstogėje buvo apie 3500 gyventojų. Tuo metu tarp miesto gyventojų 55 proc. (1025) buvo krikščionys.
1771 m. spalio 9 d. mirė Janas Klemensas Branickis. 1784 m. mieste lankėsi karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1789 m. prasiautė raupų epidemija, mirė 22 vaikai. 1794 m. birželį įvyko 1794 m. sukilimas.
1795 m. po III padalijimo miestas atiteko Rytų Prūsijai ir tapo Naujosios Rytų Prūsijos sostine. 1796 m. sausio 26 d. miestą oficialiai perėmė Prūsijos valdžia. Miesto plėtra ji nelabai rūpinosi. Nors gyventojų skaičius sparčiai augo, tačiau pagal išlikusius inventorius gyvenamojo ploto nedaugėjo. Tais pačiais metais įkurta evangelikų parapija. 1798 m. pradėtas leisti pirmasis periodinis leidinys vokiečių ir lenkų kalbomis. 1799 m. sukurtas miesto detalusis planas.
XIX amžius
1802 m. kovo 1 d. mieste įsigaliojo Prūsijos įstatymai. 1802 m. balandžio 2 d. Izabela Poniatovska pardavė visą savo turtą Prūsijos valdžiai už 270 000 talerių. 1802 m. rugsėjo 29 d. atidaryta vidurinio lavinimo mokykla. 1806 m. oficialiai atidaryta masonų ložė zum golden Ring.
1807 m. liepos 7 d. po Tilžės taikos miestas atiteko Rusijos imperijai. 1808 m. vasario 14 d. mirė Izabela Poniatovska. Iš reprezentacinės rezidencijos Balstogė virto eiliniu provincijos miestu.
1812 m. liepos 3 d. į miestą įžengė Napoleono kariuomenė. 1812 m. liepos 13 d. miestiečiai paskelbė deklaraciją pritariančią Abiejų Tautų respublikos atkūrimui. 1812 m. rugpjūčio 4 d. į miestą įžengė Rusijos kariuomenė. 1812 m. rugpjūčio 8 d. caras Aleksandras I (Rusija) suteikė miestui naują herbą. 1830 m. gruodžio 13 d. dėl 1831 m. sukilimo mieste paskelbta karo padėtis. Rusijos karinių pajėgų, malšinusių sukilimą, vadas maršalas (arba Ivanas Dybičius) Balstogėje įkurdino savo štabą.
Po sukilimo numalšinimo sustiprėjo rusifikacija. 1834 m. įsigaliojo draudimas mokyklose mokytis lenkų kalba. 1839 m. pagal Polocko sinodo nutarimus buvo panaikintos visos unitų vyskupijos (išskyrus Chelmo), o unitų bažnyčia įjungta į Rusijos stačiatikių bažnyčią. 1834 m. tarp Kongreso Lenkijos ir Rusijos įvesta muitų kontrolė. TAi sukėlė Balstogės atsigavimą, nes Rusija buvo puiki rinka besivystančiai tekstilės pramonei. Bijodami bankroto Lodzės fabrikantai ėmė kelti čia savo fabrikus.
1842 m. panaikinta Balstogės sritis ir miestas įtrauktas į Gardino gubernijos sudėtį. 1859 m. gruodžio 15 d. mieste gimė Liudvikas Zamenhofas, Esperanto kalbos kūrėjas. 1860 m. birželio 13 d. paskelbta manifestacija prieš vykdomą rusifikaciją ir priespaudą. 1861 m. birželio 9 d. į miestą atvyko Baltųjų sukilėlių vadas . 1862 m. atidarytas per miestą einantis Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1863 m. balandžio 24 d. įvyko susirėmimai tarp 1863 m. sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. 1877 m. prie miesto prijungta geležinkelio stotis ir keli aplinkiniai kaimai. 1886 m. atidaryta geležinkelio linija Balstogė-Valkaviskas-Baranovičiai. 1891 m. nutiesta pirma telefono linija. 1895 m. atidarytos trys arklių tramvajaus linijos. Pagal 1897 m. surašymą mieste gyveno 66 000 gyventojų, iš kurių 41 900 buvo žydai, sudarę 63 % miesto gyventojų. 1898 m. įkurta gaisrinė. 1898 m. pastatyta nauja cerkvė.
