Balnakilpė

Balnakilpė – žirgo aprangos dalis – balno grandis kojoms įstatyti, raiteliui pasistoti.

Vikiteka: Balnakilpė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Istorija

redaguoti

Balnakilpės buvo išrastos praėjus 4 tūkst. metų nuo arklių prijaukinimo.^[1] Manoma, kad balnakilpes pirmieji gamino klajokliai iš rytų. VI a. jas jau naudojo bizantiečiai, vėliau paplito Vakarų Europos šalyse.

Lietuvoje seniausios balnakilpės yra iš X a. (Paulaičių piliakalnis ir kapinynas). Daugiausia apie 500, iš apie 50 vietovių balnakilpių rasta IX a. – XIV a. pradžios pilkapynuose, kapinynuose ir žirgų kapuose, prie žirgo griaučių, poromis.

Tipai

redaguoti

Skiriama 12 balnakilpių tipų. Dažniausiai aptinkamos geležinės su lankeliu ir išlenkta arba tiesia pamina (pastarosios didesnės ir aukštesnės), kai kurios balnakilpės su ažūriniu lankeliu arba dantytu pakraščiu. Balnakilpės puoštos geometriniais raštais – trikampėliais, taškais, grioveliais, įkartomis, augaliniais bei gyvūniniais, kartais – antropomorfiniais motyvais. Randama ir labai prabangių balnakilpių, sidabruotų ir inkrustuotų spalvotųjų metalų vielute.^[2]

Craughwell, Thomas J. (2014). Išradimai, pakeitę pasaulį. Vertė Jonas Vitkūnas. Alma littera. p. 94. ISBN 9786090116470.
Laima Vaitkunskienė. Balnakilpė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 509 psl.

[1] Craughwell, Thomas J. (2014). Išradimai, pakeitę pasaulį. Vertė Jonas Vitkūnas. Alma littera. p. 94. ISBN 9786090116470.

[2] Laima Vaitkunskienė. Balnakilpė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 509 psl.

[1]

[2]