| Balkanų kampanija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Europos teatras | |||||||
Vokietijos desantininkai Kretoje, 1941 m. gegužė | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Ašis: Italija
Vokietija (nuo 1941 04) | Sąjungininkai: Graikija Jugoslavija (nuo 1941 04) Didžioji Britanija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Pietro Badoglio Ugo Cavallero Vittorio Ambrosio Walther von Brauchitsch Wilhelm List Kurt Student Elemér Gorondy-Novák | Ioannis Metaxas Alexandros Papagos Dušan Simović Milorad Petrović Henry Wilson | ||||||
Balkanų kampanija – Ašies valstybių (Italijos, Vokietijos ir Vengrijos) karo veiksmai Balkanuose prieš Jugoslaviją ir Graikiją per Antrąjį pasaulinį karą.[1] Kampanija prasidėjo 1940 m. spalio 28 d. Italijai įsiveržus į Graikiją, baigėsi 1941 m. birželio 1 d. Ašies pajėgoms okupavus Kretos salą.
Vokietija, ruošdamasi karui prieš Sovietų Sąjungą ir Didžiąją Britaniją, siekė sustiprinti savo politinę ir karinę įtaką Balkanų regione. Berlynui pavyko į savo orbitą įtraukti Bulgariją – ji 1941 m. kovo 1 d. prisijungė prie Trišalio pakto. Tuo tarpu Graikija, nors karo pradžioje deklaravusi neutralitetą, 1940 m. spalį–lapkritį sėkmingai atrėmė Italijos surengtą puolimą. Jugoslavija taip pat nepanoro stoti į sąjungą su Vokietija: vietoj to ji 1941 m. balandžio 5 d. pasirašė draugystės ir nepuolimo sutartį su Sovietų Sąjunga.[1]
1941 m. pradžioje Italijos puolimas įstrigo, o Graikija kontrpuolimu pasiekė Albaniją. Vokietija siekė padėti Italijai: dislokavo karius Rumunijoje ir Bulgarijoje bei puolė Graikiją iš rytų. Tuo tarpu Didžioji Britanija ir jos užjūrio (Britų Sandrauga) daliniai atsiuntė karių bei lėktuvų Graikijos gynybai sustiprinti. 1941 m. kovo 27 d. Jugoslavijoje įvykdžius Sąjungininkų remiamą valstybės perversmą, atsakydamas į tai Adolfas Hitleris įsakė okupuoti šalį.
Operacijai sutelkta didelių pajėgumų: Vokietijos 12-oji ir 2-oji armijos, Italijos 2-oji armija bei 10 Vengrijos brigadų, kurioms iš oro talkino apie 1500 lėktuvų. Jugoslavijos kariuomenė tuo metu turėjo 32 divizijas ir 415 lėktuvų, o Graikijos pajėgas sudarė 15 divizijų ir maždaug 80 lėktuvų. Graikiją sustiprino iš Egipto atvykęs Didžiosios Britanijos ekspedicinis korpusas, kurį sudarė apie 58 tūkst. karių.[1]
1941 m. balandžio 6 d. Vokietijos ir Italijos kariuomenės pradėjo invaziją į abi valstybes (balandžio 12 d. prie puolimo prisidėjo ir Vengrija). Po intensyvių kovų vokiečiai jau balandžio 13 d. užėmė Belgradą, balandžio 27 d. – Atėnus. Iki balandžio 29 d. Jugoslavija ir žemyninė Graikijos dalis buvo okupuotos, išskyrus Kretą ir kitas Graikijos salas. Šios užimtos tik vėliau – per gegužės 20 d. prasidėjusią didelę Vokietijos oro desanto operaciją.[1] Birželio 1 d. visos Kretoje likusios graikų ir britų pajėgos kapituliavo. Okupuotų šalių teritorijas vėliau pasidalijo Vokietija, Italija, Vengrija ir Bulgarija (nors ir nedalyvavo karo veiksmuose).[1]
- „Balkanų kampanija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-12-10.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Balkanų kampanija, Kas yra Balkanų kampanija? Ką reiškia Balkanų kampanija?