XX amžius
1900–1905 m. perstatyta Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika. 1905 m. sausio 30 d. įvyko darbininkų streikas, kuriame dalyvavo 80 % miesto darbininkų. 1906 m. birželio 14-16 d. įvyko žydų pogromas. 1909–1912 m. pastatyta Balstogės Šv. Vojcecho bažnyčia. 1909–1913 m. pastatyta Balstogės Didžioji sinagoga. 1910 m. lapkričio 1 d. atidaryta elektrinė, kurioje buvo du garo varikliai 600 arklio galių su generatoriais 329 kW. 1913 m. liepos 1 d. atidarytas „Ritz“ viešbutis. 1915 m. balandžio 20 d. miestą bombardavo vokiečių lėktuvai, žuvo 13, sužeisti 34 žmonės. Rugpjūčio 9 d. rusai susprogdino geležinkelio viaduką. Rugpjūčio 13 d. į miestą įžengė vokiečiai. 1916 m. pradėjo formuotis lenkų karinės organizacijos. 1917 m. balandžio 14 d. mirė Liudvikas Zamenhofas. 1919 m. vasario 14 d. lenkai sukilo prieš rusus ir po penkių dienų, vasario 19 d., perėmė miestą savo valdžion. Tų pačių metų gegužės 10 d. prie miesto prijungti šie kaimai: Antoniuk, Białostoczek, Dojlidy, Dziesięciny, Marczuk, Ogrodniczki, Pieczurki, Skorupy, Starosielce, Słobodę, Wygodę, Wysoki Stoczek i Zacisze. 1919 m. rugpjūčio 2 d. įkurta Balstogės vaivadija. 1919 m. rugsėjį įvyko pirmieji rinkimai į miesto savivaldybę. 1920 m. liepos 28 d. miestą užėmė bolševikai. 1920 m. rugpjūčio 22 d. – įvyko Balstogės mūšis, po kurio lenkai vėl užėmė miestą. 1927 m. prasidėjo Balstogės Šv. Roko bažnyčios statybos.
1939 m. rugsėjo 11 d. miestą bombardavo vokiečių aviacija. 1939 m. rugsėjo 15 d. į miestą įžengė vokiečių kariuomenė. Rugsėjo 22 d. vokiečiai miestą perdavė sovietams. 1939 m. lapkričio 29 d. miestas tapo Baltarusijos TSR dalimi. 1940 m. rusai pradėjo griauti miesto rotušę ir statyti paminklą Josifui Stalinui. Balandžio 13 d. į Kazachstaną ištremta apie 3 000 miesto gyventojų. Birželį ištremta dar apie 5 000 žmonių. 1941 m. birželio 22 d. vokiečių aviacija bombardavo miestą. Birželio 27 d. vokiečiai užėmė miestą, tą dieną buvo nužudyta apie 2 000 žydų. 1941 m. liepos 22 d. įkurta Balstogės sritis. 1941 m. liepos 26 d. įkurtas Balstogės getas. 1943 m. rugpjūčio 16 d. įvyko Balstogės geto sukilimas. 1944 m. liepos 27 d. Raudonoji armija įžengė į miesto centrą. 1944 m. liepos 29 d. vokiečiai pasitraukė iš miesto. 1944 m. rugpjūčio 7 d. NKVD ėmė suiminėti Armijos Krajovos dalyvius. 1945 m. gegužės 8 d. įkurta Balstogės kunigų seminarija. 1946 m. rugpjūčio 18 d. pašventinta Šv. Roko bažnyčia. 1949 m. gruodžio 1 d. atidaryta inžinerijos mokykla. 1950 m. vasario 3 d. atidaryta Balstogės medicinos akademija. 1951 m. pradėtas leisti laikraštis „Gazeta Białostocka“. 1952 m. atidarytas kino teatras „Pokój“. Tų pačių metų spalio 1 d. įkurtas Balstogės radijas. 1953 m. prie miesto prijungti šie kaimai: Bacieczek, Bacieczek Kolonii, Korycina, Klepacz, Krupnik, Fast, Zawad, Ignatek, Dojlid, Zaścianek oraz miasta Starosielce. 1958 m. atstatyta Balstogės rotušė. 1991 m. birželio 5 d. mieste lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 1992 m. kovo 25 d. įkurta .
Administracinis centras
- 1795–1807 m. Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos;
- 1807–1842 m. Rusijos imperijos, Balstogės srities;
- 1842–1915 m. Rusijos imperijos, Gardino gubernijos, Balstogės apskrities;
- 1915–1918 m. Vokietijos imperijos, Oberosto, Balstogės-Gardino srities;
- 1919–1939 m. Antrosios Lenkijos Respublikos, Balstogės vaivadijos;
- 1939–1941 m. Baltarusijos TSR, ;
- 1941–1944 m. Trečiojo Reicho, Balstogės srities;
- 1944–1945 m. Baltarusijos TSR, ;
- 1945–1999 m. Lenkijos Liaudies respublikos, Balstogės vaivadijos;
- Nuo 1999 m. – Lenkijos, Palenkės vaivadijos.
- Branickių rūmai XVIII a.
- Branickių rūmai 1752 m.
- Janas Klemensas Branickis
- Izabela Poniatovska-Branicka
- Kazanės Dievo Motinos ikonos soboras
- Balstogė 1900 m.
- Žydų pogromas 1906 m.
- Žydų getas 1941-1943 m.
- Branickių rūmai 1944 m.
- Branickių rūmai 1944 m.
Literatūra
- Adam Dobroński, Białystok historia miasta, Białystok 2001;
- W. Zawadzki, Polska Stanisławowska, t. I, II, Warszawa 1963
- J. Łukasiewicz: Białystok w XIX wieku
- Lech Wyszczelski: Wstępna faza walk. W: Lech Wyszczelski: Wojna polsko-rosyjska 1919–1920. Wyd. 1. Warszawa: Bellona, 2010, s. 58. ISBN 978-83-11-11934-5.
Šaltiniai
- „Miasta w Dokumencie Archiwalnym“ (lenkų). Suarchyvuotas originalas 26 spalio 2010. Nuoroda tikrinta 5 balandžio 2011.
- Niewińska, Walentyna (1995). Legendy województwa białostockiego, łomżyńskiego, suwalskiego. Białystok: Wojewódzka Biblioteka Publiczna im. Stefana Górnickiego w Białymstoku.
- http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland in the 11th century (128904766).jpg
- Adam Dobroński, Białystok historia miasta, Białystok 2001, p. 37.
- Adam Dobroński Białystok historia miasta, Białystok 2001, p. 38.
Nuorodos
- Miesto istorija (angl.);
- Senovinės miesto nuotraukos;
- Vaizdinė medžiaga apie miestą 1958 m. www.youtube.com (lenk.);
- Balstogės žydų istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2012-06-23 iš Wayback Machine projekto.;
- Miesto žydų paveldas (angl.) Archyvuota kopija 2011-08-30 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balstogės istorija, Kas yra Balstogės istorija? Ką reiškia Balstogės istorija?
Balstoges miestas egzistuoja daugiau nei penkis simtus metu Pagal islikusius dokumentus 1437 m Raczkow seimos atstovas Jokubas Tabutovicius Jakub Tabutowicz gavo is Lietuvos didziojo kunigaikscio Zygimanto Kestutaicio sunaus Mykolo Zygimantaicio dykra palei Bialos upe Si data laikoma Balstoges gyvenvietes pradzia Balstoge priklause Palenkes vaivadijai kuria 1569 m Lenkija ateme is Lietuvos Jotvingiu Prusu gyvenamos zemes V VII a Jotvingiu gyvenamos zemes XI a Lietuvos Didzioji kunigaikstyste XIII 1569 m Palenkes vaivadija 1569 1795 m Balstoges sritis 1807 1842 m Balstoges vaivadija 1919 1939 m Baltarusijos TSR Balstoges sritis 1939 1941 m Balstoges sritis Treciajame Reiche 1941 1945 m 1617 1626 m Jobo Bretfuso buvo pastatyta pirmoji murine baznycia ir puiki gotikos Renesanso stiliaus pilis turejusi keturkampį plana bei du aukstus Iki XV amziaus Archeologiniai kasinejimai atskleide kad sioje vietoveje zmones gyveno jau akmens amziuje Senoviniai kapai rasti Piecurku Dojlidu ir kitose miesto dalyse Gelezies amziaus pradzioje cia gyveno prusu jotvingiu gentys ir Vielbarko kulturos zmones Nuo V a pr m e iki X a siose vietovese gyveno lietuviams artima baltu gentis jotvingiai XIII XIV a visas sias zemes uzeme Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste XV amzius 1426 m Vytautas Didysis suteike sias zemes Motiejui is Tikocino Vietove istoriniuose saltiniuose pirma karta minima 1437 m kai zemes aplink Bialos upe gyventoju vadinta Bialka Lietuvos didysis kunigaikstis Kazimieras atidave Zemaitijos bajorui Raczko Tabutowicz XVI amzius 1510 m pirma karta pamineta mieste tekanti Bialos upe 1514 m pirma karta paminetas Balstoges Bialegostoku pavadinimas 1520 m mire pirmasis gyvenvietes valdytojas 1547 m pastatyta pirmoji medine baznycia Tais paciais metais gyvenviete atiteko seimai Po 1569 m Liublino unijos visa Palenkes vaivadija is Lietuvos Didziosios kunigaikstystes ateme ir prisijunge Lenkija 1584 m pastatyta antroji medine baznycia XVII XVIII amzius 1617 m sudege medine baznycia ir prasidejo naujos murines baznycios statybos 1626 m pastatyta Balstoges Marijos Dangun Zengimo arkikatedra bazilika ir įkurta parapija 1637 m po Kristupo Viesiolovskio mirties gyvenviete atiteko valstybei 1658 m į miesta atsikrauste pirmieji zydai 1660 m balandzio 4 d uz nuopelnus kare gyvenviete padovanota etmonui Stefanui Carneckiui Jo zemes paveldejo dukte Katarzyna Aleksandra Jano Klemenso Branickio jo bendravardis etmonas Janas Klemensas Branickis buvo jo anukas zmona 1692 m Balstoge pirma karta pamineta rasytiniuose saltiniuose kaip miestas Miestas tvarkesi pagal Magdeburgo teise miesto herbas buvo elnias placiais ragais Tuo metu Blastoge vis dar labiau primine kaima Reikalai sparciai eme keistis kai Balstoge atiteko Jis buvo Karunos didysis etmonas Krokuvos kastelionas su Stanislovu Augustu Poniatovskiu konkuravo karaliaus rinkimuose Kartu su savo zmona Izabela Poniatovska jie pastate rumus ir apsupo juos parku Jie pastate miesto rotuse pasta teatra 24 lovu ligonine Ju laikais Balstogeje atsirado Karine inzinerijos ir statybos mokykla Akuserijos mokykla parapijine mokykla Po etmono mirties mieste atsirado dar vienas charakteringas statinys Masonu loze Jos statybos iniciatorius buvo antrasis Izabelos vyras Andzejus Mokronovskis vienas is laisvuju masonu judejimo pradininku Lenkijoje 1711 m pastatyta Balstoges Nomer Tamido sinagoga 1727 m pastatyta unitu Sv Nikolajaus cerkve 1749 m vasario 1 d karalius Augustas III suteike miestui Magdeburgo teises 1753 m įvyko didelis gaisras kurio metu sudege daug miesto pastatu Ypac nukentejo senoji miesto dalis Gaisro metu pabuklais buvo saudoma į degancius namus kad ugnis neisplistu link rumu ir naujamiescio Po gaisro etmonas negailejo lezsu miesto atstatymui skatino net verte miestiecius investuoti suteikinejo jiems kreditus Jo pastangomis atstytas miestas įgavo reiksme ne tik Palenkes mastu 1758 m pastatyta Balstoges Sv Marijos Magdalenos cerkve 1761 m pastatyta Balstoges rotuse 1764 m pastatyta Balstoges Senoji sinagoga 1767 m mieste įvyko pastatyta opera Il cavaliere per amore 1769 m liepos 13 d salia miesto įvyko Olmontu musis tarp Baro konfederacijos ir Rusijos kariuomenes XVIII a astuntojo desimtmecio pradzioje Balstogeje buvo apie 3500 gyventoju Tuo metu tarp miesto gyventoju 55 proc 1025 buvo krikscionys 1771 m spalio 9 d mire Janas Klemensas Branickis 1784 m mieste lankesi karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis 1789 m prasiaute raupu epidemija mire 22 vaikai 1794 m birzelį įvyko 1794 m sukilimas 1795 m po III padalijimo miestas atiteko Rytu Prusijai ir tapo Naujosios Rytu Prusijos sostine 1796 m sausio 26 d miesta oficialiai pereme Prusijos valdzia Miesto pletra ji nelabai rupinosi Nors gyventoju skaicius sparciai augo taciau pagal islikusius inventorius gyvenamojo ploto nedaugejo Tais paciais metais įkurta evangeliku parapija 1798 m pradetas leisti pirmasis periodinis leidinys vokieciu ir lenku kalbomis 1799 m sukurtas miesto detalusis planas XIX amzius 1802 m kovo 1 d mieste įsigaliojo Prusijos įstatymai 1802 m balandzio 2 d Izabela Poniatovska pardave visa savo turta Prusijos valdziai uz 270 000 taleriu 1802 m rugsejo 29 d atidaryta vidurinio lavinimo mokykla 1806 m oficialiai atidaryta masonu loze zum golden Ring 1807 m liepos 7 d po Tilzes taikos miestas atiteko Rusijos imperijai 1808 m vasario 14 d mire Izabela Poniatovska Is reprezentacines rezidencijos Balstoge virto eiliniu provincijos miestu 1812 m liepos 3 d į miesta įzenge Napoleono kariuomene 1812 m liepos 13 d miestieciai paskelbe deklaracija pritariancia Abieju Tautu respublikos atkurimui 1812 m rugpjucio 4 d į miesta įzenge Rusijos kariuomene 1812 m rugpjucio 8 d caras Aleksandras I Rusija suteike miestui nauja herba 1830 m gruodzio 13 d del 1831 m sukilimo mieste paskelbta karo padetis Rusijos kariniu pajegu malsinusiu sukilima vadas marsalas arba Ivanas Dybicius Balstogeje įkurdino savo staba Po sukilimo numalsinimo sustiprejo rusifikacija 1834 m įsigaliojo draudimas mokyklose mokytis lenku kalba 1839 m pagal Polocko sinodo nutarimus buvo panaikintos visos unitu vyskupijos isskyrus Chelmo o unitu baznycia įjungta į Rusijos staciatikiu baznycia 1834 m tarp Kongreso Lenkijos ir Rusijos įvesta muitu kontrole TAi sukele Balstoges atsigavima nes Rusija buvo puiki rinka besivystanciai tekstiles pramonei Bijodami bankroto Lodzes fabrikantai eme kelti cia savo fabrikus 1842 m panaikinta Balstoges sritis ir miestas įtrauktas į Gardino gubernijos sudetį 1859 m gruodzio 15 d mieste gime Liudvikas Zamenhofas Esperanto kalbos kurejas 1860 m birzelio 13 d paskelbta manifestacija pries vykdoma rusifikacija ir priespauda 1861 m birzelio 9 d į miesta atvyko Baltuju sukileliu vadas 1862 m atidarytas per miesta einantis Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelis 1863 m balandzio 24 d įvyko susiremimai tarp 1863 m sukileliu ir Rusijos kariuomenes 1877 m prie miesto prijungta gelezinkelio stotis ir keli aplinkiniai kaimai 1886 m atidaryta gelezinkelio linija Balstoge Valkaviskas Baranoviciai 1891 m nutiesta pirma telefono linija 1895 m atidarytos trys arkliu tramvajaus linijos Pagal 1897 m surasyma mieste gyveno 66 000 gyventoju is kuriu 41 900 buvo zydai sudare 63 miesto gyventoju 1898 m įkurta gaisrine 1898 m pastatyta nauja cerkve XX amzius 1900 1905 m perstatyta Balstoges Marijos Dangun Zengimo arkikatedra bazilika 1905 m sausio 30 d įvyko darbininku streikas kuriame dalyvavo 80 miesto darbininku 1906 m birzelio 14 16 d įvyko zydu pogromas 1909 1912 m pastatyta Balstoges Sv Vojcecho baznycia 1909 1913 m pastatyta Balstoges Didzioji sinagoga 1910 m lapkricio 1 d atidaryta elektrine kurioje buvo du garo varikliai 600 arklio galiu su generatoriais 329 kW 1913 m liepos 1 d atidarytas Ritz viesbutis 1915 m balandzio 20 d miesta bombardavo vokieciu lektuvai zuvo 13 suzeisti 34 zmones Rugpjucio 9 d rusai susprogdino gelezinkelio viaduka Rugpjucio 13 d į miesta įzenge vokieciai 1916 m pradejo formuotis lenku karines organizacijos 1917 m balandzio 14 d mire Liudvikas Zamenhofas 1919 m vasario 14 d lenkai sukilo pries rusus ir po penkiu dienu vasario 19 d pereme miesta savo valdzion Tu paciu metu geguzes 10 d prie miesto prijungti sie kaimai Antoniuk Bialostoczek Dojlidy Dziesieciny Marczuk Ogrodniczki Pieczurki Skorupy Starosielce Slobode Wygode Wysoki Stoczek i Zacisze 1919 m rugpjucio 2 d įkurta Balstoges vaivadija 1919 m rugsejį įvyko pirmieji rinkimai į miesto savivaldybe 1920 m liepos 28 d miesta uzeme bolsevikai 1920 m rugpjucio 22 d įvyko Balstoges musis po kurio lenkai vel uzeme miesta 1927 m prasidejo Balstoges Sv Roko baznycios statybos 1939 m rugsejo 11 d miesta bombardavo vokieciu aviacija 1939 m rugsejo 15 d į miesta įzenge vokieciu kariuomene Rugsejo 22 d vokieciai miesta perdave sovietams 1939 m lapkricio 29 d miestas tapo Baltarusijos TSR dalimi 1940 m rusai pradejo griauti miesto rotuse ir statyti paminkla Josifui Stalinui Balandzio 13 d į Kazachstana istremta apie 3 000 miesto gyventoju Birzelį istremta dar apie 5 000 zmoniu 1941 m birzelio 22 d vokieciu aviacija bombardavo miesta Birzelio 27 d vokieciai uzeme miesta ta diena buvo nuzudyta apie 2 000 zydu 1941 m liepos 22 d įkurta Balstoges sritis 1941 m liepos 26 d įkurtas Balstoges getas 1943 m rugpjucio 16 d įvyko Balstoges geto sukilimas 1944 m liepos 27 d Raudonoji armija įzenge į miesto centra 1944 m liepos 29 d vokieciai pasitrauke is miesto 1944 m rugpjucio 7 d NKVD eme suimineti Armijos Krajovos dalyvius 1945 m geguzes 8 d įkurta Balstoges kunigu seminarija 1946 m rugpjucio 18 d pasventinta Sv Roko baznycia 1949 m gruodzio 1 d atidaryta inzinerijos mokykla 1950 m vasario 3 d atidaryta Balstoges medicinos akademija 1951 m pradetas leisti laikrastis Gazeta Bialostocka 1952 m atidarytas kino teatras Pokoj Tu paciu metu spalio 1 d įkurtas Balstoges radijas 1953 m prie miesto prijungti sie kaimai Bacieczek Bacieczek Kolonii Korycina Klepacz Krupnik Fast Zawad Ignatek Dojlid Zascianek oraz miasta Starosielce 1958 m atstatyta Balstoges rotuse 1991 m birzelio 5 d mieste lankesi popiezius Jonas Paulius II 1992 m kovo 25 d įkurta Administracinis centras1795 1807 m Prusijos karalystes Naujosios Rytu Prusijos 1807 1842 m Rusijos imperijos Balstoges srities 1842 1915 m Rusijos imperijos Gardino gubernijos Balstoges apskrities 1915 1918 m Vokietijos imperijos Oberosto Balstoges Gardino srities 1919 1939 m Antrosios Lenkijos Respublikos Balstoges vaivadijos 1939 1941 m Baltarusijos TSR 1941 1944 m Treciojo Reicho Balstoges srities 1944 1945 m Baltarusijos TSR 1945 1999 m Lenkijos Liaudies respublikos Balstoges vaivadijos Nuo 1999 m Lenkijos Palenkes vaivadijos Branickiu rumai XVIII a Branickiu rumai 1752 m Janas Klemensas Branickis Izabela Poniatovska Branicka Kazanes Dievo Motinos ikonos soboras Balstoge 1900 m Zydu pogromas 1906 m Zydu getas 1941 1943 m Branickiu rumai 1944 m Branickiu rumai 1944 m LiteraturaAdam Dobronski Bialystok historia miasta Bialystok 2001 W Zawadzki Polska Stanislawowska t I II Warszawa 1963 J Lukasiewicz Bialystok w XIX wieku Lech Wyszczelski Wstepna faza walk W Lech Wyszczelski Wojna polsko rosyjska 1919 1920 Wyd 1 Warszawa Bellona 2010 s 58 ISBN 978 83 11 11934 5 Saltiniai Miasta w Dokumencie Archiwalnym lenku Suarchyvuotas originalas 26 spalio 2010 Nuoroda tikrinta 5 balandzio 2011 Niewinska Walentyna 1995 Legendy wojewodztwa bialostockiego lomzynskiego suwalskiego Bialystok Wojewodzka Biblioteka Publiczna im Stefana Gornickiego w Bialymstoku http www musicalia lt meli index1 php id 65 Archyvuota kopija 2012 04 23 is Wayback Machine projekto http pl wikipedia org wiki Plik Poland in the 11th century 128904766 jpg Adam Dobronski Bialystok historia miasta Bialystok 2001 p 37 Adam Dobronski Bialystok historia miasta Bialystok 2001 p 38 NuorodosMiesto istorija angl Senovines miesto nuotraukos Vaizdine medziaga apie miesta 1958 m www youtube com lenk Balstoges zydu istorija lenk Archyvuota kopija 2012 06 23 is Wayback Machine projekto Miesto zydu paveldas angl Archyvuota kopija 2011 08 30 is Wayback Machine projekto